Mirė Rusijos stačiatikių patriarchas

Rusijos Stačiatikių Bažnyčios patriarchas Aleksijus II

Gruodžio 5 dieną eidamas 80-uosius metus mirė Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovas – patriarchas Aleksijus II. Ta proga Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius nusiuntė užuojautos laišką Vilniaus ir Lietuvos Metropolitui Chrizostomui. Joje sakoma:

„Visus mus šiandien nuliūdino skaudi ir netikėta žinia apie šviesios atminties Maskvos ir visos Rusijos Patriarcho Aleksijaus II mirtį.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos ir visų tikinčiųjų vardu išreiškiu gilią užuojautą Jums, Švenčiausiajam Rusijos Bažnyčios Sinodui ir visai Lietuvos bei Rusijos Stačiatikių Bažnyčios bendruomenei.

Šiomis dienomis visi kartu esame broliškoje vienybės maldoje už Velionį ir dėkojame Dievui už Jo pasiaukojančią tarnystę Maskvos ir Rusijos patriarchate.“

Šią rimties ir budėjimo maldoje valandą prisimenamas džiugus garbingojo patriarcho vizitas Lietuvoje 1997 m. liepos 25-27 dienomis.  „Tegul Kristus, savo mirtimi ir prisikėlimu nuskaidrinęs visų mūsų gyvenimus ir dovanojęs amžinojo Gyvenimo Viltį, leidžia Garbingajam Patriarchui visuomet regėti Amžinojo Tėvo Veidą Prisikėlusiojo Velykų Avinėlio vestuvių pokylyje“, – baigia laišką arkivyskupas S. Tamkevičius.

Aleksijus II – Aleksejus Ridigeris – gimė 1929 metų vasario 23 dieną Estijos sostinėje Taline, stačiatikių kunigo šeimoje. Estiją prievarta prijungus prie Sovietų Sąjungos, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Aleksejus Ridigeris įstojo į Leningrado kunigų seminariją. 1950 metais jis buvo įšventintas diakonu ir davė vienuolio įžadus. Po metų įšventintas kunigu. 1953 metais baigė Leningrado stačiatikių akademiją. 1961 metų kovą priėmė vienuolio įžadus, netrukus buvo paskirtas Talino vyskupu, vėliau – metropolitu. 1990 metais, mirus Maskvos patriarchui Pimenui, Talino metropolitas buvo išrinktas nauju Maskvos patriarchu Aleksijumi II. Kaip pažymėta kardinolo Valterio Kasperio užuojautos telegramoje, jam teko vadovauti Stačiatikių Bažnyčiai, einančiai iš sovietinių laikų į naują Rusiją. Jam taip pat teko vienas svarbiausių vaidmenų ne visada sklandžiame ir lengvame ekumeniniame procese, ypač gana sudėtinguose stačiatikių santykiuose su Katalikų Bažnyčia.

© 2008 „XXI amžius“