„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2008 rugsėjo 10 d., Nr.14 (173)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

 

ES forumo atgarsiai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Prancūzijos prezidentas Nikola Sarkozy
jau antrą kartą susitiko su Rusijos
vadovu Dmitrijumi Medvedevu aptarti
susidariusios padėties Kaukaze.
Tačiau neaišku, ar šis susitikimas
bus paskutinis ir ar šį kartą Rusijos
prezidentas tesės savo pažadus

Rugsėjo 1 dieną įvykęs Europos Sąjungos forumas paliko nevienareikšmį įspūdį. Kol kas nesiryžta imtis prieš Rusiją ekonominių bei politinių sankcijų. Pagrindinė to priežastis – kelių Rusiją remiančių valstybių aktyvus pasipriešinimas bei Vokietijos ir Prancūzijos dvejonės. Iš kitos pusės, ES valstybių lyderiai pareiškė aiškią paramą Gruzijai. Jau artimiausiu metu bus įkurta Europos Sąjungos specialaus atstovo Gruzijai pareigybė, jau ieškoma tam tinkamų kandidatūrų. Be to, Gruzijai bus suteikta nemenka finansinė ir humanitarinė pagalba. Dabar tikimasi, kad nemažai atsakymų į įvairius klausimus bus gauta po N. Sarkozy vadovaujamos ES delegacijos vizito į Maskvą rugsėjo 8 dieną ir šios delegacijos viešnagės Gruzijoje. Vos atvykusiam į Maskvą N. Sarkozy Rusijos prezidentas D. Medvedevas teigdamas, kad teks „priprasti prie naujų realijų“, prakalbo ir apie išskirtinį Rusijos vaidmenį Kaukazo regione. N. Sarkozy pirmadienį pareiškė, kad Rusija „įsipareigojo“ (kelintą kartą?) išvesti savo kariuomenę iš Pietų Osetijos ir Abchazijos, t.y. Gruzijos teritorijos.


Dialogo paieškos agresijos akivaizdoje

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Rugpjūtį atsiskleidė dabartinės Europos trapumas, suvokėme, kad padėtis gali greitai keistis, kad tariamas stabilumas gali susvyruoti per kelias dienas. Rusijai vykdant agresiją prieš nepriklausomą Gruzijos valstybę, Europos Sąjunga susiskaidė – susiformavo kelios stovyklos ir net realios grėsmės akivaizdoje nesugebėta susivienyti. Artimiausi Rusijos sąjungininkai, vadovaujami Italijos, pateisino Rusijos veiksmus; nuosaikiųjų valstybių grupė, vadovaujama Vokietijos, buvo linkusi į kompromisinius sprendimus, švelnius pagrūmojimus Rusijos atžvilgiu. Dalis ES šalių, tarp kurių Didžioji Britanija, Lenkija, Lietuva ir kitos valstybės, užima ryžtingą poziciją, reikalauja imtis prieš Rusiją sankcijų ir realių veiksmų Gruzijai padėti. Didelė šios valstybės dalis yra okupuota Rusijos kariuomenės. Koks Lietuvos vaidmuo šiame konflikte, kokia klostosi padėtis ES ir Rusijos dialoge? Ir kokios dabar vykstančių procesų priežastys, žvelgiant į praeitį ir dabartį iš laiko perspektyvos?


„Akla višta“ ir politiniai grūdai

Vilius BRAŽĖNAS

Maskvos agresija prieš kaimynę Gruziją priminė vieną nestandartinį sveikinimą mano 95 metų sukakties minėjime Vilniaus karininkų ramovėje. „Miško brolių“ vadovas Albinas Kentra palinkėjo, kad kiekvienas kandidatas į Seimą ar į kurią kitą valdžios instanciją „būtų perskaitęs Viliaus Bražėno knygas“. Matyt, jis turėjo mintyje tas tris knygas, kuriose svarstomi geopolitiniai klausimai.


Mokykloje – diskusija apie Lietuvos karybos istoriją

Dainius VARNAS

Romanas A. Sedlickas, Raimundas Kaminskas,
generolo Stasio Raštikio puskarininkių
mokyklos viršininkas plk. ltn. Aleksandras
Kucharevas ir Dainius Varnas

Beveik prieš dvylika metų grupė entuziastų, besidominančių Lietuvos karybos ir saugumo istorija, įkūrė Atlanto sutarties Lietuvos bendriją (LATA). Tuo metu buvo tik svajojama įstoti į NATO, tačiau apie šios organizacijos narių kariuomenių tradicijas, žymiausias pergales, mūšių vietas bei vadus jau buvo kalbama.

Siekdami įgyvendinti savo svajones, kurios sutapo su valstybės siekiais, šie žmonės surengė ne vieną mokslinę-istorinę konferenciją karybos klausimais, skaitė paskaitas, rašė straipsnius. Stengtasi sudominti jaunimą, studentus bei moksleivius, nes juose buvo galima įžvelgti būsimos atkurtos Lietuvos kariuomenės pagrindą.


Nukariautojas siekia laimėti laiko

Pareiškimas

Puolama visa tarpvalstybinių santykių sistema.

Viena didelė narė nori pareikšti apie visas konvencijas, chartijas ir įsipareigojimus štai ką: et, man juos primetė, kai buvau silpna. Dabar aš stipri ir atmetu visą tą jūsų nelemtą kolonializmą. Mano tikrasis principas yra kumščio teisė.


„Laisvės salos“ skurdas

Neseniai žinomas Rusijos politologas ir publicistas Georgijus Zotovas paskelbė straipsnį „Kodėl mes praradome Kubą?“. Jame jis be kitų pokyčių, įvykusių šioje „paskutinėje komunizmo tvirtovėje“ po SSRS žlugimo, apgailestaudamas paminėjo, kad sostinėje Havanoje vis mažiau kubiečių kalba rusiškai. Nesvarbu, kad turistų iš Rusijos netrūksta, tačiau su jais bendraujama angliškai, ispaniškai ar prancūziškai. Iš tiesų, po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Kubos režimas prarado didžiulę, o svarbiausia, negrąžinamą ne tik finansinę, bet ir techninę bei kitokią paramą. Tiksliau pasakius, visišką išlaikymą. Kaip atkreipia dėmesį stebėtojai ir turistai, besilankantys Kuboje, šalies keliai ir prospektai yra tarsi grįžimas į sovietinę praeitį buvusioje imperijoje ir jos valdose. Leisdami kalnus dūmų, senais lopytais ir perlopytais sovietiniais „žiguliais“ ir „moskvičiais“ vis dar važinėja taksistai, prekeiviai, visų lygių valdininkai ir net aukšti komunistiniai funkcionieriai, o bananus vežioja sovietiniai sunkvežimiai – daugeliui jau tik iš kino filmų matytos „palutarkos“, žinomos dar nuo „didžiojo tėvynės karo“ laikų. Tarp miestų skraido (dar kažkokiu būdu) irgi beveik visiškai sugriuvusios duženos – sovietiniai lėktuvai reliktai – AN-2. Neseniai dar važinėjo ir seni sovietiniai autobusai, bet jie, matyt, susidėvėję- galutinai išnyko.


Rūpesčiai dėl „juodojo aukso“

Netikėtai kritus naftos kainoms pasaulinėje rinkoje, pastebimas tam tikras erzelis ir nerimas Kremliuje. Kremlių aptarnaujantys žurnalistai ir politikos apžvalgininkai jau ėmė mušti pavojaus būgnus, skelbdami, kad Vakarų korporacijos siekia susigrąžinti Irako naftą ir dujas, kurias buvo praradusios Sadamo Huseino laikais. Kaip pažymi pasaulio spauda, jau netrukus amerikiečių kompanijos „Excon Mobil“, „Shell“, „Chevron“ kartu su Didžiosios Britanijos „BP“ ir prancūzų „Total“ pasirašys kontraktus su Irako vyriausybe dėl naujų naftos ir dujų telkinių Irake paieškų ir jau veikiančių modernizavimo. Ekspertų duomenimis, Irakas pagal naftos atsargas užima antrąją vietą pasaulyje – jos sudaro daugiau kaip 15 milijardų tonų. O paieškojus naudojantis naujausiomis technologijomis, neatmetama galimybė, kad Irakas gali tapti pirmaujančia pasaulyje valstybe pagal naftos atsargas. Apie tai oficialiai pranešė Irako vicepremjeras Barchamas Salechas. Jo žodžiais, Irako gelmėse yra mažiausiai 47 milijardai tonų naftos.


Rublis užsimojo tapti valiuta

Vyresni žmonės pamena tuos laikus, kada šeštajame dešimtmetyje dar nepramokę „didžiojo brolio“ – rusų – kalbos, kiekviena proga, demonstruodami draugystę su kinų tauta, dainuodavo dainą „Maskva – Pekinas“. Kai du kruvinieji diktatoriai – Stalinas ir Mao Czedunas – nutarė sukelti naują pasaulio revoliuciją ir sunaikinti buvusio pasaulio imperialistus, ji tapo propagandine, beveik himnu. Tiesa, tada bemat atsirado ir tos dainos pakaitalas. Vietoj „Maskva ir Pekinas – broliai amžiams“ buvo parodijuojama: „Maskva ir Pekinas – ėsti norime“. Dabar vėl tarp rusų ir kinų pradėta nauja kampanija, kurią būtų galima pavadinti „rublis ir juanis – draugystė amžiams“. Bent jau tokį šūkį ėmė skelbti Kremliaus kontroliuojami didieji Rusijos dienraščiai ir žurnalai. Iš tiesų tai ne įprastinė Maskvos propaganda, o tikras faktas.


Europos šokdinimas

Petras KATINAS

Po Rusijos kariaunos agresijos prieš Gruziją ir faktiškos Pietų Osetijos ir Abchazijos okupacijos, stebėtinai susivienijo visi, iki tol laikęsi skirtingų (bent jau žodžiais) pozicijų vertinant Maskvos politiką, žymiausi Rusijos politologai. Štai vadinantis save liberalu ir demokratu Efektyvios politikos fondo vadovas Glebas Pavlovskis pareiškė: „Rusija nesitikėjo, kad Vašingtonas atriš Saakašviliui rankas naikinant Pietų Osetijos gyventojus ir mūsų taikdarius. Dabar vyksta pašėlęs JAV spaudimas Europai ir ES vadovams. O Rusija su JAV kaunasi už Europą. Gruzija siekia atkurti savo sienas, buvusias SSRS laikais. Nesvarbu, kad vieningos Gruzijos nebuvo netgi valdovės Tamaros valdymo laikais – nuo 1205 metų. Ir štai dabar Gruzija pretenduoja į tas teritorijas. Kas būtų, jeigu Rusija pretenduotų į buvusios SSRS teritorijas? Rusija privalo sudaryti tvirtą grafiką, kaip paremti visas nepripažintas respublikas“.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija