Laureatai

Ievos Simonaitytės premija – poetei Elenai Skaudvilaitei

Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė, mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, poetė Elena Skaudvilaitė, Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis

AGLUONĖNAI. Kaip ir kasmet, sausio 23-iąją, rašytojos Ievos Simonaitytės gimimo dieną, kultūros namuose buvo įteikta I. Simonaitytės premija, kurią finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė. Šį kartą ji atiteko poetei Elenai Skaudvilaitei (Beje, E. Skaudvilaitė yra daug rašiusi „XXI amžiuje“).

Kūrėja paskaitė eilių ir iš paskutinės, 2017 metais išleistos eilėraščių knygos „Žodžių dūzgesys“. Ją sveikino Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė, Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis, ankstesniųjų metų I. Simonaitytės premijos laureatai, muziejininkai, bibliotekininkai, kraštiečiai ir kiti Elenos ir jos kūrybos gerbėjai...

Visada nuoširdi ir labai kukli poetė E. Skaudvilaitė kalbėjo trumpai, ? jai asmeniškai svarbu, kad yra gimusi tais metais, kai buvo išleistas I. Simonaitytės romanas „Aukštujų Šimonių likimas“. Kartu su grupe literatų ji lankėsi rašytojos namuose apie 1972 metus. Simonaitytė sirguliavusi, nelabai norėjusi priimti, bet pagaliau sutikusi. Nedrąsiai sugužėjusius svečius valdingai išrikiavo, leido paskaityti savo eilėraščių. Vienas poetas paskaitęs eilėraštį, specialiai skirtą Simonaitytei, o Elena specialaus neturėjusi, bet irgi paskaitė. Rašytoja gražiai dėkojo, paprašė tų eilėraščių, pasiėmė juos atminimui.

„O dar vieną kartą aš dvasiškai kentėjau dėl rašytojos poelgio, kurio ji nenorėjo padaryti, bet padarė, – prisiminė dar vieną faktą Elena Skaudvilaitė. – Kai sovietmečiu KGB organizavo visoje Sovietų Sąjungoje parašų rinkimą, kad mokslininkas ir disidentas Andrejus Sacharovas būtų ištremtas į Gulagą, I. Simonaitytė irgi pasirašė už tai, matyt, gerai neįvertinusi ir nesupratusi savo poelgio prasmės ir reikšmės. Vėliau sužinojau, kad ji dėl to apgailestavo...“

Taigi, įvairių spalvų turi kad ir tvirčiausios dvasios žmonių gyvenimai...

Poetė Elena Skaudvilaitė gimė 1935 metais Jautakiškiuose, Kelmės rajone. Baigė Kražių vidurinę mokyklą, Vilniaus universitete ? lietuvių kalbą ir literatūrą. Rašyti pradėjo dar mokykloje, pasirašinėjo Aušrinės slapyvardžiu. Studijų metais ir vėliau dėl kūrybos ne kartą buvo tardoma ir apklausiama sovietinės valdžios tarnybų. 1961–1997 metais mokytojavo Rietavo, Kaltinėnų, Laukuvos, Darbėnų, Veiviržėnų ir kitose vidurinėse mokyklose, buvo dažnai perkeliama iš vienos vietos į kitą. Nuo 1960 metų priklausė pogrindžio organizacijai, prisidėjo prie pogrindžio spaudos platinimo. Iki 1989 metų priklausė Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekcijai, vėliau – Žemaitijos rašytojų bendrijai. Ilgą laiką bendradarbiavo įvairiuose periodiniuose leidiniuose, publikavo apybraižų, recenzijų, straipsnių. Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 1999 metų. Yra išleidusi poezijos rinkinius „Upelis šnara“, „Namų dvasia“, „Laikas, likimas, viltis“, „Ne gegutės balsas“, „Žodžių dūzgesys“, nemažai vertusi iš rusų kalbos. E. Skaudvilaitės eilėraščiai – ne visi lyriški, švelnūs, guodžiantys ir raminantys sielą, ? daugelyje iš jų keliamos ir opios dabarties politinės aktualijos, ryškėja skausmas dėl Lietuvos ateities: tautos išsibarstymo, idealų užmaršties, susmulkėjimo ir subuitėjimo.

O Klaipėdos rajono žmonėms brangiausi eilėraščiai, kuriuose iškyla šio krašto gamtos, gyvenimo, kultūros, buities ir būties vaizdai, kad ir su lengva ironija perteikti:

Mūsų miestelis prie Veiviržo upės,
Mišku žvėringu visas apsisupęs.
Paukščiai, paukšteliai skraidžioja ir gieda
(Tebturim gyvą žlibąją pelėdą).
Laisvai subėga šen ir ten į gaują
Šunauja margoji, šuniškai draugauja.
Arklių ir karvių reikia paieškoti,
Bet nereikia šerti, arti, pieno košti!
Visko ligi soties prigamina miestai –
Kokio nori pieno ir varškių, ir sviestų...
Patogus miestelis (podidis kaimelis!):
Visas pasipuošęs kaip gėlių darželis,
Laikosi (vis švenčia) gatveles aptūpęs
Magdeburginis prie Veiviržo upės…

I. Simonaitytės premijos įteikimo renginio programą papuošė Rasos Serros atliekamos dainos, Sauliaus Šiaučiulio, Laimono Urbiko muzikavimas, Agluonėnų kultūros namų režisieriaus Domininko Malajavo skaitoma poezija.

Anksčiau I. Simonaitytės premija apdovanoti: Vytautas Rimavičius (Gargždų kultūros namų direktorius), Vytautas Majoras (tautodailininkas), Paulina Žemgulytė (rašytoja), Eva Labutytė (grafikė), Linas Julijonas Jankus (dailininkas), Jadvyga Surplienė (žurnalistė), Albinas Klizas (pedagogas, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys), Silva Pocytė (istorikė), folkloro ansamblis „Agluona“, Edita Barauskienė (pedagogė, rašytoja), Rimantas Balsys (mokslininkas), Lukas Bareikis (saksofonininkas, tarptautinių konkursų laureatas), Rimantė Šalčiuvienė (tautodailininkė), Jonas Čepas (vienas iš Agluonėnų etnografinės sodybos ir klojimo teatro kūrėjų), Erika Juknevičienė (tautodailininkė), Manfrydas Sprogys (lietuvininkas, krašto paveldo ir liuteroniškosios tradicijos puoselėtojas), dailininkė Ona Račkauskienė, rašytojas ir poetas Antanas Saja, Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus renginių organizatorė Virgina Asnauskienė, mokslininkai Marija ir Martynas Purvinai, etnografas, Klaipėdos krašto paveldo žinovas Helmutas Lotužis.

Daiva Beliokaitė

Klaipėdos rajonas

© 2018 „XXI amžius“