Kronika
Pristatyta knyga apie kunigą signatarą
Neringa TUŠKEVIČIENĖ
|
Paroda ir straipsniai knygose,
laikraščiuose apie Nepriklausomybės
Akto signatarą kun. A. Petrulį
|
|
Knygos autorius Algimantas
Katilius pasakojo apie dar
negirdėtus kun. Alfonso Petrulio
gyvenimo faktus ir vingius
|
|
Kalba Spindulio bendruomenės
pirmininkas Alvydas Rolis
|
|
Mokytojos Valentinos Brazaitienės
paskatinti gimnazistai įvairiomis
technikomis piešė ir tapė
kun. Alfonso Petrulio portretą
|
|
Kun. Alfonso Petrulio kapas Musninkuose
|
|
Mokytojos Valentinos Brazaitienės
paskatinti gimnazistai įvairiomis
technikomis piešė ir tapė
kun. Alfonso Petrulio portretą
|
|
Grojo instrumentinis duetas Nostalgija
|
|
Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos
mokiniai rodė skaidres ir pristatė
Vasario 16-osios Nepriklausomybės
Akto signataro, kurio vardu pavadinta
jų mokykla, gyvenimo kelią
|
|
Algimanto Katiliaus knyga
Vasario 16-osios Akto signataras
kunigas Alfonsas Petrulis
|
Musninkai. Vienas pirmųjų renginių Širvintų
rajone, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio sukakčiai paminėti,
vyko Alfonso Petrulio gimnazijoje. Siekdama pagerbti mūsų tautos
šviesuolius, prisidėjusius prie šio svarbaus istorinio fakto, Musninkų
krašto bendruomenė Spindulys ir Alfonso Petrulio gimnazija organizavo
neseniai išleistos Algimanto Katiliaus knygos apie Vasario 16-osios
Lietuvos nepriklausomybės akto signatarą kun. Alfonsą Petrulį pristatymą.
Fojė veikė gimnazijos mokinių darbų paroda. Mokytojos
Valentinos Brazaitienės paskatinti įvairiomis technikomis jie piešė
ir tapė kun. A. Petrulio portretą. Kitoje mokytojos organizuotoje
parodoje straipsniai knygose, laikraščiuose.
Susirinkusiuosius gimnazijos salėje daina apie
Tėvynę pasveikino musninkietis, Lietuvos balso dalyvis Domantas
Rolis. Šventę vedė Spindulio bendruomenės narys, buvęs pedagogas
Steponas Mažrimas. Jis apgailestavo, kad dabar jaunimas vis dažniau
kasdienėje kalboje vartoja ne gimtąją lietuvių kalbą, o anglų.
Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos mokiniai
rodė skaidres ir pristatė Nepriklausomybės akto signataro, kurio
vardu pavadinta jų mokykla, gyvenimo kelią, jo tarnystę Musninkų
parapijoje ir mirtį einant į šv. Mišias.
Knygos autorius A. Katilius džiaugėsi, kad moksleiviai
daug žino apie šį iškilų tautos žmogų, pasakojo apie dar negirdėtus
kun. A. Petrulio gyvenimo faktus ir vingius. Autorius yra perskaitęs
ir surinkęs daugybę dokumentinių faktų, kurie mums suteikia galimybę
geriau pažinti, suprasti ir įvertinti kun. A. Petrulio nuveiktus
darbus, jų prasmę lietuvybei.
Gimnazijos direktorius Vladas Trakimavičius prisiminė,
kaip prieš 30 metų prie kun. A. Petrulio kapo pirmąkart nedrąsiai
minėta Vasario 16-oji. Direktorius kalbėjo mokiniams, kad gaudamas
brandos atestatą jaunas žmogus iš mokyklos išsineša ne vien žinias,
bet ir meilę savo gimtajam kraštui. O šis renginys, esąs tarsi integruota
lietuvių kalbos, muzikos, istorijos ir patriotiškumo pamoka. Jis
dėkojo mokiniams, kad savaitgalio rytą jie atėjo į knygos pristatymą,
parodydami, jog jiems rūpi tautos istorija ir žmonės. Tai žmogaus
brandumo įrodymas.
Spindulio bendruomenės pirmininkas Alvydas Rolis
dėkojo knygos autoriui už suteiktą galimybę pabendrauti ir išgirsti
jo pasakojimą. Bendruomenė nupirko tris A. Katiliaus knygas Vasario
16-osios Akto signataras kunigas Alfonsas Petrulis ir dovanojo
gimnazijos bei miestelio bibliotekoms.
Musninkuose gyvenanti kraštotyrininkė Filomena
Vaicekauskienė prisiminė, kad gimė ir augo netoli tos vietos, kur
gyveno Petrulių šeima, vos per mišką, o mokykloje jai teko mokytis
su signataro seserimis.
Knygos autoriui A. Katiliui ir renginio organizatoriams
dėkojo Širvintų rajono savivaldybės atstovės.
Grojant instrumentiniam duetui Nostalgija, visi
vaišinosi arbata, dalijosi įspūdžiais, apžiūrinėjo parodų eksponatus.
Šaulių sąjungos narys Leonas Vaicekauskas su jaunosiomis
šaulėmis pakvietė kartu padėti puokštę gėlių bei uždegti žvakutę
ant signataro kun. A. Petrulio kapo, esančio Musninkų bažnyčios
šventoriuje. Kartu nuo Nežinomo kareivio kapo paimtas grumstelis
žemės, kuris vėliau išbertas prie būsimo paminklo Lukiškių aikštėje.
Keletas faktų apie
kun. Alfonsą Petrulį
Alfonsas Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d.
Kateliškiuose, Čypėnų valsčiuje, mirė 1928 m. birželio 28 d. Musninkuose.
Tėvai Juozapas Petrulis ir Izabelė Jankevičiūtė-Petrulienė buvo
ūkininkai. Šeimoje augo penki vaikai, trys broliai ir dvi seserys.
Visi buvo išsilavinę. Iki 1884 metų A. Petrulis mokytas namie, nuo
vienuolikos metų mokslus tęsė Šiaulių gimnazijoje. A. Petruliui
teko mokytis rusų, lotynų, graikų ir vokiečių kalbų, literatūros,
istorijos, algebros ir geometrijos dalykų. Mokslus tęsė kunigų seminarijoje,
nuo 1891 m. Telšių (Žemaičių) vyskupijos dvasinėje seminarijoje,
esančioje Kaune. Buvo įvertintas kaip puikaus elgesio ir gabus studentas.
Nepriėmęs kunigystės šventimų būdamas 22 metų A. Petrulis išvyko
į Lvovą. Ten ėmė mokytis Veterinarijos institute. Prašyme priimti
atgal į seminariją jis rašė: Aš nesijaučiau dvasiškai ramus, ir
kažkoks vidinis balsas mane vertė sugrįžti į Seminariją. Laikydamas
šį vidinį balsą kaip pašaukimo ženklą, aš trokštu sugrįžti į Seminariją.
Būdamas 25-erių 1899 metais A. Petrulis įšventintas kunigu. Per
29 kunigystės metus jis devynis kartus darbą turėjo pradėti naujoje
parapijoje. Kun. A. Petrulis garsėjo lietuviškumu, nes, kur tik
dirbo, steigė lietuviškas mokyklas ir draugijas, talkino leidžiant
įvairią lietuvišką spaudą, gynė tikinčiųjų lietuvių teises Bažnyčioje,
net ne vien lietuvių, bet ir gudų-baltarusių teises, kurios buvo
paminamos tuometinių priešiškai nusiteikusių lenkakalbių. Jis buvo
lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjas, pirmųjų lietuvių katalikų
periodinių leidinių bendradarbis, Lietuvių mokslo draugijos ir Lietuvių
draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, Tautos pažangos
partijos narys, Valstybės Tarybos Prezidiumo sekretorius (1919),
Lietuvių konferencijos Berne (1917) ir Lozanoje (1918) dalyvis.
1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė
Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Už lietuvybės puoselėjimą 1919 metais
du kartus lenkų kareivių buvo suimtas, kurį laiką kalėjo Vilniaus
kalėjime. Nusilpus sveikatai, savo ganytojišką kelią baigė Musninkuose.
Kun. A. Petrulis mirė 1928 m. birželio 28 d. eidamas į šv. Mišias,
palaidotas Musninkų Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje (Širvintų
r.). Jo atminimui pastatyta skulptūra. Musninkų gimnazijai mokyklos
ir miestelio bendruomenių sprendimu suteiktas Alfonso Petrulio vardas.
Širvintų rajonas
Autorės nuotraukos
© 2018 XXI amžius
|