2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Turkija atkakliai siekia narystės Europos Sąjungoje

Nepaprastasis ir įgaliotasis Turkijos ambasadorius Lietuvoje ponas Oguz OZGE

Šiandien „XXI amžiaus“ svečias – nepaprastasis ir įgaliotasis Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje  Oguz OZGE. Pagrindinė pokalbio tema: ar įmanomas greitas Turkijos įsiliejimas į Europos Sąjungą, ar Europos Sąjunga teisingai elgiasi bijodama Turkijos narystės? Be kita ko, ambasadorius O. Ozge sutiko atsakyti ir į kur kas sudėtingesnius klausimus. Pavyzdžiui, dėl kaltinimų armėnų tautos genocidu, apie sudėtingus santykius su Rusija, apie teroristų rengiamus sprogdinimus Turkijos miestuose. Su ambasadoriumi O. Ozge kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

Finansų rinkas sukrėtė ,,juodasis pirmadienis“

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

2008 metų rugsėjo 15 diena įeis į pasaulio istoriją kaip viena juodžiausių dienų pasaulinėje finansų rinkoje – per dieną žlugo du stambiausi JAV investiciniai bankai, o didžiausia pasaulyje draudimo kompanija atsidūrė prie bankroto ribos. Visiškai bankrutavo „Lehman Brothers“ bankas, „Merill Lynch“ banką prisijungė komercinis bankas „Bank of Amerika“. Ties bankroto slenksčiu atsidūrusios draudimo kompanijos „AIG“ akcijos nukrito 61 procentu. JAV administracija skyrė „AIG“ bendrovei 85 milijardus dolerių, mėgindama išgelbėti ją iš gresiančio bankroto. Finansų krizė JAV sukėlė grandininę reakciją pasaulio finansų rinkose.

Slaptos valdžios spąstuose

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Regint šių metų įvykius, Rusijos ir Gruzijos karą, atsinaujinantį šaltąjį karą, kyla klausimas – kam tai naudinga? Kodėl reikia atnaujinti ginklavimosi varžybas, kurti šnipų ir įtakos agentų tinklus, naudoti masių psichologijos ginklus ir propagandai leisti didžiulis pinigus?

„Molotovo-Ribentropo“ vamzdis Baltijoje

Vilius BRAŽĖNAS

Daugelis lietuvių, kaip ir kitų net pasaulį į bėdas įklampinančių valstybių piliečių yra valstybiniai tinginiai. Tokie tikisi, kad jų pilietinę prievolę, net liečiančią jų vaikų ateitį, atliks kiti jų valstybės ar net kitos valstybės piliečiai.

Vargu ar yra daug tokių, kaip mūsų tauta. Nepasikliaukime kitais, tikėdamiesi, kad NATO ar ES išspręs mūsų reikalus. Jeigu neveiksime, jeigu netriukšmausime iš anksto, o ne tada, kai šaukštai po pietų, bus kiekvieno mūsų, o ne kito piliečio, kito tautiečio, kitos valstybės kaltė. Dabar yra laikas kelti balsą ir prieš „Molotovo-Ribentropo“ vamzdį Baltijos dugne, ir prieš Lietuvos palikimą be savo energijos šaltinio, ir prieš Maskvos imperinės grėsmės galimybę. Vagys ir plėšikai labiau bijo mažo šnaucerio ar „čiuvavos“ garsaus lojimo, negu snaudžiančio sanbernaro  niurzgėjimo. Tad nesudėkime visų savo velykaičių į Maskvą lankančių Briuselio komisarų politinių derybų krepšį.

Kaip NATO priešininkai saugo Konstituciją

Dainius Žalimas

31 Seimo narys neseniai kreipėsi į Konstitucinį Teismą iš esmės abejodamas Lietuvos narystės NATO teisiniais pagrindais. Buvo apskųstos Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo nuostatos, kurios įgyvendina Šiaurės Atlanto Sutarties principus, įskaitant pagrindinį kolektyvinės gynybos principą.

Taigi besikreipiantys į Konstitucinį Teismą Seimo nariai mano, kad kolektyvinės gynybos principu grindžiamos įstatymo nuostatos, įpareigojančios Respublikos Prezidentą ir Seimą priimti sprendimus dėl pagalbos suteikimo kitoms NATO šalims jų užpuolimo atveju bei pasitelkti kitų NATO šalių pajėgas Lietuvos užpuolimo atveju, prieštarauja Konstitucijai.

Rusijos grėsmė: tylėti negalima

Paulius SAUDARGAS

Mūsų jautrioje rinkimų viešojoje erdvėje vis labiau ryškėja dilema, kur dėti kablelį sakinyje „tylėti negalima prieštarauti“ Rusijos karinės invazijos į Gruziją kontekste. Vieni ragina kuo skubiau suduoti „meškai“ per nagus, kiti gąsdinasi, kad „meškos“ dar labiau nesuerzintume, treti „meškos“ siautėjimo akivaizdoje kviečia būti Buridano asilais ir nudvėsti pseudoobjektyvizmo badmetyje, apsimetant, kad tiesos nėra. Keista, kad net ir Lietuvoje, kuri kryptinga užsienio politika bei gausiomis pilietinėmis akcijomis deklaravo aiškią tiek valstybinę, tiek visuomeninę nuomonę, kilo ši dviprasmiška polemika. Tačiau nebesivelti į šią pavojingą polemiką – vėlu. Pabandykime ne tik pragmatinio išskaičiavimo, bet ir pilietinės sąžinės svarstyklėse pasverti visus „už“ ir „prieš“.

Vienur – teisės atstatymas, kitur – agresija

Dr. Jonas NORKAITIS

Atsiradus progai, Pietų Osetija ir Abchazija išsilaisvino nuo jas pavergusios Gruzijos. Tapo realizuota tautų apsisprendimo natūrali teisė, dar po Pirmojo pasaulinio karo skelbta Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Wilsono. Kaip vertintina Wilsono paskelbtoji teisė, atrodo, aišku. Bet ką galvoti apie tą mūsų laikais sugalvotą esamų valstybių „teisę“ į teritorinį integralumą? Pagal tai Kinija ir dar kitos keturios Azijos valstybės turi „teisę“ ir toliau valdyti tautines mažumas, kurios siekia nepriklausomybės (Tibetą). Rusija turi teisę toliau engti čečėnus,  o Gruzija – Pietų Osetiją ir Abchaziją. Ar ne įdomu?