ES lyderiai ragina Lietuvą sparčiau tiesti elektros tiltus

Prezidentas Valdas Adamkus Briuselyje

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai, užuot leidę Lietuvai pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbą, praėjusią savaitę pažadėjo paramą tiesiant elektros tiltus į Vakarus ir kitaip bandant užsitikrinti energetinę nepriklausomybę. Tačiau mūsų šalies pareigūnai nepraranda vilčių įrodyti, kad jungčių nepavyks baigti laiku ir 2010-2012 metais laukia prasta situacija, todėl būtina leisti jėgainei veikti toliau. Prezidentas Valdas Adamkus teigė, kad susitikimo rezultatai geresni nei buvo anksčiau. Briuselyje vykusio Europos Viršūnių Tarybos susitikimo (EVT) išvadose, be kita ko, kalbama apie energetinį saugumą, kuris laikomas bloko prioritetu ir „apima visų narių atsakomybę bei solidarumą“. Atsižvelgdama į šiuo metu ES pirmininkaujančios Prancūzijos raportą, EVT pareikalavo Europos Komisijos (EK) imtis reikiamų iniciatyvų, pavyzdžiui, tobulinti krizių mechanizmus, turinčius padėti įveikti laikinus žaliavos tiekimo sutrikimus. Išvadose siūloma plėtoti transeuropinius energetikos tiekimo tinklus ir statyti suskystintų dujų terminalus. Ypatingą dėmesį siūloma skirti jungtims su labiausiai izoliuotomis Europos valstybėmis (nors konkretūs pavadinimai neminimi, omenyje turimos Baltijos šalys) ir būtinybei diversifikuoti žaliavos šaltinius ir jos tiekimo kelius. Taip pat siūloma plėtoti ES energetinius ryšius su energijos gamintojais ir tranzitinėmis šalimis, kad būtų užtikrintas tiekimo stabilumas ir diversikuoti energetikos šaltiniai ir bei tiekimo keliai. Lietuvos vadovas susitikimo rezultatus įvertino teigiamai, tačiau teigė, jog kova dėl energetikos dar bus tęsiama. „Aiškiai pasakiau, kad Lietuva problemišku laiku turės naudoti ES pinigus, tad gal geriau Briuselis tegul tiesiai moka Maskvai“, – sakė Prezidentas. Pasak jo, jungtis su Švedija yra viena geriausių alternatyvų uždarius jėgainę, todėl ES turėtų palaikyti Lietuvą plėtojant šį projektą.

Komisijos energijos tiekimo saugumo po 2009 m. problemoms nagrinėti vadovas Aleksandras Abišala iki gruodį vyksiančio EVT susitikimo turi pateikti vadinamąjį saugumo planą, kuriame pristatoma Lietuvos situacija po jėgainės uždarymo. Šis planas esą turėtų parodyti, kad pagreitinti elektros tiltų tiesimo neįmanoma, o 2010-2012 m., kol nebus šių jungčių ir naujos atominės elektrinės, laukia prasta situacija, ir tapti koziriu Lietuvai derantis dėl IAE. „Reikia prieiti iki liepto galo ir parodyti, kad nei vieno, nei kito elektros tilto laiku nespėjame. Tada į gruodžio viršūnių susitikimą vešime A. Abišalos planą ir kovosime dėl didžiojo sprendimo“, – praėjusią savaitę neoficialiai sakė vienas Lietuvos pareigūnas, turėdamas omenyje jėgainės ateitį.

Garsios Lietuvos kalbos apie prastą situaciją po IAE uždarymo ir galimas grėsmes energetiniam saugumui esą leis gauti papildomai keletą šimtų milijonų litų, kuriuos būtų galima išleisti dujoms ir papildomiems atmosferos taršos leidimams pirkti. Išvakarėse V. Adamkus Briuselyje kolegoms pabrėžė, kad be jungčių su Švedija ir Lenkija po IAE uždarymo Lietuvai gresia energetinis bankrotas. Anot jo, iki šiol neturime gyvybiškai svarbių elektros tiltų į Vakarus. Prezidento nuomone, „Družbos“ naftotiekio gedimas ir papildomos išlaidos už importuojamus energetinius išteklius patvirtina, kad teks mokėti ypač brangiai už visišką energetinę priklausomybę nuo Rytų kaimynės. „Nejaugi, užuot investavę apie milijardą eurų Lietuvos energetinei nepriklausomybei stiprinti, šiuos pinigus atiduosime monopolistui?“ – klausė V. Adamkus.

EK pirmininkas Žozė Manuelis Barozas, Briuselyje susitikęs su premjeru Gediminu Kirkilu, pakartojo, kad tikėtis susitarti dėl IAE veiklos pratęsimo nerealu ir beprasmiška. Kartu jis paragino Lietuvą kuo skubiau imtis veiksmų įgyvendinant Baltijos šalių elektros jungčių planą. Nors šio plano įgyvendinimas gerokai pavėluotas, jis paskatino bent dabar neatidėlioti tolesnių veiksmų.

Kaip teigė Latvijos ministras pirmininkas Ivaras Godmanis, Lietuva prisiėmė per daug atsakomybės: ji vykdo atominės elektrinės, elektros tilto su Lenkija projektus, todėl tikslinga jungtį su Švedija leisti tiesti Latvijai. Latviai primena, kad tokiose projektuose jau turi patirties, – yra nutiestas „Lattelekom“ kabelis į Švediją, todėl mano, kad geriausiai galėtų vykdyti projektą. I. Godmanis teigė, kad jungtis su Švediją turėtų būti pradėta tiesti 2010 m. sausį. „Turėtume vadovautis ne emocionaliais ar politiniais, o racionaliais sprendimais“, – sakė Latvijos vyriausybės vadovas.

© 2008 „XXI amžius“