Vienur – teisės atstatymas, kitur – agresija

Dr. Jonas NORKAITIS

Atsiradus progai, Pietų Osetija ir Abchazija išsilaisvino nuo jas pavergusios Gruzijos. Tapo realizuota tautų apsisprendimo natūrali teisė, dar po Pirmojo pasaulinio karo skelbta Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Wilsono. Kaip vertintina Wilsono paskelbtoji teisė, atrodo, aišku. Bet ką galvoti apie tą mūsų laikais sugalvotą esamų valstybių „teisę“ į teritorinį integralumą? Pagal tai Kinija ir dar kitos keturios Azijos valstybės turi „teisę“ ir toliau valdyti tautines mažumas, kurios siekia nepriklausomybės (Tibetą). Rusija turi teisę toliau engti čečėnus,  o Gruzija – Pietų Osetiją ir Abchaziją. Ar ne įdomu?

Gruzijos atveju susiduriame su savotišku paradoksu. Rusija vienoje vietoje teisi, kitoje vietoje neteisi. Rusija teisi padėdama toms dviems valstybėms tapti nepriklausomomis ir jas kaip valstybes pripažindama. Rusija, aišku, neteisi dėl agresijos, miestų, tiltų sunaikinimo ir kitos materialinės žalos ir tolesnio kariuomenės laikymo Gruzijoje.

Taigi, vienur Rusija teisi, kitur neteisi. Ar šitą faktą supras Europos Sąjunga?

© 2008 „XXI amžius“