PRG: planai ir gandai

Linas ŠALNA

Kvaišalai Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Pagal JAV administracijos planus iki 2013 metų Europoje ketinama dislokuoti apsaugos nuo Irano ir kitų teroristinių valstybių sistemą. Čekijoje planuojama sumontuoti radarą, Len­kijoje - dislokuoti dešimt raketų gaudytuvų. Oficialias derybas su Praha ir Varšuva dėl priešraketinės gynybos (PRG) sistemos ele­mentų dislokavimo Vašingtonas pradėjo 2007-ųjų pradžioje. Rezultatas priklausys tik nuo to, ar Čekijos parlamentas patvirtins šį planą. Tuo tarpu su Lenkija derybos dabar nėra tokios sklandžios, kaip buvo prie minist­ro pirmininko Jaroslavo Kačynskio. Pernai ru­denį premjero poste jį pakeitęs Donaldas Tuskas žymiai ryžtingiau ėmė reikalauti didžiulės karinės paramos už leidimą amerikiečiams įrengti raketų gaudytuvus Lenkijos šiaurėje prie Redzikovo, kur sovietmečiu buvo karinė bazė. JAV pareigūnus tai labai erzina. Šiuo metu JAV kasmet Lenkijai teikia 27 mln. dole-rių finansavimą - didžiausią Europoje, o Dž. Bušas šiemet yra net pasiūlęs papildomai skirti dar po 20 mln. dolerių per metus. Bet ir tai lenkų dar nepalenkia.

Prieš pora savaičių Lenkijos aukšti parei­gūnai išplatino skandalingą pranešimą, esą JAV, nusivylusi derybų eiga, veda derybas su Lietuva dėl PRG sistemos elementų dislokavimo jos teritorijoje, jeigu nepavyktų susitarti su lenkais. Konkrečiai, Lenkijos užsienio reikalų viceministras pasakė, kad šių metų gegužę Lietuvos krašto apsaugos ministras pasiūlė savo šalies teritoriją kaip poligoną amerikie­čių raketoms, kurios būtų perkeltos iš Lenki­jos, jei su šia šalimi Amerikos derybos įstrig­tų. Esą Vašingtonas susisiekė su Vilniumi po kelis mėnesius trukusių nesėkmingų derybų su Lenkija. JAV Valstybės departamento at­stovas gana aptakiai pareiškė, esą „būtų klai­dinga sakyti, kad mes pradėjome diskusijas, derybas ar kokius nors kitokius oficialius kon­taktus su Lietuva, kaip apie atsarginę vietą" dislokuoti PRG sistemos elementus. Diploma­to žodžius patvirtino Lietuvos užsienio reika­lų ministerija, kiti Lietuvos pareigūnai, tačiau Maskvos įtarimų tai nesumažino.

Rusiją siutina mintis, kad JAV kariniai ob­jektai gali atsidurti taip arti jos sienų - regio­ne, kurį ji kontroliavo šaltojo karo laikotarpiu. Rusija laiko tai pirmaisiais žingsniais pagal il­galaikį planą kuris gali pakenkti jos saugumui. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas iškart pareiškė, jog jis neatmeta ga­limybės, kad JAV veda neformalias derybas dėl PGS elementų dislokavimo Lietuvoje. Mi­nistras pabrėžė, kad ministerija dar negavo oficialaus JAV atsakymo į užklausimą apie derybas su Lietuva dėl PRG elementų dislo­kavimo. Remdamasis neoficialiais amerikiečių pranešimais, S. Lavrovas teigė, kad derybos su Lenkija amerikiečiams „klostosi sunkiai", todėl JAV „ieško atsarginių variantų". Patį amerikiečių sistemos elementų dislokavimą Europoje ministras pavadino „strategine klai­da" ir pridūrė, kad „amerikiečių administraci­jos vienašalio projekto manija" trukdo Rusijai, JAV ir Europai bendradarbiauti priešraketinės gynybos sektoriuje. S. Lavrovo įtarimų nepa­naikino ir susitikimas su JAV valstybės sek­retore Kondoliza Rais. Padėties nepaaiškino ir Amerikos valstybės departamentas, kurio atstovas pareiškė, kad JAV galvoja apie at­sarginius variantus ir su Lietuva vyksta tik „bendri pokalbiai". Mat praėjusią savaitę Ru­sijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas pranešė, kad Maskva paprašė JAV suteikti jai informaciją apie JAV ir Lietuvos derybas dėl priešraketinės gynybos sistemos elementų dislokavimo. Pasak jo, Rusija apie JAV ir Lie­tuvos derybas žino tik iš žiniasklaidos, nepai­sant to, jog Vašingtonas paskelbė apie šio klausimo skaidrumą.

Į Rusijos spaudimą dėl tariamai prasidėju­sių JAV ir Lietuvos derybų dėl PRG įsitraukė ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Praėjusią savaitę jis patvirtino neigiamą Ru­sijos požiūrį į amerikietiškų PRG elementų dislokavimą Europoje ir pasisakė už platesnį dia­logą dėl šios problemos. Neminėdamas Lietu­vos, D. Medvedevas sakė: „Europa - mūsų bendri namai, o mūsų valstybės - šių namų šeimininkės. Kaip šeimininkai mes turime ne­pamiršti savo įsipareigojimų rūpintis savo na­mais. (...) Būtent todėl mes itin skeptiškai žiūrime į trečios šalies iniciatyvą šioje srityje. Šią idėją mes laikome kenksminga, nepadedančia palaikyti saugumo Europoje ir visame pasau­lyje". Tai - savotiškas perspėjimas Lietuvai neturėti kokių nors planų dėl PRG sistemos įsteigimo Lietuvoje.

Tačiau netrukus naują ažiotažą sukėlė Lietuvos premjero Gedimino Kirkilo vizitas į JAV, vykstantis šią savaitę. Premjeras lanko­si Niujorke, Vašingtone ir San Franciske, su­sitinka su JAV viceprezidentu Diku Čeiniu, valstybės sekretore Kondoliza Rais ir Penta­gono vadovu Robertu Geitsu, aptaria dvišalio bendradarbiavimo plėtrą, keičiasi nuomonė­mis aktualiais tarptautinės politi­kos klausimais. G. Kirkilas skaitys paskaitą Strateginių ir tarptautinių studijų centre bei susitiks su šio centro moksliniu bendradarbiu, buvusiu prezidento patarėju na­cionalinio saugumo klausimais Zbignevu Bžezinskiu. Taip pat vi­zito metu numatomi susitikimai su Amerikos žydų komiteto atstovais bei apsilankymas Žydų kultūros tyrimų institute, kuriame saugo­mas ir Lietuvos žydų kultūrinis palikimas. Lietuvos delegacija taip pat lankysis kompanijų „General Electric" ir „Westingnouse" būstinėse Vašingtone bei „Cisco Systems Inc." San Franciske, da­lyvaus apskritojo stalo susitikime su Amerikos lietuvių ekonominės plėtros patarėjų taryba, Lietuvos garbės konsulais ir JAV verslinin­kais.

Įsiplieskęs skandalas, net ir neigiant jo ištakas, jau nenutyla. Netrukus Rusijos leidinys „RBC daily", komentuodamas būsimą Kirkilo vizitą į JAV, nusprendė, kad bus kalbama apie svarbiau­sius strateginius klausimus - PRG elementų dislokavimą Lietuvoje. „RBC daily" kartoja jau ankstes­nę versiją kad šiuo metu derybos dėl PRG tarp JAV ir Lenkijos yra patekusios į aklagatvį, nes lenkai esą reika­lauja mainais už leidimą savo teritorijoje įrengti JAV raketų perėmėjų bazę finansinės pagalbos už 20 mln. dolerių, bet amerikiečiai kol kas nėra pasiruošę tenkinti savo partne­rio Europoje ambicijų, todėl pradėjo aktyviai ieškoti galimų „aplinkkelių". Taip pat pastaruo­ju metu Lietuva esą staigiai pakeitė savo už­sienio politikos kursą Rusijos atžvilgiu. Jei anksčiau Lietuva vykdė itin subalansuotą po­litiką, tai dabar oficialusis Vilnius priima įsta-tymą dėl „sovietų okupacijos", bando blokuoti derybas tarp Rusijos ir ES, uždraudžia so­vietinę simboliką ir kiekviename tarptautinia­me forume šaukia apie „energetinį šantažą" iš Maskvos pusės. Kaip visada įtarūs rusai galvoja, kad strateginių amerikiečių pajėgų dislokavimas prie pat Rusijos sienos kelia rimtą grėsmę šalies saugumui. „Reikalas tas, kad PRG elementai priartės prie Rusijos dar 200-300 km. Ten bus statomos balistinių raketų šachtos, kuriose, Rusijos karininkų įtarimu, gali teoriškai būti ne tik raketų perėmėjų, bet ir balistinių raketų „žemė-žemė", - „RBC dai­ly" sakė Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto Nusiginklavimo ir konfliktų sureguliavimo skyriaus vedėjas Aleksandras Pikajevas. Be abejo, tai sudarys papildomą grėsmę Rusijos strateginiam atominiam skydui. Amerikiečių raketų perėmėjų skrydžio lai­kas dar sutrumpės, o jų apimama teritorija taps didesnė, teigė A. Pikajevas. Tai ne tik pa­aštrins Rusijos santykius su JAV, bet neiš­vengiamai iššauks ir karinio pobūdžio atsako­muosius veiksmus. „Lietuvos atveju išvengti kraštutinių atsakomųjų priemonių, bus sudė­tinga", - mano ekspertas. Jis perspėja, kad Rusijos pusė gali imtis, pavyzdžiui, raketų „Iskander" su branduolinėmis galvutėmis dislo­kavimo Kaliningrado srityje arba raketų perėmėjų dislokavimo Baltarusijoje. „Atsakomieji veiksmai bus bet kokiu atveju," - pažadėjo Aleksandras Pikajevas.

Vis dėlto Rytų Europos apžvalgininkai gandą apie naujas derybas su Lietuva dėl PRG vertina skeptiškai. Jie abejoja, jog Va­šingtonas rimtai svarstytų tokį variantą ir ma­no, jog tai esąs gudrus spaudimo būdas, kad prezidentas Džordžas Bušas pasiektų pasi­rašyti šį susitarimą dar iki savo kadencijos pabaigos kitų metų sausį. Fiodoras Lukjanovas, žurnalo „Russia in Global Affairs" (Rusija pa­saulio reikaluose) redaktorius, rašo, jog tai gali būti „mėginimas parodyti lenkams, kad jei­gu jie ir toliau priešinsis, tuomet sutartis bus sudaroma su kitais". Politologai taip pat sako, kad Rusijos nepritarimas Vašingtono planams daro Lietuvos variantą nerealų. Lietuva yra ne tik arčiau Maskvos geografiškai, bet ir bu­vusi Sovietų Sajungos dalis, kuo nebuvo nei Lenkija, nei Čekija. Rusai tai supras „kaip dar didesnę provokaciją negu Lenkijos ir Čekijos atveju", - pažymi F. Lukjanovas. Maskva jau yra pagąsdinusi nukreipsianti savo branduo­lines raketas į JAV raketinio skydo objektus. Neatslūgstantis ažiotažas dėl priešraketinio skydo stimuliuojamas ne šiaip sau. Pra­ėjusią savaitę Vakarų Sibire, naftininkų sos­tine vadinamame Chanty Mansijske, prasidė­jo ES ir Rusijos viršūnių susitikimas, kuriame ketinama duoti startą deryboms dėl naujos Rusijos ir ES strateginės sutarties, apiman­čios ne tik energetinį saugumą, bet ir politinį stabilumą Europoje. Maskva šiose derybose gali pasinaudoti amerikiečių priešraketinio skydo korta, darydama spaudimą tiek visai Bendrijai, tiek tokioms jos sprendimus stab­dančioms šalims kaip Lenkija ir Lietuva. Bū­tent prieš šį susitikimą Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško žurnalistams pareiškė, kad Rusijos ir ES strateginės partnerystės interesai turi bū­ti viršesni už atskirų valstybių interesus. Jis aiškiai galvoje turėjo Lenkiją ir Lietuvą. Mask­va akivaizdžiai nerimauja, kad, net ir pasira­šius minėtą sutartį, kaip rašo laikraštis „Herald Tribūne", iki kitų metų liepos, jos ratifika­vimas ES valstybių parlamentuose užtruks dar mažiausiai dvejus metus ir bus sudėtin­gas. Mat per tą laiką atsiras įvairių nenuma­tytų aplinkybių tiek energetikos politikoje, tiek stabilumo ir saugumo srityse. Taigi Maskva baiminasi, kad dėl atskirų Bendrijos šalių už­gaidų nukentės jos santykiai su Vakarais ir ji praras didžiules investicijas.

Gandai apie derybas dėl priešraketinio skydo elementų, tai yra dešimties raketų šachtų perdislokavimo iš Lenkijos į Lietuvą matyt, kažkam buvo labai reikalingi. Juk ar­tėja Seimo rinkimai, ir Rusijai, žaidžiančiai geopolitinę kortą, buvusiose imperijos terito­rijose, reikalinga iškelti kai kurias politines jė­gas. Politinių rietenų artėjant Seimo rinki­mams fone tokie gandai dar labiau desta­bilizuoja padėtį. Lietuvoje vis garsiau skam­ba euroskeptikų balsai, kuriems sukilti padėjo ir skandalingai pasibaigęs airių referendu­mas dėl Lisabonos sutarties. Nauja versija, kad lietuviai, besąlygiškai sutikę priimti ame­rikiečių raketas, pataikauja amerikiečiams, pakeistų politinę sanklodą Lietuvoje ir kai ku­rias jėgas nuteiktų lengvai pergalei.

Kita vertus, vis dar mėginama įkalti pleiš­tą tarp Amerikos ir Europos. Maskva stengia­si pavaizduoti, kad Baltijos šalys, taip pat ir Gruzija bei Ukraina, skaldo Senojo žemyno vienybę. Latvija ir Estija tai esą daro savo prieš kitakalbius nukreipta valstybine politika, Lietuva - kaišiodama pagalius į ratus Bendri­jai ir stimuliuodama nacionalinius neramumus buvusiose sovietinėse respublikoje, o Kijevas ir Tbilisis - grasindami Europai didžiule eko­nomine našta ir neribota emigracija.

Iš kitos pusės, amerikiečiai, artėjantys prie savo prezidento rinkimų, atrodo, linkę atidėti šių raketų dislokavimo Rytų Europoje planus. Kaip rašo „Herald Tribūne", priešra­ketinės gynybos sistema gali būti atidėta iki 2013 metų, nes perimančios raketos nebu­vo kaip reikiant išbandytos. Dabar Kongre­sas ketina pareikalauti naujų bandymų ir ne­žada skirti lėšų joms dislokuoti. Kitaip sa­kant, Maskva raminama, kad greitu laiku nei Lenkijoje, nei Čekijoje, nei Lietuvoje jų nebus. O greičiausiai būsimas Amerikos vadovas Barackas Obama priešraketiniam skydui ne­pritaria. Tad gali būti, kad triukšmas dėl PRG dislokavimo ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje keliamas visai be reikalo.

Žiniasklaidoje nuskambėjus minčiai apie tariamas derybas dėl PRG sistemos Lietuvo­je ir galimybę dislokuoti ją Lietuvoje, atsira­do neįvardyti (ar pasimetę) „aktyvistai", ren­kantys parašus prieš tariamus JAV ir Lietu­vos planus. Viename internetiniame dienraš­tyje pristatytame pareiškime kartojamos 50 metų senumo frazės apie JAV siekį užval­dyti pasaulį. Tiesa, tas pareiškimas dar pa­dailintas, kaip jau įprasta girdėti iš tokių vei­kėjų lūpų, tariamai antisovietine propaganda, pavyzdžiui, paminėta tai, kad „sovietmečiu Lietuva buvo paversta galinga branduolinių raketų baze" ir „50 metų Lietuvos žmonės kovojo, kad iš jos teritorijos būtų išvesta svetima kariuomenė". Bet toliau teigiama, kad „JAV yra imperialistinė valstybė, kurios karinė ir ekonominė galia leidžia išvengti at­sakomybės už savo nusikaltimus prieš įvai­rių šalių tautas", kad Amerikos „paskelbtas „karas prieš terorizmą" įgalina kelti grobikiš­kus karus ir kruvinais metodais diegti lais­vosios rinkos kapitalizmą visame pasaulyje", kad „(JAV) karinis-industrinis kompleksas skatina pasaulines ekonomikos krizes, kad jų metu sunaikintų vietinių tautų ir kultūrų savi­tumą, priverstų šias šalis vergauti JAV ka­pitalo interesams". Vienu žodžiu, ir toliau dir­ba tie „piliečiai", kuriems prie sovietų (arba rusų) gyventi buvo geriau...

© 2008 „XXI amžius“