„Nuosmukio laikotarpiu visada   geriau investuoti nei parduoti“

Su Ūkio banko valdybos pirmininke Edita KARPAVIČIENE kalbasi žurnalistas Gintaras VISOCKAS.

Kokia Jūsų nuomonė apie pasaulinę ekonominę krizę? Ar buvo galima jos išvengti, ar tai natūrali sėkmės ir nesėkmės kaita, kaip ir atoslūgiai bei potvyniai jūroje? Kada ji pasieks savo didžiausią tašką, kokios valstybės ir kodėl labiausiai nukentės?

Pasaulio finansų pasaulis nuolat patiria didesnių ar mažesnių sėkmės bei nuosmukio periodų. Lietuva, keliolika metų gyvenanti pasaulio ekonomikos pulsu, taip pat jau spėjo pajusti globaliosios finansų rinkos gyvenimo tempą, o kartu ir pakilimo bei – dabartinis atvejis – sulėtėjimo etapus.

Tiesa, mes neturime dešimtimis ar šimtais metų skaičiuojamos nepriklausomos šalies finansų istorijos, todėl ir tokio masto pasaulinės ekonomikos sulėtėjimo įtaka mūsų ekonomikai yra, ko gero, pirmoji, todėl gal kiek labiau stebinanti. Kitoms pasaulio valstybėms ekonominiai pakilimai ir kritimai yra kiek įprastesni, jų finansinės institucijos turi reikiamus tokių aplinkybių suvaldymo mechanizmus ir juos jau panaudojo.

Nepakankamai atsakingai vykdyta JAV skolinimo politika lėmė tokį nemažą viso pasaulio ekonomikos sudrebinimą, tačiau finansų sektoriui gelbėti pasitelktos didžiulės sumos bei kitos valdymo priemonės tiek JAV, tiek Europoje, tiek mūsų šalyje turėtų padidinti bankų tarpusavio pasitikėjimą. Finansinio sektoriaus kreivės kritimą sustabdys bankinės krizės židinyje atsidūrusios JAV sprendimai bei glaudžiai su JAV rinka investicijomis susijusios šalys. Be to, svarbu, kokią monetarinę politiką toliau vykdys Europos centrinis bankas ir mūsų šalies bankas.

Kokius ekonominius, finansinius padarinius tokia situacija sukels Rusijai, JAV, Europos Sąjungai?

Finansų institucijos patyrė sunkumų,  jų ištakos glūdi pirmiausia JAV. Daugiausia nuo veiklos tarptautinėse finansų rinkose nukentėjo labiau priklausomos finansų institucijos, tarp jų ir  tarptautiniai bankai. Atskirų valstybių, jų bankų padėtis tiesiogiai priklausys nuo vykdytos politikos, t. y. nuo to, kiek aktyviai bankai ar jų akcininkai dalyvavo skolinantis lėšas ir jas perskolinant tarptautinėse finansų rinkose, kiek investavo regionuose, kurių makroekonominės perspektyvos yra miglotos.

Kaip vertinate šiandieninę Lietuvos ekonominę padėtį? Kuo pasaulinė krizė pavojinga Lietuvai? Kokios šakos patirs daugiausiai bankrotų – statybininkai, bankininkai, žiniasklaidos priemonės, mėsos perdirbėjai, nekilnojamuoju turtu prekiaujančios firmos?

Netiesioginę įtaką Lietuvos komerciniai bankai jaučia per brangstančias paskolas bei mažėjančius įplaukų srautus iš tarptautinių rinkų.

Lietuviai tikrai nesiblaškydami išlaikys ir šį permainingą laikotarpį. Mūsų bankas yra saugiai išskaidęs galimas rizikas, todėl pagrindo nerimauti nėra. Visą laiką labai aktyviai ir artimai dirbome ir dirbame su klientais, patarėme ir stebėjome jų bei šalies makroekonominę situaciją. Didžiausią krizės įtaką paprastas Lietuvos pilietis gali pajausti dėl augančių palūkanų maržų bei griežtėjančių skolinimosi sąlygų. Lietuvos Seimas priėmė sprendimą apdrausti indėlius – taigi suteikė papildomas garantijas šalies gyventojams, ir tai leidžia žmonėms saugiau jaustis.

Lietuvos verslas sunkumų gali pajusti ne dėl užsienio bankų krizės, bet dėl lėtėjančios ekonomikos – šios tendencijos turės įtakos visoms verslo sritims.

Kokios būtų pagrindinės saugumo priemonės? Taupymas?

Šiuo metu siūlome gyventojams taupyti ir savo santaupas laikyti banke. Rinkai pateikiame palankias palūkanas už indėlius, išleidžiame obligacijas su fiksuota metine grąža. Svarbiausia – nesiimti karštligiškų veiksmų.

Ką patartumėte mūsų verslininkams, besiorientuojantiems į Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos rinką?

Nuosmukio laikotarpiu visada yra gerai investuoti ir visada blogiausia parduoti. Dabar yra labai tinkamas metas tiems, kurie turi galimybę investuoti ilgesniam laikui. Tikimės, kad situacija pagerės pavasarį. Renkantis šalis, į kurias ketinama investuoti, vertėtų išanalizuoti šių šalių situaciją ir gerai pasverti visas rizikas.

Kai kurie Balkanuose gyvenantys tautiečiai teigia, kad šiandien viena iš verslo plėtrai itin patrauklių ir perspektyvių valstybių – Serbija. Mat Rusija nusprendė su Serbija panaikinti vizų režimą, todėl į Serbiją plūstelėjo rusų kapitalas bei investicijos.

Beveik visur pasaulyje augimas lėtėja, tad šiuo metu daug svarbiau yra atlikti įvertinimus ir sukurti planus ateities veiklai. Tą sakydama turiu galvoje, kad įvertinimus turi atlikti kiekvienas žmogus asmeniškai. Tai padės nesiblaškyti ir ramiai priimti sprendimus.

Ką atsakytumėte tiems mūsų verslininkams, kurie Lietuvos teritorijoje veikiančius bankus kaltina ne visiškai sąžiningai vertinant užstatomą nekilnojamąjį turtą? Sakykim, kai kurie verslininkai iš vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto agentūrų tvirtina, jog šiandien nebeįmanoma pasiimti normalios paskolos iš banko, nes bankai vos ne du kartus sumažina realią užstatomos žemės ar pastato vertę? Kokios galimybės pasiskolinti jūsų banke?

Sunku būtų komentuoti kitų bankų paskolų išdavimo principus. Išduodami paskolas, laikomės pakankamai griežtų ir konservatyvių principų – dėl to ir rizikingų paskolų  mūsų banke mažiau. Šiandien taikome griežtesnes kreditavimo sąlygas nekilnojamojo turto ir transporto sektoriams. Ūkio bankas nėra taip glaudžiai susijęs su nekilnojamojo turto sektoriumi, kaip kiti bankai, todėl nesiimame komentuoti šio sektoriaus.

Jau anksčiau iš esmės pakeitėme kreditavimo politiką ir sugriežtinome  kreditavimo procedūras, tikėdamiesi šalies ūkio augimo lėtėjimo bei augančios atskirų ekonomikos šakų verslo klientų rizikos. Todėl klientas, kreipdamasis paskolos į mūsų banką, drastiškų pakeitimų paskolos gavimo sąlygose neišvys.

Kaip vertinate perspėjimus esą ne visi bankai Lietuvoje išgyvens šiandieninę krizę? Ar tokie nuogąstavimai turi pagrindą?

Nėra būtinybės Lietuvoje diskutuoti apie bankroto grėsmes, nes jos  nepagrįstos. Mūsų padėtis kur kas geresnė nei, tarkim, Latvijos. Lietuvoje imtasi reikalingų veiksmų, kad tai neįvyktų, ramina ir mūsų oficialių įstaigų pozicija. Nėra pagrindo abejoti.

Kaip vertinate kai kurių verslininkų perspėjimus, kad tai, jog beveik visi pagrindiniai mūsų šalyje veikiantys bankai priklauso Skandinavijos šalims, yra taip pat pavojinga, kaip ir vienpusiškas priklausymas nuo Rusijos dujų ir naftos.

Bankų veiklos rezultatai priklauso nuo jų strategijos, akcininkų tikslų, priimtų sprendimų. Svarbu šiandien atstatyti pasitikėjimą finansų rinka. Žmonės turi pajusti, kad jie gali savo pinigus patikėti bankams, nes bankai sugeba juos tinkamai ir efektyviai investuoti.

Be abejo, Skandinavijos bankai yra labiau susiję su tarptautinėmis rinkomis, daugiau dalyvauja tarptautinio skolinimosi procesuose. Mažesni bankai yra labiau orientuoti į vietinius klientus, šalies vidaus rinką. Šiandien nė viena finansinė institucija neapsaugota nuo pasaulinių tendencijų – vienoje šalyje prasidėję sunkumai turi įtakos visiems.

Žymus Vakarų milijonierius, kai jo pasiteiravo, kur šiandien perspektyviausia ir naudingiausia investuoti, atsakė – internetas bei informacinės technologijos. Jūs sutinkate su šia mintimi?

Nuosmukio laikotarpiu visada yra gerai investuoti ir visada blogiausia parduoti. Dabar yra labai tinkamas metas tiems, kurie turi galimybę investuoti ilgesniam laikui. O nurodyti konkrečią sritį investicijoms šiandien būtų išties labai sudėtinga.

© 2008 „XXI amžius“