„XXI amžiaus“ priedas apie gimtinės žmones ir darbus

2017 m. gruodžio 1 d., Nr. 12 (92)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Jasiuliškių koplyčios paveikslų keliai

Koplyčioje prie altoriaus šukionietis
fotografas Stanislovas Vadapolas,
buvęs parapijos klebonas kan. Povilas
Miškinis ir koplyčios bei kapinių
prižiūrėtoja Lina Misiūnienė

Prie paveikslo kopijos geradariai,
Sruogų giminės palikuonys:
Algirdas Sruoga (kairėje),
Vida Jasinevičienė ir Adolfas
Jasinevičius. Su jais buvęs Vabalninko
parapijos klebonas kan. Povilas Miškinis

Jasiuliškių Šv. Antano koplyčią puošia jau trečias Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas. Pirmasis ateizmo metais paslapčia iš koplyčios buvo išgabentas ir rado garbingiausią vietą Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Koplyčia be jai brangaus paveikslo neliko. Į ją parapijiečių rūpesčiu grįžo šio paveikslo kopijos. Pirma – 1996, antra – 2016 metais.

Mieliūnų ir aplinkinių kaimų žmonės prisimena: paveikslą iš koplyčios į bažnyčią, kur saugiau ir pagarbiau, išgabeno slapčia pamaldus kolūkio vairuotojas nakčia. Lijo lietus, todėl paveikslas, kad nesušlaptų, buvo rūpestingai susuktas į šiltą antklodę ir uždengtas. Sunkvežimis buvo bortinis.

Tikintieji šį paveikslą pamilo ir garbina iki šiol. Jam išpažįsta ir aukoja savo vargus, džiaugsmus, meldžia įvairiausių malonių. Vietiniai žmonės jautėsi skolingi ir savo koplyčiai. Prie altoriaus liko tuščia erdvė. Ypač skausminga susirinkus į tradicinius atlaidus. Jasiuliškių koplyčioje birželį švenčiami Šv. Antano, o spalį – Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios atlaidai.

Žmonių džiaugsmui nebuvo ribų, kai koplytėlėje, prie altoriaus, jie išvydo šio paveikslo kopiją. Ji buvo nutapyta pagal Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą. Paveikslo autorius – Valstybinio dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademijos) tapybos katedros absolventas Andrius Surgailis, šiuo metu garsus fotografas, kelių fotografijų albumų autorius, Lietuvos fotomenininkų ir Lietuvos dailininkų sąjungų narys, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas.

„1995 metais, rugsėjį, viešėdami Mieliūnuose, žmonos Laimos senelių Laučkų sodyboje, kartu su giminaičiais, uošviu Alfonsu Laučka, jo broliu Vladu bei seserimi Elena nusprendėme: reiktų atstatyti prarastą Jasiuliškių Šv. Antano koplyčios altoriaus paveikslą. Teta Elena primygtinai prašė ir rūpinosi, kad kitąmet (1996 metais) jau būtų galima koplytėlę papuošti paveikslu. Sutikau, nes, anot tetos, anksčiau lyg jau buvau pasisiūlęs. 1996 metų rugsėjo 14 d. paveikslas buvo sumontuotas koplytėlėje. Elenos Vaičiulienės džiaugsmas buvo begalinis. Kadangi atsisakiau atlyginimo, teta Elena man grįžtant namo primygtinai pridėjo didelį dubenį be galo gardžių jos keptų bandėlių su lašinukais, kiaušinių, kaimiškų lašinių“, – savo prisiminimais dalinosi paveikslo autorius Andrius Surgailis.

Į Jasiuliškių koplytėlę atkeliavus šiam paveikslui, ji nušvito palaiminga šviesa. Bėgo metai. Koplytėlė išgyveno sunkius išbandymus. Buvo benykstanti. Bet Mieliūnų kaimo bendruomenės pirmininkės Janinos Šulnienės ir jos bendraminčių dėka vėl prikelta gyvenimui. Pasak parapijiečių, tuometinis Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas, lankydamas Vabalninko parapijos koplyčias, užsukęs į Jasiuliškių koplyčią atkreipė dėmesį, kad šventas paveikslas jau „suvargęs“. Patarė jį nukabinti ir pakeisti.

Jasiuliškių koplyčios kapinaitėse – literatūros klasiko Balio Sruogos artimųjų ir giminaičių kapavietė. Iniciatyvos ėmėsi Sruogų vidurinioji karta – vilnietis verslininkas Algirdas Sruoga ir jo giminaičių gaižiūniečių ūkininkų Vidos ir Adolfo Jasinevičių šeima. Jie koplyčiai ir padovanojo tinkamą šventą paveikslą. Jiems talkino tuometinis Vabalninko parapijos klebonas kanauninkas Povilas Miškinis, šukionietis fotografas Stanislovas Vadapolas.

„Darbo teko įdėti. Pirmą kartą paveikslą būsimai kopijai bandžiau nufotografuoti bažnyčioje, tačiau nepavyko. Fotografavau vidurdienį, ant paveikslo iš šono krito šviesa. Bandžiau vėliau šešėlius retušuoti, tačiau kai nuotrauką pamatė Algirdas Sruoga, jis pageidavo „fotosesiją“ pakartoti. Nieko kito mums neliko, kaip paveikslą nukabinti, išsinešti į šventorių ir ten nufotografuoti. Pavyko. Labai laukiau tos dienos, kai paveikslo kopija atkeliaus į koplyčią. Sulaukėme. Praėjusių metų rudenį, per atlaidus, naują Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslo kopiją kanauninkas P. Miškinis pašventino. Važiavau į atlaidus, labai įdomu buvo jį pamatyti. Paveikslas gražus“, – savo įspūdžiais dalinosi šukionietis S. Vadapolas.

Vietinė tikinčiųjų bendruomenė susirūpinusi antro paveikslo kopijos likimu. Viliamasi, kad šį koplyčios paveikslą priglaus ir saugos Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Vabalninko padalinys.

Regina VAIČEKONIENĖ
„Biržiečių žodis“

Stanislovo Vadapolo nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija