ES forumo atgarsiai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Prancūzijos prezidentas Nikola Sarkozy jau antrą kartą susitiko su Rusijos vadovu Dmitrijumi Medvedevu aptarti susidariusios padėties Kaukaze. Tačiau neaišku, ar šis susitikimas bus paskutinis ir ar šį kartą Rusijos prezidentas tesės savo pažadus

Rugsėjo 1 dieną įvykęs Europos Sąjungos forumas paliko nevienareikšmį įspūdį. Kol kas nesiryžta imtis prieš Rusiją ekonominių bei politinių sankcijų. Pagrindinė to priežastis – kelių Rusiją remiančių valstybių aktyvus pasipriešinimas bei Vokietijos ir Prancūzijos dvejonės. Iš kitos pusės, ES valstybių lyderiai pareiškė aiškią paramą Gruzijai. Jau artimiausiu metu bus įkurta Europos Sąjungos specialaus atstovo Gruzijai pareigybė, jau ieškoma tam tinkamų kandidatūrų. Be to, Gruzijai bus suteikta nemenka finansinė ir humanitarinė pagalba. Dabar tikimasi, kad nemažai atsakymų į įvairius klausimus bus gauta po N. Sarkozy vadovaujamos ES delegacijos vizito į Maskvą rugsėjo 8 dieną ir šios delegacijos viešnagės Gruzijoje. Vos atvykusiam į Maskvą N. Sarkozy Rusijos prezidentas D. Medvedevas teigdamas, kad teks „priprasti prie naujų realijų“, prakalbo ir apie išskirtinį Rusijos vaidmenį Kaukazo regione. N. Sarkozy pirmadienį pareiškė, kad Rusija „įsipareigojo“ (kelintą kartą?) išvesti savo kariuomenę iš Pietų Osetijos ir Abchazijos, t.y. Gruzijos teritorijos.

ES viršūnių susitikime Gruzijos klausimu bene pagrindinis vaidmuo teko Prancūzijos vadovui N. Sarkozy. Jis ėmėsi tarpininko vaidmens tarp kai kurių aršiai konfrontuojančių valstybių vadovų, pavyzdžiui: Italijos premjerą S. Berluskonį, pasireiškusį forume tendencingais ir sarkastiškais pareiškimais, įspėjo, kad „jis yra ne Romoje ar Milane“, o kai kurių valstybių lyderius, reikalavusius sankcijų Rusijai, ramino, sakydamas, kad „reikia išnaudoti visas poveikio formas ir tik tada priimti sprendimus“. Lietuvai susitikime atstovavę prezidentas V. Adamkus ir užsienio reikalų  ministras P. Vaitiekūnas laikėsi ryžtingos pozicijos, kaip ir Lenkijos vadovas L. Kačynskis ir dar kai kurių valstybių lyderiai. Deja, teko derinti pozicijas ir siekti kompromisinių sprendimų. ES energetinė priklausomybė nuo rusiškų dujų davė savo vaisius ir gerokai pristabdė ryžtingų veiksmų bei sankcijų galimybę.

Rusijos ir Gruzijos karinis konfliktas buvo pagrindinė ir rugsėjo 5-6 dienomis Prancūzijos mieste Avinjone vykusiame ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo tema. Baigiantis susitikimui, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernaras Kušneras teigė, kad galutinai apsispręsta dėl ES stebėtojų siuntimo į Gruziją. Artimiausiu metu į šią šalį bus nusiųsta per 30 stebėtojų. Ministrai paragino parengti konkretų planą dėl bendradarbiavimo su Rusija visose srityse apribojimo.

Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę pripažino dar kelios valstybės. Tiesa, tik viena jų yra tarptautiniu mastu pripažinta valstybė – Nikaragva. Separatistines respublikas pripažino ir Padnestrės respublika. Tiesa, ši nykštukinė valstybėlė pati yra nepripažinta kol kas nė vienos pasaulio valstybės. Abchaziją bei Pietų Osetiją pripažino ir teroristiniai judėjimai „Hamas“ ir „Hezbollach“. „Hamas“ faktiškai kontroliuoja Palestiną, o „Hezbollach“ turi didelę įtaką Libane. Rugsėjo 3 dieną Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega pareiškė, kad jo vyriausybė pripažįsta Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę. D. Ortegos nuomone, Rusija ir neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik  suteikti Abchazijai ir Pietų Osetijai karinę ir politinę pagalbą. Venesuelos prezidentas Ugo Čavesas, palaikantis artimus santykius su V. Putino režimu, pareiškė, kad Rusija teisi pripažindama Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę. Be to, jis kritikavo Gruzijos vyriausybę, o prezidentą M. Saakašvilį pavadino „ištikimu Vašingtono šunimi“. Tiesa, jis nepatikslino, ar Venesuela artimiausiu metu pripažins abiejų separatistinių respublikų nepriklausomybę. Artimiausiu metu Abchaziją ir Pietų Osetiją gali pripažinti ir Bolivija.  Šios valstybės, vadovaujamos komunistinių pažiūrų prezidento A. Moraleso, užsienio reikalų ministerijos atstovai pareiškė, kad jau svarstomas galimas abiejų respublikų pripažinimas.

Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas neseniai pareiškė, kad neva net Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijos atstovai paste-bėjo gruzinų vykdytą genocidą Pietų Osetijoje: „ESBO stebėtojai užfiksavo, kad karą Pietų Osetijoje pradėjo gruzinai, Cchinvalis buvo pradėtas bombarduoti nakties metu, tai karo nusikaltimas“. Jis pareikalavo perduoti šiuos tariamus duomenis Rusijai. Tačiau ESBO atstovai pareiškė, kad jie nežino, apie ką kalba S. Lavrovas, ir pavadino tai „propagandine akcija“. Tuo tarpu Rusijos nacionalistų lyderis A. Barkašovas rugsėjo 5 dieną, kalbėdamas apie Rusijos ir Vakarų santykius, teigė: „Rusija yra prie trečiojo pasaulinio karo slenksčio“.

Vis labiau atšąlantys santykiai tarp Rusijos ir kai kurių ES valstybių jau persikėlė ir į kultūros sritį. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija uždraudė vykti į Rusiją dviems kariniams orkestrams. Šie orkestrai planavo dalyvauti rugsėjo 12-14 dienomis Maskvoje vyksiančiame tarptautiniame festivalyje. Užsienio reikalų ministras T. Milibandas teigė: „Kai Rusijos karinės pajėgos dislokuotos Gruzijos teritorijoje, britų kariniai orkestrai negali dalyvauti Maskvos festivalyje“.

Hagos Tarptautiname teisme prasideda svarstymai dėl Gruzijos kreipimosi. Gruzijos vyriausybė apkaltino Rusiją gruzinų genocidu. Gruzijos atstovai pateiks duomenis apie Rusijos kariuomenės sunaikintus gruzinų kaimus, taikių gyventojų žūtis per aviacijos bombardavimus bei artilerijos apšaudymus. Svarstymai truks kelias dienas. Jei Gruzijos skundai bus pripažinti teisėtais, Tarptautinis teismas paskirs pareigūnus, kurie toliau nagrinės šiuos nusikaltimus.

© 2008 „XXI amžius“