Emigracija didėja

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, pernai savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo daugiau nei 17 tūkst. žmonių arba 3180 daugiau nei 2007 metais, kai į užsienį išvažiavo 13,8 tūkst. šalies gyventojų. Vien per praėjusiųjų metų gruodį oficialiai išvažiavo 1615 Lietuvos gyventojų. Analitikai pagrindinėmis išvažiavimo priežastimis įvardija stojančią ekonomiką ir pernelyg menką valstybės paramą jau netekusiems darbo. Negalutiniais duomenimis, į Lietuvą pernai atvyko taip pat daugiau žmonių – 9297 nei 2007 metais (8609). Kol kas neturima duomenų, kurias šalis rinkosi išvažiavę lietuviai. Tačiau esą galima manyti, kad kryptys, palyginti su 2007 metais, pernelyg nesikeitė. 2007 metais trečdalis žmonių emigravo į Didžiąją Britaniją, apie 16 proc. – į Airiją, 11 proc. – į JAV. Išankstinė statistika rodo, jog emigracija suaktyvėjo praėjusiųjų metų rudenį. Nors  ekonomikos nuosmukis jaučiamas šiuo metu visoje Europoje, daug ką lemia ir žmonių lūkesčiai dėl šalies ateities.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Factus“  su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) atliktas tyrimas atskleidė, kad šalies ir tarptautinių olimpiadų dalyviai po mokyklos nėra linkę emigruoti iš šalies, kur kas mieliau jie renkasi trumpesnes ar ilgesnes studijas, naudojasi ten teikiamomis galimybėmis, tačiau po to sugrįžta į Lietuvą. Vis dėlto, galvodama apie perspektyvą, didžioji dalis, tai yra 67 proc., apklaustųjų nurodė, kad ketina vykti į užsienį dirbti ar studijuoti. Ir tik 11 proc. yra tvirtai apsisprendę nevykti svetur nei mokytis, nei dirbti. Į užsienį ketina vykti didesnioji dalis (74 proc.) laimėjusiųjų šalies ir tarptautines olimpiadas nei prizų jose neiškovojusių (apie 50 proc.) jaunuolių. 15 proc. ne prizininkų tvirtai žino, jog neketina vykti į užsienį. Tarp olimpiadų prizininkų tokių tėra 8 proc. Panašiomis proporcijomis pasiskirsto ir abejojančiųjų dalis. Esminis motyvas, paskatinęs olimpiadininkus studijuoti svetur, – studijų kokybė. Veiksniai, kurie skatintų neišvykti iš Lietuvos, būtų kokybiškos ugdymo institucijos, studijų kokybė, mainų programų aktyvinimas, tinkamas atlygis už darbą, pagalbos teikimas jauniems žmonėms, geresnės perspektyvos, motyvacija, valstybės rūpestis, išsilavinimą atitinkanti darbo vieta, nemokamas aukštasis mokslas. Apie pusę (46 proc.) tyrime dalyvavusių respondentų mano, kad jie yra pasirengę dirbti užsienio šalių darbo rinkose. Ketvirtadalis jų abejoja ir nėra užtikrinti, o 14,2 proc. nusiteikę skeptiškai ir mano, kad įgytas išsilavinimas Lietuvoje neįgalina jų dirbti užsienio šalių darbo rinkose.

© 2009 „XXI amžius“