Stanislavas Šuškevičius: „Vakarai nesusigaudo, kas iš tiesų dedasi Baltarusijoje“

Gintaras VISOCKAS

Buvęs Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Stanislavas Šuškevičius Autoriaus nuotrauka

Jau prabėgo beveik trys mėnesiai, kai „XXI amžius“ ir internetinis portalas www.slaptai.lt oficialiai kreipėsi į Lietuvoje reziduojantį Baltarusijos ambasadorių, prašydami interviu. Mūsų klausimai nebuvo nei sudėtingi, nei tendencingi – mes tiesiog norėjome išgirsti oficialaus šalies atstovo komentarą, kokia iš tiesų šiandien susiklosčiusi politinė, ekonominė ir kultūrinė padėtis Baltarusijoje. Mes taip pat oficialiai pareiškėme, jog norėtume gauti interviu iš paties nevienareikšmiškai vertinamo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos. Klausimus, beje, labai aptakius, geranoriškus, pasiuntėme iš anksto, kartu su prašymais. Iš pradžių Baltarusijos ambasados Vilniuje darbuotojai tarsi ir nudžiugo, kad kažkas iš Lietuvos žurnalistų susidomėjo jų šalimi, tačiau iškart pasakė, kad ambasadorius itin užsiėmęs ir galės priimti tik po savaitės ar dviejų. Bet prabėgdavo tos dvi savaitės, ir mums vėl būdavo atsakoma, esą ambasadorius labai užsiėmęs, nuolat tarnybinėse komandiruotėse ir galės mums skirti kokį pusvalandį tik po kelių savaičių. O paskui iš viso nustojo atsakinėti į skambučius bei elektroninius laiškus.

Neseniai Vilniuje netikėtai sutikome buvusį Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Stanislavą Šuškevičių. Jis neatsisakė mums papasakoti, kaip, jo manymu, gyvena baltarusiai. Su buvusiu Baltarusijos parlamento vadovu Stanislavu ŠUŠKEVIČIUMI kalbasi žurnalistas Gintaras VISOCKAS.

Ar Vilniuje reziduojantis Jūsų šalies ambasadorius duos interviu mūsų laikraščiui, ar vis dėlto Baltarusijos ambasadoriai ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse susilaiko nuo bet kokių viešų komentarų bei susitikimų su žurnalistais?

Manau, kad nebus jokių interviu. Supraskite, Baltarusijos ambasadoriui reikia gauti leidimą iš Minsko net dėl menkiausio interviu, net dėl menkiausio viešo susitikimo su lietuviais žurnalistais. Dabartinio ambasadoriaus nepažįstu. O štai ankstesnysis ambasadorius buvo primityvaus mąstymo biurokratas, nekentęs visko, kas susiję su ūkininkais ir laisvąja žemdirbyste, fermeriais. Šia prasme buvęs ambasadorius labai panašus į dabartinį šalies prezidentą Aleksandrą Lukašenką. Naujasis ambasadorius, įtariu, savo natūra irgi mažai kuo skirasi nuo savo kolegos, taigi bergždžiai laukiate interviu. Jo nebus. Ambasadorius bijo nepatogių klausimų. Gali pasimesti, gali nežinoti, kaip  išmintingiau atsakyti, kaip įtikinamiau pameluoti.

Vadinasi, ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka mūsų nepriims, suras pretekstų nesusitikti?

Įtariu, kad ir A.Lukašenka interviu jums neduos, nebent jis bus tikras, kad liaupsinsite jo santvarką, nekritikuosite jo sprendimų. Dabartinis šalies vadovas suinteresuotas, kad apie jo veiksmus į viešumą pakliūtų tik teigiama ir labai teigiama informacija. O jūs, lietuviai, galite pateikti jam garbės nedarančių palyginimų, skaičių, sugretinimų. Ir jis, kaip ir ambasadorius, nežinos, kaip išsisukti iš keblios padėties. Nors A. Lukašenka propagandos srityje, skirtingai nei kai kurie jo aplinkos žmonės, – labai išradingas, moka įtikinamai meluoti, įtikinėti, daryti įtaką.

Kas iš tiesų nūnai dedasi Baltarusijoje? Jūs sutinkate su sąvoka „diktatūra“, ar šis terminas nėra korektiškas Baltarusijos atžvilgiu?

Be jokių išlygų. Kodėl Baltarusijoje įsigalėjo diktatūra? Ogi ši situacija labai naudinga Rusijai. Visomis išgalėmis palaikydamas diktatorių Lukašenką Kremlius Vakaruose turi ištikimą Rusijos interesų gynėją. Baltarusija nėra nepriklausoma šalis – Baltarusija viso labo Rusijos satelitė Vakaruose. Ir su Baltarusija Kremlius elgiasi be ceremonijų, kaip jam naudingiau. Ir šis diktatas Rusijai kaštuoja labai mažus pinigus. Akivaizdžiausias pavyzdys – Baltarusijos armija. Baltarusijos armija vykdo tik Rusijos uždavinius bei tikslus. Nepaisant šios aplinkybės, Baltarusijos armiją išlaiko pati Baltarusija. Ir Rusiją tenkina tokie mainai. Jai yra pigiau turėti klusnią Baltarusijos armiją, nei Baltarusijos teritorijoje dislokuoti savo karines bazes. Tokių pavyzdžių galima pateikti ir daugiau.

Už kokią kainą Rusija Minskui parduoda dujas ir naftą? Pigiau nei pasaulinės kainos?

Be abejo, kad pigiau. Jei Lukašenkai už dujas ir naftą reikėtų mokėti pasaulinėmis kainomis, jo režimas čia pat subyrėtų. Neišsilaikytų nė dienos. Taigi už pigesnes dujas ir naftą Kremlius iš pono Lukašenkos reikalauja visiško klusnumo, šuniškos ištikimybės.

Koks tikrasis Baltarusijos vadovo tikslas – kuo ilgiau išsilaikyti valdžioje ar jam vis dėlto rūpi ir Baltarusijos interesai?

Aleksandras Lukašenka visą laiką elgiasi vienodai – jis neturi jokių moralinių principų. Į Baltarusiją ir baltarusius jam nusispjauti. Jam svarbiausia išsilaikyti valdžioje. Ir dėl šio tikslo jis gali akiplėšiškai, įžūliai meluoti visam pasauliui. Jis sumaniai naudojasi tuo, kad Europa labai patikli. Europiečiams net į galvą nešauna mintis, kad galima taip sumaniai, išradingai juodą vadinti baltu, o baltą – juodu. Būtent dėl A. Lukašenkos artistinių sugebėjimų Europoje susidaro grupelės deputatų, tvirtinančių, esą A. Lukašenka nėra toks blogas, kaip kai kas jį įsivaizduoja. Kai kas Europoje vis dar naiviai tiki, kad A.Lukašenka kada nors gali susirūpinti pažeidžiamomis žmogaus teisėmis ar baltarusių tautos lūkesčiais. Jis demokratijos pusėn nežengs nė metro, nė centimetro. Jo tikslas – meluoti, kurti intrigas, nepagrįstas iliuzijas ir laimėti dar šiek tiek laiko.

Ar ilgai dar Rusijai bus naudinga turėti savo pašonėje nedemokratinę, tačiau klusnią Baltarusiją?

Sunku vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą. Juk pačioje Rusijoje jau beveik nebeliko demokratijos. Su Nikolajaus Medvedevo pagalba Rusijos premjeras Vladimiras Putinas irgi taikosi tapti diktatoriumi ne vienai ir ne dviem kadencijom. Vargu ar greitu laiku Rusijoje išvysime tikrą demokratiją. Kol kas V. Putinas, kaip ir A. Lukašenka, tik vaizduoja, tik apsimeta kuriantis demokratines partijas bei institucijas. Šiandieninis pasaulis jau negali būti dvipolis, kaip šaltojo karo metais. Nesiimu spręsti, gerai tai ar blogai. Tiesiog Rusija, naudodamasi šia daugiapolio pasaulio situacija, savo pusėn stengiasi patraukti kuo daugiau šalių tiek Pietų Amerikoje, tiek Azijoje, tiek Europoje. Baltarusija – šalis, kuriai numatytas Rusijos satelito vaidmuo.

Kiek baltarusių remia Lukašenką, kiek baltarusių palaiko opoziciją? Kurių daugiau?

Matot, kai kalbame apie baltarusių tautą, turime nepamiršti, jog baltarusių tauta sunkiai serga. O jei tauta serga, ji daro klaidas. Jei tautai ištisai meluojama, meluojama dieną naktį per visus masinės informacijos kanalus, nesveika tauta ima tikėti, jog Baltarusijoje – vos ne rojus. Ir tą rojų neva sukūrė vienas A. Lukašenka. Laisvosios spaudos Baltarusijoje nėra, tėra du vargani, ne visur ir labai mažais tiražais platinami mažiukai opoziciniai laikraštukai, nedarantys jokio poveikio visuomenei. O pagrindiniai šalies dienraščiai bei TV kanalai šaukte šaukia, kad visi Baltarusijos kaimynai, taip pat ir lietuviai, ir lenkai, gyvena labai skurdžiai, yra labai nelaimingi ir ištisomis dienomis svajoja apie gyvenimą Baltarusijoje. Taip, nesistebėkite, Baltarusijos žiniasklaida jus vaizduoja badaujančiais skurdžiais, bėdžiais, vargšais. Ši propaganda tęsiasi jau daug metų. Lietuvoje randama žmonių, nepatenkintų ekonomine šalies padėtimi, jų žodžiai įdedami į oficialiajam Minskui naudingą kontekstą, ir štai gauname sugriuvusią, vos begyvuojančią Lietuvos ekonomiką. Mano skaičiavimais, 25 proc. aklai palaiko A. Lukašenkos režimą, nes iš to turi asmeninės naudos, 25 proc. remia opoziciją, o visi kiti baltarusiai, apie 50 proc., tiki melu, kuris jiems kalamas į galvas.

Bet Baltarusija norėtų tapti tikrai europietiška, demokratine valstybe?

Baltarusius traukia į Europą. Mes norime būti europiečiais. Mes norime būti baltarusiais. Mes nenorime būti Rusijos pastumdėliais. Manau, kad internetas ir palydovinė TV turėtų baltarusiams padėti susigaudyti, kas iš tiesų dedasi mūsų šalyje. Mes labai dėkingi Lietuvai, kad jūs mums padedate. Pavyzdžiui, jūsų šalyje mokosi mūsų studentai. Lietuvoje nuolat rengiamos mokslinės, pažintinės konferencijos, kurios labai reikalingos ir mums, baltarusiams. Galų gale mums labai svarbu, kad jūs mūsų interesus palaikote Europos Sąjungos struktūrose. Lietuva puikiai supranta mus, nes savo kailiu yra patyrusi, kas yra sovietinė okupacija bei rusifikacija. Lietuvai mes labai dėkingi.

Kokią nuomonę Jūs susidarėte apie mūsų saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties aplinkybes Baltarusijoje? Kieno čia darbas? Rusijos slaptųjų tarnybų?

Apie jūsų VSD karininko žūties aplinkybes negaliu nieko konkretaus pasakyti, nes disponuoju tik itin prieštaringa informacija.

O ką galite pasakyti apie Baltarusijoje neaiškiomis aplinkybėmis dingusius, žuvusius politikus? Ar tai Baltarusijos valdžios darbas?

Tos keturios mirtys iki šiol deramai neištirtos. A. Lukašenkos valdžia nieko nepadarė, kad išsiaiškintų, kokios tikrosios dingimų priežastys. Aišku tik tai, kad dingusieji buvo A. Lukašenkos politiniai oponentai. Pavojingi oponentai, kadangi jie baltarusiams patiko, jais baltarusiai tikėjo, taigi galėjo rinkimuose išrinkti ne A.Lukašenką. Aišku ir tai, kad tie žmonės dingo ne be valdžios žinios. Valdžia apie juos negali nežinoti visos tiesos.

Ar šiandien Jūsų kalėjimuose esama politinių kalinių?

Taip, esama. Mano žiniomis, apie penkiolika žmonių. Daugiausiai – jauni žmonės, organizavę arba dalyvavę politinio pobūdžio akcijose. Bet oficiali Baltarusijos valdžia juos vadina kriminaliniais kaliniais. Suprask, jie pažeidė viešąją tvarką, jie elgėsi kaip chuliganai. Liūdniausia, kad Vakarai nesuvokia realios padėties Baltarusijoje ir vis dar tiki prezidento pažadais. O prezidentas tik pažadus ir dalija. Štai Vakarai leido į Europą įvažiuoti Baltarusijos pareigūnams, kuriems dėl nedemokratinio pobūdžio veiksmų buvo uždrausta įvažiuoti, o mainais už tai A. Lukašenka Vakarams nieko nedavė. Tik pažadėjo duoti. Baltarusijoje iki šiol egzistuoja antidemokratinė Konstitucija. Jos net neįmanoma patobulinti – ją reikia iš esmės perrašyti. Bet A. Lukašenka geruoju jos nepakeis, nes ji jam patogi. Ji draudžia mitinguoti, politikuoti, juolab kritikuoti valdžią. Tiksliau tariant, leidžia rengti mitingus, bet protesto organizatoriams iš anksto pateikiami tokie reikalavimai, kad mitingai tampa neįmanomi. Tokia padėtis naudinga ir Rusijai, todėl A.Lukašenkos režimas išsilaikyti gali pakankamai ilgai.

© 2008 „XXI amžius“