Žaizdos

Partizanų žūties vietose plevėsavo trispalvė

Renginio dalyviai prie paminklo partizanų žūties vietoje Kalesninkų miške

Sausio 22 dieną Seimo nario Lauryno Kaščiūno ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario, gydytojo Vyto Jazepčiko iniciatyva pagerbti Lietuvos partizanai, žuvę 1949 m. kovo 7 d. Alytaus rajono Kalesninkų miške. Renginyje dalyvavo jo iniciatoriai, Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, mero pavaduotojas Arvydas Balčiūnas, Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys Povilas Labukas, Lazdijų rajono savivaldybės mero Artūro Margelio potvarkiu sudarytos Laisvės kovoms įamžinti darbo grupės pirmininkas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Šaulių sąjungos atstovai, Alytaus krašto jaunimas.

Aplankytos dvi partizanų žūties vietos Kalesninkų miške: vienoje vietoje buvusiame bunkeryje žuvo Dainavos apygardos Partizano Kazimieraičio rinktinės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas ir trys jo bendražygiai, o kitoje vietoje buvusiame bunkeryje – Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vadas Benediktas Labenskas (Benas Labėnas)-Kariūnas, tuo metu laikinai vykdęs Dainavos apygardos partizanų vado pareigas. Pagerbiant žuvusiuosius partizanus uždegtos žvakelės prie jų atminimui skirtų paminklų, iškelta Lietuvos valstybės ir išskleista Lietuvos valstybės istorinė vėliavos, sugiedota „Tautiška giesmė“, jų šventas atminimas pagerbtas tylos ir susikaupimo akimirkomis. Susirinkusieji pasidalino mintimis apie Lietuvos partizanų kovas, jų prasmę ir reikšmę, kalbėjo apie šiose vietose žuvusių Lietuvos partizanų kovų kelią ir jų žūties aplinkybes. Alytaus rajono savivaldybės vadovai teigė pasirūpinsią, kad nuo kelio Alytus–Pivašiūnai iki šių dviejų bunkerių dar šiais metais būtų įrengtos rodyklės, kad Lietuvos žmonės ir mūsų šalies svečiai galėtų pagerbti Lietuvos partizanų, kovojusių už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę, atminimą.

Apie Dainavos apygardos vado pavaduotoją, Kazimieraičio rinktinės vadą V. Voverį-Žaibą papasakojęs alytiškis V. Valūnas sakė, kad jis kilo iš gausios, devynis vaikus augimusios šeimos, buvo jauniausias iš sūnų. „Nors baigė tik šešis mokyklos skyrius, tačiau buvo sumanus strategas, vadovavo 24 kautynėms, kuriose buvo nukauta 300 sovietų įgulos kareivių “, – sakė V. Valūnas.

Benediktas Labenskas (nuo 1940 metų – Benas Labėnas) gimė 1918 m. vasario 20 d. Staidarų k., Lazdijų r., Jono Labensko šeimoje. Kaip Lietuvos kariuomenės savanoris jo tėvas Papečių k., Teizų sen., Lazdijų r., vėliau gavo 10 ha žemės, persikėlė ten tėvų trobesius, pasistatė ūkinius pastatus ir ūkininkavo, siuvo drabužius aplinkinių kaimų žmonėms. Čia gimė jo sūnūs ir dukros. Benediktą, kaip gabiausią iš šeimos vaikų, leido mokytis į Seinų „Žiburio“ gimnaziją (taip tuo metu vadinosi Lazdijuose veikusi gimnazija). Besimokydamas gimnazijoje, Benediktas pradėjo rašyti eilėraščius ir siųsti juos į to meto Lietuvos laikraščius ir žurnalus. Aštrėjant Europoje politinei situacijai, jaunuolis nujautė, kad Lietuvai netrukus gali prireikti kariškių. 1939 metais įstojo į Karo mokyklą Kaune, studijuodamas daug rašė į leidinius „Trimitas“ ir „Kariūnas“. Kartu su kitais Karo mokyklos kariūnais 1940 metų pradžioje sulietuvino savo pavardę ir iš Benedikto Labensko tapo Benu Labėnu. Baigęs Karo mokyklą, gavo jaunesniojo leitenanto laipsnį ir prisiekė „Visagalio Dievo akivaizdoje ištikimai tarnauti Tėvynei...“, priesaikos niekada nesulaužė.

Antrosios Lietuvos sovietinės okupacijos metais jis tapo Lietuvos partizanu, pasirinko Kariūno slapyvardį ir iš pradžių partizanavo savo krašte – apie Babrus, Šventežerį, Seirijus, vėliau pradėjo vadovauti partizanų būriui. Šarūno rinktinė, kuriai priklausė ir Kariūno vadovaujamas būrys, 1947 m. birželio 26 d. buvo įjunta į Dainavos apygardą. 1947 metais Šarūno rinktinės vadu tapo B. Labenskas-Kariūnas. Rinktinės partizanai buvo drausmingi, patriotiškai nusiteikę ir drąsūs. Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas ne tik žavėjosi Kariūno kūryba, bet ir gerbė jį už pareigingumą ir gebėjimą vadovauti Laisvės kovotojams. 1948 metų rudenį Adolfas Ramanauskas-Vanagas, išvykdamas į Vakarų Lietuvoje rengiamą Lietuvos partizanų vadų pasitarimą, Dainavos apygardos laikinuoju vadu paskyrė būtent Šarūno rinktinės vadą Kariūną.

Į Lietuvos partizanų gretas infiltruoti MGB agentai poetai Kostas Kubilinskas-Kapsas (MGB agentas, slapyvardis – Varnas) ir Algirdas Skinkys-Vilnis (MGB agentas, slapyvardis – Rytas) 1949 m. kovo 7 d. rytą Dainavos apygardos štabo bunkeryje, įrengtame Alytaus rajono Kalesninkų miške, nušovė Dainavos apygardos laikinąjį vadovą, šios apygardos Šarūno rinktinės, veikusios ir Lazdijų krašte, vadą Benediktą Labenską-Kariūną. Po to žudikai nuvyko į Alytų ir iš ten atvedė kelis šimtus priešo kariškių prie Dainavos apygardos štabo bunkerių ir mūšyje su sovietiniais okupantais dar žuvo legendinis partizanų vadas Lietuvos laisvės kovų karžygis Vaclovas Voveris-Žaibas ir trys jo bendražygiai.

Benediktui Labenskui (Benui Labėnui)-Kariūnui 1999 metais suteiktas Kario savanorio statusas ir jis Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi) po mirties.

B. Labensko-Kariūno karta žinojo, ko jai reikia, dėl ko žmogus gyvena ir kokia jo gyvenimo prasmė. Benediktas Labenskas savo kūryboje rašė:

Nes mūs tikslas–Tauta kaip plienas.
O pamatas mūs–tautiška mintis,
Nes kai suaugs tauta į kūną vieną,
Bus nesunku gaires į ateitį nutiest...

(Benas Labėnas. Žygiuojanti tauta. – V, 2000, p. 49).

Šio iš Lazdijų krašto kilusio Lietuvos partizanų vado gyvenimas, jo veikla ir vertybinės nuostatos tebūnie pavyzdys mūsų jaunimui ir ateities Lietuvos kartoms.

Lazdijų rajono savivaldybės informacija

© 2018 „XXI amžius“