Slaptos valdžios spąstuose

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Regint šių metų įvykius, Rusijos ir Gruzijos karą, atsinaujinantį šaltąjį karą, kyla klausimas – kam tai naudinga? Kodėl reikia atnaujinti ginklavimosi varžybas, kurti šnipų ir įtakos agentų tinklus, naudoti masių psichologijos ginklus ir propagandai leisti didžiulis pinigus?

Kas realiai valdo Rusiją? Prezidentas D. Medvedevas ar premjeras V. Putinas? V. Putinas, be abejonės, lemia daug. Bet kas jis būtų be jį palaikančios gvardijos? Reali valdžia yra susitelkusi kelių dešimčių saugumiečių rankose. Jie kartu su keliolika įtakingų oligarchų ir keliolika įtakingiausių kriminalinių lyderių, vadinamų „įteisintų vagių“ (vory v zakonie), kontroliuoja Rusijoje vykstančius politinius ir ekonominius procesus, turi didžiulę įtaką žiniasklaidai. Saugumiečiai, jų slaptos struktūros, niekur neregistruotos ir neminimos jokiuose teisės aktuose, nuo 2000 metų perėmė politinę ir ekonominę kontrolę šalyje, daro įtaką net menui ir kultūrai. Tačiau užvaldymo procesai prasidėjo kur kas anksčiau. 1994 metų pabaigoje pirmojo Čečėnijos karo pradžią inicijavo grupė įtakingų veikėjų – prezidento apsaugos viršininkas generolas A. Koržakovas, Federalinės saugumo tarnybos vadovas generolas A. Barsukovas ir vicepremjeras I. Soskovecas. Šie asmenys susiję ir su kai kurių politikų ir žurnalistų nužudymais. 1996 metais jie planavo  šalyje įvesti nepaprastąją padėtį ir perimti valdžios vairą į savo rankas, bet jų kėslai buvo atskleisti ir visi jie prarado savo postus. Bet praėjo keleri metai ir saugumiečių kasta vėl  užvaldė Rusiją.

Rusijos valdžios sprendimams įtaką daro I. Sečino ir N. Patruševo vadovaujamas saugumiečių klanas. I. Sečinas kontroliuoja Rusijos energetiką – naftos ir dujų sektorių. Kiti įtakingi šio klano vadeivos – Rusijos saugumo tarybos sekretorius N. Patruševas ir FSB direktorius I. Bortnikovas – atsako už saugumo tarnybų kontrolę. Šiam klanui priklauso ir Lietuvoje žinomas „Rusijos geležinkelių“ vadovas, KGB generolas V. Jakuninas (Kentauras), kuris rūpinasi ir „Gazpromo“ reikalais. Kitas šio klano narys „Rosoboroneksport“ koncerno vadovas generolas V. Čemezovas yra atsakingas už ginklų prekybos kontrolę, palaiko ryšius ir su grupe stambiausių privačių ginklų prekybos magnatų, į kurią įeina G. Lučianskis, S. Mininas ir kiti asmenys. Rusijoje labai įtakinga J. Lužkovo ir J. Primakovo grupuotė. Su ja artimai susiję J. Kobzonas ir A. Kikališvilis bei jų vadovaujama asociacija „XXI vek“. Aplink šią asociaciją, vadinamą „kriminalinių grupuočių stogu“, rikiuojasi ir kitos galingos kriminalinės bendrijos – S. Mogilevičiaus vadovaujama kriminalinė organizacija, Solncevo gauja bei Liubercų grupuotė. Su Lužkovo-Primakovo grupuote artimai susijęs ir buvęs Lietuvos KGB vadovas generolas Romas Marcinkus. Rusijos oligarchai tiesiog suaugo su saugumiečių klanais ir galingiausiomis kriminalinėmis bendrijomis. Ališeras Usmanovas (Generolas), Suleimanas Kerimovas, Iskanderas Machmudovas, Sergejus Pugačiovas, Jurijus Kovalčiukas, Metgetas Rachimkulovas yra artimai susiję su „Gazpromu“, vysto ir atskirus verslus naftos ir dujų sektoriuje, yra stambių Rusijos, Ukrainos ir Vengrijos bankų akcininkai. Visi jie iškilo po 2000 metų, vykstant Putino komandos inicijuotam šalies turtų perskirstymui. Su „Gazpromu“ susijęs ir Jakovas Goldovskis, užsiimantis chemijos bei metalų verslu. J. Goldovskis nuolat lankosi Lietuvoje, yra vienas pagrindinių Darbo partijos rėmėjų. Genadijus Timčenka valdo 50 procentų stambios naftos eksporto bendrovės „Gunvor“ akcijų ir iš esmės laikomas V. Putino ir I. Sečino statytiniu.

Manoma, kad V. Putino turtų kilmė iš esmės susijusi su „Gunvor“ bendrove. J. Lužkovo žmona Jelena Baturina Maskvoje tvarkosi kaip savo kieme, jos turtas siekia 5,6 milijardo dolerių. Kitas Lužkovo aplinkos žmogus S. Jevtušenkovas vadinamas „pilkuoju oligarchu“. S. Jevtušenkovas vadovauja Lužkovų verslo imperijai. „Lukoilo“ vadovas Vagitas Alekperovas dar nuo sovietmečio bendradarbiavo su KGB struktūromis ir už savo iškilimą turi būti dėkingas saugumiečių klanų lyderiams. Keliolika kriminalinių autoritetų turi didžiulę galią, nuolat bendrauja su Kremliaus pareigūnais, FSB generolais, jie sugebėjo sukaupti pasakiškus turtus. Kas gi šie galingieji? Tai J. Kobzonas, vadinamas Rusijos mafijos caru, S. Mogilevičius, vadovaujantis galingai tarptautinei kriminalinei organizacijai, G. Lučianskis, įkūręs nusikalstamą imperiją, D. Chačidzė, dar nuo sovietmečio garsus kriminalinis lyderis, vienas iš Solncevo grupuotės vadeivų, S. Michailovas (Michasis), pagrindinis Solncevo grupuotės vadeiva, U. Džabrailovas, vienas pagrindinių čečėnų mafijos bosų, M. Mimiašvilis, Rusijos mafijos viršūnėse atsakingas už ryšius su „jakudza“ (japonų mafija), M. Manvelianas (Omaras), armėnų mafijos vadeiva, M. Čiornas, „Interpolo“ įvardijamas kaip tarptautinio nusikaltėlių sindikato vadeiva, T. Onianis, stambios Kutaisio grupuotės, veikiančios Rusijoje ir keliose Vakarų Europos šalyse, lyderis, L. Bilunovas (Makintošas), Liubercų grupuotės vadeiva, kuris nuolat lankosi Lietuvoje, A. Ivankovas (Japončikas), buvęs rusų mafijos JAV lyderis, 10 metų praleidęs JAV kalėjime ir 2005 metais grįžęs į Rusiją.

Pagal konstituciją Lietuva yra demokratinė respublika. Bet ar tikrai mus valdo mūsų visų išrinkti asmenys? Galime tuo suabejoti, stebėdami keletą paskutinių metų mūsų krašte vykstančius procesus. Nemažai tiesos atskleidė parlamentiniai „Dujotekanos“ bendrovės veiklos bei EBSW aštuonkojo veiklos tyrimai. Lietuvoje karaliauja niekieno nerinkti asmenys, didelę įtaką turi Kremliaus emisarai V. Jakuninas, P. Vojeika, J. Goldovskis, R. Marcinkus ir su jais susiję šešėlinių klanų lyderiai A. Januška, R. Stonys, A. Bosas, M. Gusiatinas, A. Pašukevičius. Asociacijos „XXI vek“ vadovas A. Kikališvilis jau senokai neturi teisės įvažiuoti į Lietuvą, bet tai nereiškia, kad jo vadovaujama asociacija neturi interesų mūsų krašte. Lietuvoje aktyviai veikia A. Kikališvilio atstovai R. Andriūnas (Remyga) ir A. Gribojedovas (Gribas).

Visa faktinė valdžia yra piramidės principu veikiančių slaptų organizacijų rankose. Piramidės viršuje – „patriotų“ gaujos (saugumiečių klanai), žemiau – stambiausios „klasikinės“ kriminalinės bendrijos, dar žemiau – smulkesni regionų klanai. Tokiu principu veikė ir 1992-2003 metais Gruzijoje įsigalėjusi faktinė valdžia, sudaryta iš „įteisintų vagių“ ir oligarchų. Prezidentas M. Saakašvilis sugriovė šią sistemą. Dabar jam ir jo bendražygiams keršijama. Lenkijoje iki 2005 metų klestėjo korupcija, buvo įsigalėjusi neteisėtų struktūrų valdžia. Tačiau brolių Kačynskių vadovaujamos Teisės ir teisingumo partijos inicijuotos reformos davė teigiamus rezultatus. Lietuvoje 1996-2000 metais valdžiusiems konservatoriams ir krikščionims demokratams pavyko sugriauti LDDP valdymo laikais įsigalėjusią korupcinę sistemą, apriboti kelių su LDDP susiliejusių klanų (EBSW, Luokės, Klaipėdos oligarchų) veiklą. Tačiau po 2000 metų ši sistema atgimė su nauja jėga. Greta jau žinomų slaptų klanų iškilo iki tol mažai įtakingos slaptos kriminalinės organizacijos iš provincijos – Ž. Buzo ir R. Burbos (Raikino) vadovaujamas klanas, Tauragės klanas, užvaldęs daugybę pelningų įmonių ir susijęs su kai kuriais įtakingais politikais. Ar Lietuvoje pavyks atkurti teisinę valstybę ir apriboti slaptų šešėlinių struktūrų valdymą? Šiandien tai aktualiausias klausimas. Pirmasis raktas į teigiamas permainas gali būti spalį vyksiantys Seimo rinkimai. Jei juose nugalėtų demokratinės opozicijos jėgos, atsirastų galimybė imtis reformų ir pakeisti dabartinę korumpuotą valdžios sistemą, imtis įgyvendinti reikalingas teisines, ekonomines ir socialines reformas.

© 2008 „XXI amžius“