Finansų rinkas sukrėtė ,,juodasis pirmadienis“

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

2008 metų rugsėjo 15 diena įeis į pasaulio istoriją kaip viena juodžiausių dienų pasaulinėje finansų rinkoje – per dieną žlugo du stambiausi JAV investiciniai bankai, o didžiausia pasaulyje draudimo kompanija atsidūrė prie bankroto ribos. Visiškai bankrutavo „Lehman Brothers“ bankas, „Merill Lynch“ banką prisijungė komercinis bankas „Bank of Amerika“. Ties bankroto slenksčiu atsidūrusios draudimo kompanijos „AIG“ akcijos nukrito 61 procentu. JAV administracija skyrė „AIG“ bendrovei 85 milijardus dolerių, mėgindama išgelbėti ją iš gresiančio bankroto. Finansų krizė JAV sukėlė grandininę reakciją pasaulio finansų rinkose.

Rugsėjo 16 dieną finansinė krizė palietė ir Izraelio finansų rinkas. Tel Avivo biržoje nukrito visi kainų indeksai. Krito visų Izraelio bankų akcijų kursai: banko „Apoalim“ – 7,7, „Diskont“ – 7,6, „Leumi“ – 4,2 proc. Koncerno „Afrika-Izrael“ akcijos smuko 10,2 proc., „Kalkalit Jerushalaim“ – 7,6 proc., ,,Verifon“ – 7,6 proc. Labai ryškiai nusmuko su Rusija artimai susijusio milijardieriaus A. Gaidamako bendrovių akcijų kursas. „Osif“ akcijų kursas sumažėjo 20,4, „Gikleon“ – 17 proc.

Finansų krizė palietė ir kitus pasaulio kraštus. Rugsėjo 16 dieną Rusijoje irgi krito bendrovių akcijų kursai: „Transneft“ akcijos nukrito 16,5 proc., „Sberbank“ akcijos – 14,3, ,,Rosneft“ – 10,3, „Uralkalij“ – 12,5 proc. Azijoje vyko panašūs procesai. Honkongo ir Šanchajaus biržose krito daugelio stambių Azijos bendrovių akcijų kursai. Rugsėjo 16 dieną Japonijos premjeras Jasujo Fukuda sukvietė į skubų pasitarimą finansų ir ekonomikos ministrus, centrinio banko vadovą ir grupę įtakingų finansų ekspertų. Japonijos centrinis bankas paskyrė 25 milijardus dolerių likvidumo deficitui sumažinti. Lotynų Amerikoje rugsėjo 15-17 dienomis vyko analogiški procesai. San Paulo biržoje nusmuko daugelio stambių Lotynų Amerikos bendrovių akcijos. Didžiausio Brazilijos naftos koncerno „Petrobraz“ akcijos krito 9,94 proc.

Nuo „Lehman Brothers“ prasidėjusi finansų krizė staiga paveikė tiek JAV, tiek kitas pasaulio finansų rinkas. Nors šis bankas jau kurį laiką turėjo problemų, bet jo žlugimas buvo kiek netikėtas. „Lehman Brothers“ banką pietinėje Alabamos valstijoje 1850 metais įkūrė žydų kilmės emigrantai iš Vokietijos Henris, Majeris ir Emanuelis Lemanai. 1858 metais buvo įkurtas šio banko filialas Niujorke, vėliau, jau po JAV pilietinio karo, 1870 metais į Niujorką buvo perkelta centrinė banko būstinė. Ilgainiui „Lehman Brothers“ tapo įtakingiausiu JAV investiciniu banku. Šiam bankui labai pelningi buvo 1994-2006 metai, bet jau nuo 2006 metų pabaigos bankas susidūrė su vis didėjančiomis problemomis. „Lehman Brothers“ banke dirbo 26 tūkstančiai darbuotojų, šiuo metu banko tarnautojai atleidžiami netgi neišmokant jiems paskutinių atlyginimų.

JAV Federalinis rezervų bankas, Europos centrinis bankas ir įvairių valstybių centriniai bankai ėmėsi koordinuotų veiksmų stengdamiesi sureguliuoti padėtį. Rugsėjo 18 dieną situacija Niujorko akcijų biržose jau buvo stabilesnė. Niujorko valstijos prokuroras E. Komo įsakė pradėti tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, ar kelių paskutinių savaičių laikotarpyje nebuvo stambių brokerių firmų susitarimų dėl akcijų vertės sumažinimo. Jungtinėse Amerikos Valstijose dalis ekspertų padėtį finansų rinkose vertina pesimistiškai. Jie teigia, kad padėtis dar prastės, ir lygina dabar prasidedančią krizę su 1929-1933 metų didžiąja Amerikos krize, kuri vertinama kaip juodžiausias periodas XX amžiaus Amerikos istorijoje. Tačiau nemažai JAV finansų ekspertų laikosi kiek kitokios nuomonės ir teigia, kad tai laikina krizė, kuri nesukels didesnių pasekmių JAV finansų sektoriui ir visai ekonomikos raidai.

Rusijoje dalis ekspertų dabartinę krizę jau lygina su 1998 metų krize. Rusijos finansinė ir ekonominė padėtis ir šiaip nuo vasaros pradžios vis prastėja, staigiai kyla duonos, cukraus, mėsos, kitų produktų kainos. Nuo rugpjūčio 8 dienos, kai prasidėjo Rusijos karinė agresija prieš Gruziją, staiga ėmė smukti stambių Rusijos bendrovių akcijų kursai.

Rusijos finansų ministras A.Kudrinas komentuodamas susidariusią padėtį pareiškė: „Padėtis rimta. Pradėsime riboti prekybą akcijomis biržose, trims stambiausiems Rusijos bankams skirsime paramą iš federalinio rezervo lėšų, teks peržiūrėti ir muitų politiką“. Rugsėjo 16 dieną premjeras V. Putinas ragino nesureikšminti krizės grėsmės ir teigė „sugebėsiantis atkurti tvarką“. Deja, Putino propaguojamos „tvarkos“ rezultatas kol kas atvirkštinis.

Nuo rugsėjo 15 dienos pasaulyje prasidėjusią finansų krizę jau galima vadinti globaline finansine krize. Kad padėtis sudėtinga, rodo naftos koncernų ir kitų energetikos bendrovių staigus akcijų nuosmukis. Naftos koncernų akcijos per paskutinius dvejus metus vis brango, paskutiniu metu labai nežymiai svyravo, bet dabar ėmė kristi 9-20 procentų. Apie dabartinių procesų, globalinės finansų krizės tikimybę buvo kalbama jau gana seniai – nuo praėjusių metų pabaigos. JAV ir Kanadoje ryškiai krito nekilnojamojo turto kainos, kai kuriose JAV valstijose nekilnojamasis turtas atpigo net 30 ir daugiau procentų.

Lietuvoje dar nejuntama ypatingų globalinės finansų krizės pokyčių, tačiau tęsiasi nuo praėjusių metų rugpjūčio mūsų krašte prasidėję neigiami procesai finansų ir ekonomikos sektoriuose. Vis labiau stringa šių metų biudžeto surinkimas. Rugsėjo 17 dieną prezidentas Valdas Adamkus padėtį šalyje aptarė su finansų ministru Rimantu Šadžiumi. V. Adamkus nurodė, kad Vyriausybė privalo nedelsiant mažinti savo išlaidas ir laikytis Fiskalinės drausmės įstatymo, kad nebūtų pakirstas pasitikėjimas valdžia.

„Prastėjant Lietuvos ekonomikos rodikliams, lėtėjant jos augimo tempams, prezidentui itin didelį rūpestį kelia tai, kad nebesurenkamos metų biudžeto pajamos. Ekspertai prognozuoja daug didesnį šių metų biudžeto deficitą nei buvo planuota. Prezidentas ragina Vyriausybę nedelsiant priimti sprendimus, kurie leistų gerokai apkarpyti išlaidas“, – teigė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė. Finansų ministro R. Šadžiaus nuomone, banko „Lehman Brothers“ bankrotas kelia didžiulį susirūpinimą. Kalbėdamas apie padėtį Lietuvoje, jis teigė: „Palyginus su metų pradžia, situacija finansų rinkoje yra žymiai blogesnė, blogiausia per labai ilgą laikotarpį“. R. Šadžiaus teigimu, valdžios išlaidos kitiems metams bus sumažintos apie 100 milijonų litų, be to, jis siūlys atšaukti ir PVM mokesčio lengvatą vaisiams ir daržovėms.

© 2008 „XXI amžius“