|
Savivaldos rinkimai: valdžia
rinkėjui artima, bet nelabai įdomi
|
Vladas Gaidys
|
Savivaldos rinkimai, visuomenės nuomonės ir
rinkos tyrimų centro "Vilmorus" direktoriaus Vlado Gaidžio teigimu,
taps kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų repeticija. Sociologas nuogąstauja,
kad politikų rietenomis ir skandalais nusivylę žmonės tradiciškai
griebsis protesto ir balsuos prieš valdžią, už vadinamąsias populistines
partijas, o įvairūs veiksniai gali sumažinti ir taip ne itin didelį
rinkėjų aktyvumą. Situaciją galėtų pakeistų aktyvesnis jaunimo ir
emigrantų dalyvavimas rinkimuose, tačiau pakankamai jų balsų užsitikrinti
esą būtų galima tik įteisinus balsavimą internetu.
|
|
Kas iš tiesų šiandien vyksta
Lietuvoje?
Andrius Navickas
|
Andrius Navickas
|
Šiame tekste paprasčiausiai norėjau pasidalinti
keliais klausimais, kurie, manau, ne vien man dažnai kyla pastaruoju
metu. Kodėl vis intensyvėja pastangos suniekinti mūsų valstybės
istoriją? Kodėl susiformavo "valstybininkų" klanas ir ko jis siekia?
Kodėl įtakingos žinaisklaidos priemonės virto siundomais skalikais?
Esu įsitikinęs, kad atėjo laikas šiuos klausimus diskutuoti viešai,
o ne tik dalintis jais pašnibždomis.
|
|
Supriešintos vertybės: šeima,
santuoka ir draugystė
Vladimiras Laučius
|
Vladimiras Laučius
|
Draugystės užmarštis
Pasak Euripido, vienas ištikimas draugas vertas
10 000 giminaičių. Šis pabrėžtinai aukštas draugystės vertinimas,
ko gero, nebūdingas nei tradicinės kaimiškos bendruomenės, nei šiuolaikinės
liberalios visuomenės, tariant Walterio Lippmano žodžiais, viešajai
filosofijai.
Klasikiniai autoriai - Aristotelis, Ciceronas
- labino draugystę kaip vieną didžiausių žmogiškųjų vertybių. Nuo
Michelio Montaignio gilesnės refleksijos lygmeniu iki "Trijų muškietininkų"
bei "Trijų draugų" autorių grožinio žanro pavidalais požiūris į
draugystę kaip nelygstamai svarbų santykį tarp žmonių būdingas moderniajai
Vakarų kultūrai.
|
|
Šaltasis karas Miunchene:
baisu, bet netikra
Tomas Misiūnas
Kodėl žmonės žiūri siaubo filmus? Dažniausiai
todėl, kad jie labiausiai skatina adrenalino gamybą organizme. Viena
vertus, jie kažkuo žavūs, patrauklūs, kita vertus, bent jau sekundės
dalį būna labai baisu. Užsienio politikoje tokių siaubo filmų, skatinančių
adrenalino išsiskyrimą, taip pat pasitaiko.
Kai 2002 m. JAV prezidentas George'as W. Bushas
prabilo apie naują JAV nacionalinio saugumo strategiją, kurios pagrindas
- preventyvūs smūgiai, tai tarptautinę bendruomenę sužavėjo ir išgąsdino.
Sužavėjo tai, kad JAV prezidentas seniai išbandytą strategiją pristatė
kaip naują, tiesiog kitaip apibrėždamas ir pakeisdamas jos taikymo
objektą, t.y. pereidamas nuo valstybių prie nevalstybinių ir sunkiai
nuspėjamų veikėjų - teroristų, smurtinių nevyriausybinių organizacijų
ir neprognozuojamų valstybių. Išgąsdino tai, kad kalba buvo kategoriška,
skelbianti pax americana oficialų įtvirtinimą. Tiesa, G.W. Bushas
tuo metu kalbėjo savo visuomenei.
|
|
Ar jau tampame ir politinių
savižudžių tauta?
Dr. Egidijus Vareikis
|
Dr. Egidijus Vareikis
|
Savivaldos rinkimai visai netoli. Paspėlioti, kas
laimės, žinoma, įdomus užsiėmimas, nors ir rizikingas - Lietuvos
patirtis rodo, kad rinkėjai linkę apgaudinėti ne tik viešosios nuomonės
tyrėjus. Linkę apgaudinėti partijas ir kandidatus, linkę apgaudinėti
ir... patys save.
Parašyti šį tekstą paskatino klausimas - kodėl
rinkimams artėjant vėl kyla populistų populiarumas. Dvi didžiosios
partijos, keisdamos viena kitą partinėje rikiuotėje, jau negali
miegoti ramiai. Štai Rolando Pakso bendražygiai užima garbingą trečiąją
vietą populiarumo rikiuotėje, o Darbo partija pirmą kartą per pastaruosius
mėnesius prisiaugino naujų rinkėjų. Ir visa tai nepaisant to fakto,
kad vienos partijos stabas vis giliau klimpsta į kriminalą, o kitos
- dar prieš keletą metų buvo paskelbtas politiniu lavonu. Visa tai
nepaisant to, kad viena partija neturi absoliučiai jokios municipalinio
darbo tradicijos, o kitoje - publiką juokina šokanti vado žmona.
|
|