Bažnyčiai rūpi Didžiojo aštuoneto susitikimas

Mindaugas BUIKA

Afrikos vaikai laukia didesnės pasaulio galingųjų paramos

Religinio ir moralinio įsipareigojimo motyvacija

Netrukus įvyksiančiam aštuonių įtakin-giausių valstybių vadovų susitikimui didelį dėmesį rodo ir Katalikų Bažnyčia, rūpindamasi parama pasaulio vargingiesiems bei efektyviu globalinių problemų sprendimu. „Didžiojo aš­tuoneto" arba G-8 šalių grupė, kurią sudaro: Jungtinės Valstijos, Japonija, Vokietija, Di­džioji Britanija, Prancūzija, Italija, Kanada ir Rusija - „viršūnės" rotaciniu būdu kasmet renkasi vienoje iš šių valstybių. Šiemet toks susitikimas vyks liepos 7-9 dienomis Japoni­jos mieste Tojake. Jame bus svarstomi svar­biausi pasaulio politikos ir ekonomikos klausi­mai, sudėtinga padėtis Afrikoje, klimato kaitos pasekmės, kova su tarptautiniu terorizmu ir kt.

Laukiant susitikimo Japonijoje, minėtų ša­lių nacionalinių episkopatų vadovai paskelbė bendrą kreipimąsi. Šį dokumentą pasirašė de­vynių katalikų vyskupų konferencijų pirminin­kai ir paragino politinius lyderius dėti pastan­gas, kad sumažėtų globalinis skurdas. Jie pri­minė popiežiaus Benedikto XVI balandžio mė­nesį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjo­je pasakytoje kalboje išreikštą įsitikinimą kad visai planetai rūpimų reikalų (taikos ir saugu­mo, aplinkosaugos ir resursų teisingo pa­skirstymo) tvarkymas „reikalauja visų tarp­tautinių lyderių vieningo veikimo".

Bažnyčios kvietimas rūpintis silpniausiais regionais, ypač Afrikos, suprantamas, kadan­gi „religinis ir moralinis įsipareigojimas ginti žmogaus gyvybę ir palaikyti žmogiškąjį orumą skatina ypač rūpintis vargingiausiais ir labiau­siai pažeidžiamais žmonijos nariais", - teigia­ma episkopatų vadovų kreipimesi. Padėkoję, kad Japonijoje vyksiančiame „viršūnių" susiti­kime vėl, kaip svarbus klausimas, bus aptaria­ma galimybė pagelbėti Afrikai, katalikų hierarchai primena ankstesnius G-8 įsipareigojimus, kuriuos reikia vykdyti. Šventojo Tėvo paragini­mu 2005 metais Glinyglese (Škotija) ir 2007-aisiais Hailigendame (Vokietija) vykusiuose G-8 „viršūnių" susitikimuose Didžiosios Britanijos premjero Tonio Bleiro ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkei pastangomis buvo priimtas sprendimas padėti vargingiausių šalių vystymuisi ir kasmet skirti papildomai 50 mlrd. dole­rių (pusė šios sumos - Afrikai).

Reikalingas sutelktas ir solidarus veikimas

Vyskupų konferencijų pirmininkai pažymi, kad tų įsipareigojimų įgyvendinimas, kaip ir nauji sprendimai dėl humanitarinės pagalbos, svei­katos apsaugos ir švietimo stiprinimo, turi ga­rantuoti 2000 metais Jungtinėse Tautose priim­tos „Tūkstantmečio pažangos tikslų" progra­mos realizavimą. Pagal šią programą iki 2015 metų pasaulyje per puse turi būti sumažintas skurde gyvenančių ir badaujančių žmonių skaičius (dabar jų yra beveik milijardas) ir pasiek­tas visuotinis privalomas pradinis išsilavinimas bei esmingai pagerinta padėtis kovoje su AIDS, maliarija ir kitomis masinio paplitimo ligomis, pasiektas gamtosauginis stabilumas.

Kreipimesi nurodoma, kad dėl globalinės problemos (pastaruoju metu ir dėl energetinių šaltinių bei maisto produktų kainų spartaus augimo) naujos krizės, dar labiau reikalinga turtingųjų šalių sutelkta solidari veikla. Vys­kupai kviečia G-8 grupės vadovus pateikti konkrečias iniciatyvas dėl „teisingos pasauli­nės prekybos politikos", kad būtų gerbiamas žmogiškasis orumas jo darbinėje veikloje. „Tačiau, kad būtų užtikrinta šių priemonių ilgalaikė sėkmė, pačios vargingosios šalys tu­ri sugebėti paskatinti savo pažangą", - kon­statuoja katalikų hierarchai. Būtent todėl rei­kia kviesti ir skatinti, kad besivystančių regionų lyderiai dalyvautų globalinių ekonomikos, kultūros ir politinės srities procesų valdyme.

Kaip teigiamas žingsnis šia linkme gali būti pripažinta nauja tradicija į G-8 „viršūnių" pasi­tarimus kviesti Afrikos bei kitų neturtingų re­gionų valstybių vadovus, su kuriais bus ren­giami atskiri pasitarimai.

Kalbėdami apie globalinę klimato kaitą, kuri dabar nuolat aptarinėjama „viršūnių" su­sitikimuose, vyskupai primena visų pareigą saugoti Dievo kūriniją. Dėl iškilusių proble­mų pažeidžiami yra vargingiausi kraštai, ku­rie dėl lėšų stygiaus negali sparčiai prisitai­kyti nei prie „energijos kainų eskalacijos, nei prie naujų sveikatos apsaugos problemų". Todėl turtingos industrinės visuomenės, ku­rios labiausiai atsakingos už žalingos emisi­jos į atmosferą bei kitą gamtinės aplinkos ža­lojimą, turi jausti atsakomybę „padėti neturtingiems žmonėms ir tautoms adaptuotis prie globalinės klimato kaitos efektų, „pasirūpindami atitinkamomis technologijomis." Baigda­mi laišką episkopatų vadovai ragina melstis, kad G-8 susitikimas vyktų „bendradarbiavi­mo dvasioje, kuri įgalintų globalinę bendrąją gėrio pažangą, priimant konkrečias priemo­nes skurdo sumažinimui ir priemones pade­dančias mažinti klimato kaitą".

Kreipimąsi pasirašė vyskupų konferenci­jų pirmininkai: JAV - Čikagos arkivyskupas kardinolas Frensis Džordžas, Japonijos -To­kijo arkivyskupas Piyeris Takeo Okada, Vokie­tijos - Fraiburgo arkivyskupas Robertas Co-ličas, Didžiosios Britanijos-Vestminsterio arkivyskupas kardinolas Kormatas Merfis O'Konoras ir Edinburgo (Škotija) arkivysku­pas kardinolas Keitas Patrikas O'Brajenas, Prancūzijos - Paryžiaus arkivyskupas kardi­nolas Andre Ventura, Italijos - Genujos arki­vyskupas kardinolas Andželas Banjaskas, Kanados - Vinipego arkivyskupas Vernonas Džeimsas Veisdžerberis, Rusijos - Novosi­birsko vyskupas Jozefas Vertas.

Kad pažadai neliktų tuščiais žodžiais

Savo pastabas dėl būsimojo G-8 „viršū­nių" susitikimo išsakė ir Katalikų Bažnyčios pagrindinės humanitarinės paramos organi­zacijos „Caritas Internationalis" pirmininkas kardinolas Oskaras Rodrigesas Maradiaga. Jis apgailestavo dėl nepakankamai spartaus „Tūkstantmečio pažangos tikslų" įgyvendini­mo. Kardinolo manymu, jeigu turtingų šalių pa-žadai „liks tuščiais žodžiais", tai planams, nu­matytiems pasiekti iki 2015-ųjų, prireiks ne mažiau, kaip 100 metų. Ganytojas apie tai gali paliudyti iš savo asmeniškos patirties, kadangi jis vadovauja neturtingos Centrinės Amerikos šalies Hondūro sostinės Tegusigalpos arki­vyskupijai ir žino jos problemas.

Kardinolas O. Rodrigesas Maradiaga pri­minė, kad iš „Tūkstantmečio" programai skir­to laiko (2000-2015) praėjo jau pusė, tačiau, daugelyje šalių numatytų tikslų didžiosios da­lies dar nepasisekė įgyvendinti". Kitose šaly­se skurdo mažinimui pažanga - akivaizdi (ypač Kinijoje ir Indijoje), kadangi „jų vyriau­sybės jaučia tikrą atsakomybę" ir išnaudoja savo dispozicijoje turimus resursus bei pa­lankią ekonominę situaciją. Kardinolas O. Rodrigesas Maradiaga taip pat paragino išlai­kyti pusiausvyrą tarp lėšų skirtų skurdui ir kli­mato kaitos pasekmėms įveikti, bet humanita­rinė parama neturtingoms bendruomenėms turi išlikti prioritetine.

Tęsiant praėjusiais metais Vokietijoje (Kel­no mieste) pradėtą tradiciją (prieš G-8 vado-vų susitikimą), įvairių religijų atstovams aptarti pasaulio skurdo ir klimato kaitos klausimus, pa­našus tikėjimo lyderių „samitas" liepos mėne­sio pirmosiomis dienomis vyksta ir Japonijos mieste Sapore. Jame dalyvausiantys katalikų, anglikonų, liuteronų ir kitų konfesijų dvasininkai, kartu su judaizmo, budizmo, hinduzimo ir šintoizmo veikėjais priims raginamajį dokumentą kuris bus įteiktas Japonijos vyriausybės ir G-8 valstybių vadovams. Rūpinimasis atsako­mybe ir solidarumo „globalizacija" tampa svar­biu tarpreliginio dialogo bruožu.

© 2008 „XXI amžius“