„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2008 m. gruodžio 10 d., Nr.20 (179)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Kur dingo Kinija?

Vilius BRAŽĖNAS

Ir namie, ir svetur viešumon prasiveržę įvykiai dažnai atrodo labai keistai, todėl pradedi abejoti: ar iš tiesų yra viskas taip, kaip atrodo?

Štai šiurpus terorizmo prasiveržimas Indijoje, Mumbajuje. Manytume, viskas aišku: visi pėdsakai veda į Pakistaną. Tačiau šiuo atveju įtarimą kelia tai, kad visa tai atrodo pernelyg aišku. Dar įdomiau tai, kad nei didžiojoje – tarpvalstybinėje politologijoje, nei pastebėtoje pakraštinėje analizėlogijoje nekeliamas detektyvų apysakose standartinis klausimas: „Kam naudingas šis nusikaltimas?“ Tikrai – kokia iš to nauda ką tik ant civilinės valdžios kojų atsistojusiam, ekonominių bėdų apsėstam ir su vidaus teroristais besigrumiančiam Pakistanui? Ir ar tokia provokacija apsimokėtų Indijai, jei ji sumanytų smogti nedraugiškam Pakistanui? Juk Indija dėl to patyrė milžiniškus nuostolius vien tik turizmo srityje.

Mano dėmesį atkreipė prisiminimas girdėto komentaro didžiosios ekonominės krizės pradžioje. Pasaulinio masto ekonomistai teigė, jog krizė rodo, kad JAV ekonominė galia pasaulyje nyksta ir dėl pirmumo vyksta varžybos tarp Indijos ir Kinijos. Taigi – Kinijos. O visose terorizmo diskusijose Kinijos nėra. Žinome, kad tarp žudikų kinų nebuvo, nebent tas iš anksto „Tadž Mahalo“ virtuvėje įsidarbinęs agentas virėjas.

Neabejoju, kad žudikai–savižudžiai buvo islamo radikalizmo ir globalizmo įkaitinti Pakistano, Bangladešo ir kitokie kovotojai. Tokius žudikus lengva sutelkti ir apmokyti „neliečiamuose“ kalnų rajonuose Pakistane, tačiau šiam žygiui paruošti ir atlikti žvalgybos ir finansiniai šaltiniai tikrai netekėjo iš JAV šaltinių. Kai dar giliau pagalvoji, tas išpuolis prieš Mumbajų gali pakenkti ir islamo teroristams, besinaudojantiems „neliečiamumu“ Pakistano kalnuotame rajone Afganistano pasienyje.

Lig šiol net karinis diktatorius Mušarafas nesiėmė veiksmingų žygių prieš teroristų peryklą. Esą net apie 20 proc. Pakistano kariuomenės karininkų yra kilę iš to rajono. Dabar, Indijos grėsmės akivaizdoje, reikalai atrodo kitaip. Lig šiolei, kai NATO kariai vejasi iš Pakistano juos užpuolusius teroristus, kyla triukšmas dėl Pakistano teritorijos pažeidimo. Toks pat triukšmas kyla ir tada, kai iš JAV bepilotiniais lėktuvais bombarduojami teroristų lizdai. Vaikų ir moterų žudymu buvo kaltinami amerikiečiai, žudantys tarp moterų ir vaikų besislapstančius teroristus. Pastarieji išliko gyvi tiktai „moterų ir vaikų“ sąskaita, nors jie patys bombomis turgavietėse žudo vaikus ir moteris, terorizuodami net islamo tikėjimo žmones.

Dabar iš islamo teroristų priebėgos rajono kilę Mumbajaus žudikai staiga pakeitė padėtį. Ir jei už to stovėjo Kinijos žvalgyba, tai gali neigiamai atsiliepti ir jos planams. Ypač jei dėl šios krizės sumažėtų nuolatinė įtampa tarp Indijos ir Pakistano.

Rodos, nebuvau tarp paskutiniųjų, jau senokai įspėjusių apie islamo kilmės globalistų planus sukurti pasaulinę „Mahometo imperiją“. Dabar bandau atkreipti dėmesį į lyg geros progos laukiančią Kiniją. Apie ją jau seniai kalbėjau amerikiečiams.

Neprisimenu kur neseniai girdėjau šmaikštų posakį apie europiečius: „Optimistai mokosi anglų kalbos, pesimistai – rusų, o realistai – kinų“. Mums, be svetimų kalbų mokėjimo, privalu gryninti savąją, nes ji yra lietuvių tautos širdies plakimas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija