|
|
Šiuolaikinis Izraelis. Taikos
viltys po Anapolio konferencijos
Giedrius Grabauskas-Karoblis
 |
|
Izraelio premjeras Ehudas Olmertas
vadovavo didelei delegacijai,
atvykusiai į Anapolio
taikos konferenciją
AFP nuotrauka
|
Jau daugelį metų įvykiai Izraelyje yra pasaulio
žiniasklaidos dėmesio centre. Izraelio ir palestiniečių konfliktai
tarsi Gordijaus mazgas, kurį perkirsti labai sunku. Lapkričio 27-29
dienomis JAV, Anapolyje, vyko taikos konferencija, skirta Artimųjų
Rytų krizei spręsti.
Konferencijoje dalyvavo JAV prezidentas D. Bušas,
kiti aukščiausi JAV pareigūnai, Izraelio premjeras E. Olmertas ir
didelė jį lydinti delegacija, Palestinos autonomijos prezidentas
M. Abasas. Be to, čia atvyko ir konferencijoje dalyvavo dar apie
40 šalių atstovai. Izraelio, Palestinos ir Jungtinių Amerikos Valstijų
vadovai susitarė atnaujinti oficialias taikos derybas. Tikimasi
sudaryti Izraelio ir Palestinos taikos sutartį iki 2008 metų pabaigos.
Izraelio užsienio reikalų ministrė C. Livni pareiškė: Tikiuosi,
kad Anapolio konferencija bus esminių teigiamų permainų Izraelio
ir Palestinos santykiuose pradžia.
|
|
|
Tokios tokelės
Petras KATINAS
Nuėjus nuo politinės arenos Prancūzijos prezidentui
Žakui Širakui, kuris tiesiog varžėsi su buvusiu Vokietijos kancleriu
Gerhardu Šrioderiu, katras labiau įtiks Rusijos prezidentui V. Putinui,
buvo manoma ir skelbiama, kad naujasis Prancūzijos prezidentas Nikolia
Sarkozy iš esmės pakeis Paryžiaus užsienio politiką. Beje, tik išrinktas
N. Sarkozy leido suprasti, kad nenaudos tos antiamerikietiškos retorikos,
kuria nuolat puikavosi jo pirmtakas Ž. Širakas. Deja, po vizito
į Maskvą N. Sarkozy nuomonė Rusijos ir jos valdovo V. Putino atžvilgiu
labai pasikeitė.
|
|
|
Lietuvos Sąjūdis aktyvina veiklą
Dr. Aldona Kačerauskienė
Kaip nurodyta šių metų viduryje išleistuose Lietuvos
Sąjūdžio įstatuose, šios organizacijos tikslai ir veiklos sritys
yra ugdyti pilietinę atsakomybę ir nesitaikstyti su nusikalstamumu
bei įstatymų pažeidimais, skatinti Sąjūdžio narius aktyviai dalyvauti
bendruomenių veikloje. Vykdant šiuos tikslus, gruodžio 1 dieną
Vilniuje Lietuvos Sąjūdžio taryba susitiko su 18 skyrių atstovais
iš miestų ir rajonų. Renginys prasidėjo mons. A. Svarinsko invokacija.
|
|
|
Apie padėtį Čečėnijoje
Minint genocido Čečėnijoje 13-ąsias metines, Vilniaus
Sąjūdžio taryba kreipėsi į Europos parlamento vadovus, JAV ir Rusijos
prezidentus, Čečėnijos parlamento pirmininką.
Kreipimesi teigiama, jog nesutramdžius Rusijos
agresijos, pasaulio valstybių ir atsakingų tarptautinių organizacijų
Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos tarybos, Europos saugumo
organizacija ir NATO vadovai atiduoda V. Putinui teisę žudyti
čečėnus.
|
|
|
Dėl pinigais valdomos politikos
Lietuvos nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios
brolija kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentą Valdą Adamkų,
norėdama išgirsti jo aiškią poziciją esminiais Lietuvos išlikimo
klausimais.
Mums neramu dėl Rusijos šiandieninės politikos
Lietuvos atžvilgiu, teigiama kreipimesi. Juk atvirai sakoma:
Rusija pradėjo prieš mus karą ne tankais ir kalašnikovais, o pinigais.
Ir Lietuvos politikoje, ir energetikoje, net kultūroje jaučiama
Rusijos pinigų įtaka.
|
|
|
Rimti reikalai ir nerimtos virgulės
Vilius Bražėnas
Nežinia kieno ir kuriuo tikslu galimų senovinių
žydų kapinių statybos sklype Vilniuje klausimas išpūstas į pasaulinę
aferą. Dėl to ir buvo apšmeižta Lietuva.
Kad ir kur kasinėtum senajame istoriniame Vilniuje,
gali tikėtis atrasti kurios nors pasaulio tautos atstovo kaulus.
Lietuviai, kaip jau ne kartą buvo įrodyta, pagarbiai palaidoja į
kapines senovės ar pastarųjų karų aukų išlikusius palaikus. Tad
labai išskirtinai nuskambėjo didis politinis tarptautinis triukšmas
dėl statybos sklypo Šnipiškėse. Net JAV Kongrese atsirado pora suklaidintų
ar kitus klaidinančių atstovų, kone grasinančių bombarduoti Vilnių
atominėmis bombomis. Mat mes esą įžeidžiame visą amerikiečių tautą.
|
|
|
Rusija po rinkimų. Valdantysis
režimas stiprina pozicijas
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Gruodžio 2 dienos rinkimai į valstybės Dūmą Rusijoje,
kaip ir prognozuota, sutvirtino valdžios partijų pozicijas ir išstūmė
iš Dūmos negausią opoziciją. Vieningoji Rusija gavo 64 procentus
balsų ir kartu su artima Teisingąja Rusija įgavo absoliučią Dūmos
kontrolę. 57 mandatus naujoje Dūmoje turi Komunistų partijos atstovai.
Liberalų demokratų partijos nariai su V. Žirinovskiu priešakyje
30. Į Dūmą pateko ir šios partijos sąraše trečiu numeriu kandidatavęs
skandalingasis Andrejus Lugovojus, verslininkas, buvęs FSB majoras,
kurio ieško Didžiosios Britanijos teisėsauga dėl A. Litvinenkos
nužudymo.
|
| |
|
