Šv. Jurgio dieną – kunigo Ernesto triumfas

Stasė Eitavičienė

Kunigas Ernestas Kudirkos Naumiestyje įsiamžino šalia savo luomo atstovų Jono Mačiulio-Maironio ir vyskupo Justino Staugaičio

Kunigo Ernesto dovana kūrybinei grupei – šv. Jurgio paveikslas

Su lydinčiųjų biržiečių grupe prie Šakių miesto fontano ir varpų kariliono

Kudirkos Naumiesčio pasienio užkardoje

Su apdovanojimu kunigą Ernestą sveikina Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė ir Seimo narys Audrys Šimas

LRT televizijos laidos „Gimtoji žemė“ šių metų Jorio apdovanojimų nominacijai „Už tai, kad visiems būtų geriau“ kartu su 12 kitų kandidatų iš visos Lietuvos buvo pristatytas ir Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras kun. Ernestas Želvys. Išties, nėra dažnas reiškinys, kad kunigas varžytųsi su kaimo bendruomenėmis, Nepriklausomybės akto signataru, nusipelniusiais kultūros, istorijos ir meno darbuotojais. Ir ne tik varžytųsi, bet ir laimėtų – balandžio 23 dieną įspūdingoje Zyplių dvaro (Šakių rajonas) aplinkoje buvo susumuoti balsavimo internetu rezultatai ir paskelbtas nugalėtojas. Juo tapo kun. Ernestas Želvys, žemaitis iš Kretingos rajono Laukžemės kaimo, jau beveik penkerius metus tarnaujantis Dievui ir žmonėms Biržuose.

Išskirtinis „Gimtosios žemės“ Jorio šventės bruožas – ne tik iškilminga apdovanojimų ceremonija vis kitoje Lietuvos savivaldybėje, bet ir pažintis su to krašto įžymybėmis. Šių metų šventė vyko Šakių rajone. Jurginių diena prasidėjo Kudirkos Naumiestyje prie paminklo Vincui Kudirkai. Susirinkusius Jorės apdovanojimų nominantus su lydinčiais asmenimis sveikino Nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė, vietos valdžios atstovai.

Masinėse informacijos priemonėse dažnai rašoma ir kalbama apie pasienio su Rusija bei Baltarusija gyvenimo ypatumus, kontrabandos mastus, todėl buvo įdomu apie tai išgirsti iš pačių pasieniečių. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkarda, iškilusi už kelių šimtų metrų nuo sienos, užtikrina 31,5 km pasienio su Rusijos Kaliningrado sritimi ruožo apsaugą. Pasieniečiai pasakojo apie savo darbą, demonstravo tarnybinių šunų gebėjimus, atsakinėjo į svečių klausimus.

Unikalus liaudies skulptoriaus Prano Sederevičiaus skulptūrų ansamblis – vienintelis tokio pobūdžio primityviojo liaudies meno pavyzdys Lietuvoje. Milžiniškose skulptūrose, pagamintose iš cemento, savamokslis skulptorius įamžino savo autoritetus: Vytautą Didįjį, Vincą Kudirką, JAV viceprezidentą Džoną Kenedį, lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną, Juozą Tumą-Vaižgantą ir kitus. Skulptorių žavėjo žirgai, todėl kiemo centre iš cemento išdygo milžiniškas Pegasas, kiti herojai irgi buvo užsodinti ant arklių. Daugelis norėjo nusifotografuoti prie šių įspūdingų skulptūrų, o kunigas Ernestas pasinaudojo galimybe įsiamžinti šalia savo luomo atstovų – prelato Jono Mačiulio-Maironio ir vyskupo Justino Staugaičio.

Sintautuose keliautojų kolona trumpam sustojo prie paminklo eilėraščio „Yra šalis“ autoriui poetui Pranui Vaičaičiui. Jis pastatytas šalia senosios Sintautų mokyklos, kurioje poetas mokėsi. Labai pravertė trumpas poilsis Šakių miesto skvere, kurį puošia 24 varpų karilionas, klausantis ypatingo skambesio varpų muzikos ir raminančio fontanų čiurlenimo.

Pavakare visi pagaliau pasiekė Zyplių dvarą, kuriame buvo numatyta šventės kulminacija – Jorio apdovanojimų įteikimas. Didžiulis parkas su rūmais, tvartais, šunide, kumetynu, svirnu. Gaila, kad neliko laiko dvarui apžiūrėti, nes laidos kūrybinė grupė prisistatyti jau kvietė visus nominantus su savo komandomis. Kunigas Ernestas apie savo veiklą daug nekalbėjo, tad apie tai teko papasakoti jį lydėjusios komandos nariams.

Kun. E. Želvys moko vaikus tikybos Kaštonų pagrindinėje mokykloje, bažnyčioje jaunimą ruošia Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimo sakramentui, lanko senelius ir ligonius, organizuoja bažnytinius renginius, piligrimines keliones po Lietuvą ir užsienį. Kartais sunku net suprasti, kaip visa jo veikla gali sutilpti į 24 valandas. Paaugliams ir vaikams Ernestas – didelis autoritetas, bet ne tik todėl, kad yra jaunas žmogus ir kunigas. Jaunimas vertina jo netradicinį mąstymą, elgesį, kalbėjimo manierą – su juo nenuobodu, jis nėra įkyrus moralizuotojas. Esminis kunigo bruožas, kuris jį išskiria iš kitų – gailestinga ir dosni širdis, konkreti pagalba stokojantiems ir vargšams, pagalba ne tik geru žodžiu ir malda, bet ir savo asmeninėmis lėšomis. Kunigas mielai bendrauja ir su tais, kurie bažnyčioje lankosi retai arba visai neateina, nes jo tikslas – padėti žmonėms atrasti gailestingą ir mylintį Dievą. Televizijos laidos „Gimtoji žemė“ kūrybinei grupei Jorio apdovanojimų šventėje kun. E. Želvys įteikė tautodailininko tapytą šv. Jurgio paveikslą, o visus susirinkusius pasveikino su šv. Jurgio diena.

Atsipalaidavę ir šiek tiek pailsėję, žmonės bendravo, vaikščiojo po parką, klausėsi Zyplių dvaro ansamblio dainų, vaišinosi zanavykų valgiais. Dar po geros valandos – šventės finalas: skelbiamas Jorio nominacijos „Už tai, kad visiems būtų geriau“ nugalėtojas. Juo tapo Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras kun. Ernestas Želvys. Visų šventės dalyvių – pažįstamų ir tų, kurie kunigą sutiko pirmą kartą – sveikinimai, linkėjimai, atminimo dovanėlės ir nuoširdus džiaugsmas, kad buvo įvertinti penkeri kunigo Ernesto tarnystės Dievui ir žmonėms metai ne tik biržiečių, bet ir uteniškių, panevėžiečių bei kitų parapijų tikinčiųjų ir, be abejo, jo kraštiečių iš Žemaitijos. Per dvi balsavimo internetu savaites visi jie atidavė keliasdešimt tūkstančių balsų už Biržų parapijos vikarą.

Šakių rajonas
Autorės nuotraukos

© 2018 „XXI amžius“