Savivaldos rinkimai: valdžia rinkėjui artima, bet nelabai įdomi

Vladas Gaidys

Savivaldos rinkimai, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" direktoriaus Vlado Gaidžio teigimu, taps kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų repeticija. Sociologas nuogąstauja, kad politikų rietenomis ir skandalais nusivylę žmonės tradiciškai griebsis protesto ir balsuos prieš valdžią, už vadinamąsias populistines partijas, o įvairūs veiksniai gali sumažinti ir taip ne itin didelį rinkėjų aktyvumą. Situaciją galėtų pakeistų aktyvesnis jaunimo ir emigrantų dalyvavimas rinkimuose, tačiau pakankamai jų balsų užsitikrinti esą būtų galima tik įteisinus balsavimą internetu.

Naujausios visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad savivaldybių tarybų rinkimai domina rekordiškai mažai rinkėjų: penktadalis nežino, už ką atiduoti savo balsą, o kas trečias apskritai nesirengia balsuoti. Kokį rinkėjų aktyvumą prognozuojate jūs?

Mūsų metodai sunkiai leidžia ką nors tiksliai nuspėti. Iš principo neisiančių ir garantuotai nebalsuosiančių yra gal tik 20 proc. Kiti nėra kategoriškai nusiteikę prieš rinkimus, bet kai ateina laikas, dėl įvairių priežasčių nebalsuoja.

Vienas iš būdų pabandyti įvertinti aktyvumą - palyginti, kiek žmonių prieš ankstesnius rinkimus sakė eisiantys balsuoti ir kiek iš tikrųjų balsavo. Sakykime, 2002 metais, kai kartu vyko ir prezidento rinkimai, 70 proc. sakė eisiantys į rinkimus ir žinantys, už ką balsuos. Tais metais balsuoti atėjo 54 proc. Dabar žino kokie 55 proc., todėl maždaug 40 proc. Aktyvumo galima tikėtis.

Tačiau yra specifinių dalykų, kurie gali sumažinti aktyvumą. Savivaldos rinkimuose nėra pakankamai įtampos, intrigos. Visi kalba tą patį: apie kamščius, kiemus, šildymą, gyvatuką. Save išskirti nėra lengva. Čia pasirodo ne pagrindiniai politikai, todėl ne taip įdomu.

Aktyvumą mažina išvažiavę žmonės. Panaikinus balsavimą paštu, dalis rinkėjų negalės balsuoti savo gyvenamosiose vietose, pavyzdžiui, studentai. Maždaug 7 proc. gyventojų yra neįgalūs, o vasario pabaigoje žadami prasti orai - tai irgi gali atbaidyti nuo balsavimo.

Dabar politine scena nėra žavimasi. To, matyt, nuolatiniais skandalais nusipelnė ir patys politikai. Šiuo metu, kai Seimo darbe yra pertrauka - Lietuvoje lyg ir šviesiau tapo be jų pjautynių. Kita vertus, lyginant su 2000 metais, tarp partijų nesijaučia karo, politinio keršto.

Atrodo, kad savivalda gyventojams turėtų būti kur kas artimesnė valdžia nei prezidentas ar Seimas, tačiau renkant ją piliečių aktyvumas nėra didelis. Kuo tai paaiškintumėte?

Savivaldos rinkimai visur yra pasyvesni. Matyt, dėl to, kad nėra "arba - arba". Ir vieni, ir kiti kažką panašaus siūlo, todėl nenuėjus balsuoti didelio skirtumo nebus. Tačiau yra keletas veiksnių, skatinančių dalyvauti rinkimuose. Nuo pastarųjų rinkimų jau praėjo pora metų. Gal kai kas pasiilgo balsavimo? Buvo Bažnyčios kreipimasis aktyviai dalyvauti rinkimuose. Bent vyresniems gyventojams jis gali turėti įtakos.

Nesakyčiau, jog šiuo metu jaučiami ypatingo pasyvumo, išskirtinio nusivylimo sistema simptomai. Viskas daugmaž kaip kitose pokomunistinėse šalyse. Jei ateis apie 40 proc. rinkėjų, bus neblogai, aktyvesni žmonės išsakys savo poziciją.

Kaip vertinate iš visuomeninių organizacijų stovyklų ir net premjero lūpų skambančius kvietimus balsuoti prieš visus arba gadinti biuletenius?

Protesto balsavimas pasireiškia kerštaujant valdžiai ir pasirenkant kitas partijas. 2000-aisiais to buvo kur kas daugiau. Dabar objektyvaus pagrindo tokiam kerštui - ekonominio, socialinės nelygybės - yra mažiau, bet jei būtų galimybė balsuoti "prieš visus", ja susiviliotų statistikai reikšminga rinkėjų dalis.

Anksčiau populiariausia šalyje buvusios Darbo partijos rėmėjų gretos pastaruoju metu mažėjo, į panašią duobę buvo pakliuvę ir liberaldemokratai. Tačiau naujausios visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad šios partijos, nors ir po truputį, atsikovoja buvusį populiarumą. Su kuo tai sietumėte?

Kol kas dar yra pagrindo protesto elektoratui. Daug mažiau, nei 2000-aisiais, kai visus nušlavė, bet vis tiek yra. Naujų protesto vėliavnešių, kaip per praėjusius metus, nematyti, todėl tenka orientuotis į tai, ką turime.

Jau pačiame partijos "Tvarka ir teisingumas" pavadinime užkoduotas protestas. Nepakanka tvarkos ir teisingumo, kažką dėl to padarysime. Ši partija tuo pasižymėjo ir anksčiau, paskui dėl tam tikrų aplinkybių prarado pasitikėjimą, bet tie dalykai pasimiršo. Jos populiarumas nuo rugsėjo pamažu auga. Lyginant su Seimo rinkimų rezultatais, tai yra tris kartus daugiau.

Ar matote galimą šių politinių jėgų populiarėjimą ateityje?

Jei tokia intonacija - vienas kito kompromitavimo, smaugimo - politinėje scenoje išliks, žmonės balsuos už tuos, kurie yra prieš visus in corpore. Pastaruosius porą metų vyksta vienas kito neigimas. Galiausiai sulaukėme tragikomiško dalyko - po "Gallup" tyrimo paaiškėjo, kad pagal korupcijos paplitimą valdžioje ir tarp verslo atsidūrėme paskutinėje vietoje. Žinome, jog taip nėra, bet šalyje buvo suformuota tokia atmosfera, kad žmonės taip vertina.

Darbo partijos populiarumas stabilizavosi. Ją sudaro ne tik Viktoras Uspaskichas. Ši partija turi didžiulę infrastruktūrą visoje Lietuvoje, technines galimybes, savo žmones vietose.

Prieš rinkimus buvo griebtasi įvairių rinkėjų viliojimo būdų: eskaluojama V. Uspaskicho istorija, eksprezidentą Rolandą Paksą trumpam užgožė šokėja tapusi žmona Laima, balsuoti agituoja Seimo nariai, patys net nekandidatuojantys į savivaldybių tarybas. Kaip vertinate tokius triukus?

Jei Seimo narys žadėtų dirbti taryboje, būti meru, o paskui atsisakytų, būtų apgavystė. Bet jei jis dalyvauja reklamuodamas partiją, tai tik padeda. Juk į šiuos žmones yra daug investuota. Parlamentarai padeda mažiau žinomiems kandidatams save pozicionuoti erdvėje. Seimo nariai aiškiai reprezentuoja bendresnį prekinį ženklą - partiją.

Lyginant šią agitacijos kampaniją su ankstesnėmis, nebeliko didžiulių portretų po dvidešimt metrų. Man asmeniškai tai patinka, nėra balagano, nors informacijos ir trūksta. Tačiau atsiranda naujų elementų - siuntinėjama gana skoningai parengta agitacija elektroniniu paštu. Šis dalykas, manau, yra pakankamai perspektyvus.

Man norėtųsi tikėti, kad dabar kampanija vyksta racionaliai. Tam tikras informacijos stygius, "alkanumas" žmones turėtų priversti palyginti įvairių kandidatų pozicijas.

Kaip apibūdintumėte šiandieninius rinkėjus - ar jie politiškai išprusę, domisi politikos aktualijomis, ar į rinkimus vaikšto tik "iš reikalo"?

Mūsų apklausų dalyviai neblogai atitinka tą aibę, kuri vėliau ateina į rinkimus, - jie pakankamai išsilavinę, išprusę, didelė dalis stovėjusių Baltijos kelyje, taip pat ir jaunimas. Visumoje Lietuva atrodo neblogai.

Tačiau paraleliai egzistuoja kitas pasaulis. Vienas rinkėjas per metus išgeria 13 litrų etilo spirito (ekspertų vertinimu, reikėtų pridėti dar 5 litrus). Kiek per dieną reikėtų išgerti? Bet juk ne visi tai daro. Vadinasi, yra nemažai visiškai prasigėrusių, kurių interesai riboti, kurių net neapklausiame. Vargu ar jie eina į rinkimus ir kuo nors domisi.

Partijos dar pernai pradėjo gana aktyviai keliauti į užsienį, susitikinėti su ten gyvenančiais lietuviais. Ar galima tikėtis, kad išeiviams rūpi Lietuvos politinis gyvenimas, kad jie aktyviai balsuos bent jau per kitus Seimo rinkimus?

Jei bus sudarytos patogios galimybės. Kad žmogus važiuotų balsuoti daug kilometrų, sunku įsivaizduoti. Žinoma, tokių patriotų yra. Bet tik vienas dalykas gali išspręsti šią problemą - balsavimas internetu. Jei turėtų tokią galimybę, ja tikriausiai pasinaudotų didelė dalis - jie kaip tik jautriau reaguoja į mūsų realijas. Tai yra žmonės, kurie savo jėgomis, be valstybės pagalbos kažko pasiekė, nepabijojo išvažiuoti, pagyveno kitame kultūriniame kontekste, todėl turėtų būti liberalių pažiūrų. Kitas klausimas, kurios mūsų partijos iš tiesų liberalios?

Jei šie rinkėjai balsuotų sugrįžę, turėtų būti politiškai aktyvesni, mažiau pakantūs korupcijai, žmogaus žeminimui.

Visi labai domisi mūsų žmonėmis Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, bet reikėtų pagalvoti apie mūsų pačių jaunimą, esantį čia. Kaip jie galės balsuoti, jei gyvenamoji vieta deklaruota kokiame rajono centre. Vargu ar, negalėdami balsuoti paštu, jie mokės 50 ar 100 litų ir važiuos balsuoti pas tėvus.

Visame pasaulyje jauni žmonės ne taip aktyviai dalyvauja rinkimuose - kad ir kaip būtų keista, jie turi svarbesnių reikalų: šeimą, meilę ir karjerą. Kas bus valdžioje, jiems tėra trečiaeilis dalykas. Pensininkui, priešingai, atrodo, kad nuo valdžios daug kas priklauso, todėl ir eina balsuoti. Bet jei būtų galimybė balsuoti sėdint prie kompiuterio, jaunimas neatsisakytų. Galų gale rinkimų apylinkės jaunam žmogui turėtų atrodyti atstumiančiai. Kaip prieš 30 metų - kažkokie plakatai, aptriušę stalai...

Ar šiuos savivaldos rinkimus galima pavadinti savotiška Seimo rinkimų repeticija? Kiek jų rezultatai padės nuspėti kitąmet vyksiančių parlamento rinkimų baigtį?

Reikia atsiminti, kad vyks 60 atskirų rinkimų - skirtingose savivaldybėse bus balsuojama už skirtingus žmones. Partinė identifikacija čia - kiek kitokia nei per Seimo rinkimus. Bet tendencijos labai svarbios. Tai yra didžiulė repeticija.

Kalbino Eglė Digrytė

© 2007 „XXI amžius“