2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

G-20 forumas globalios krizės akivaizdoje

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Balandžio 2–3 dienomis Londone vyko dvidešimties ekonomiškai stipriausių pasaulio valstybių lyderių susitikimas, kuriame buvo svarstoma, kaip atkurti pasaulio finansų sistemą, pristabdyti gamybos nuosmukį, kylančią bedarbystę, kovoti su skurdu bei reformuoti tarptautines finansų institucijas.

Pasaulio galingųjų sąskrydis, vykęs rytiniame Londone, „ExCel“ parodų centre, kai kurias miesto dalis pavertė sustiprinto saugumo zonomis. „Esu eilinis klerkas, ne teroristas. Kodėl per pastarąsias penkias dienas aš turiu nešiotis pasą ir banko sąskaitos lapą su namų adresu, jei einu į parduotuvę nusipirkti duonos?“ – neslėpdamas nepasitenkinimo sakė už pusės kilometro nuo „ExCel“ komplekso gyventis 36 metų Danielis Hartnetas. Liko nusivylę ir vietinių barų, restoranų ir parduotuvių savininkai. Verslininkai tikėjosi gerai užsidirbti iš šią miesto dalį užplūdusių tūkstančių žurnalistų ir pareigūnų, tačiau Didžiosios Britanijos saugumo tarnybos paprašė jų tomis dienomis visai nedirbti. Policijos kordonai ir metalinės užkardos juosė didžiulius Londono plotus. Tvarkai palaikyti mieste pasitelkta 9 tūkstančiai policijos pareigūnų, daug saugumo darbuotojų. Skotland Jardo kieta taktika pasiteisino – ji padėjo išvengti didesnių susirėmimų gatvėse su kaukėtais, juodais drabužiais vilkinčiais anarchistais. Policininkai toleravo hipių užmojus grafiti išpiešti Centrinio banko sieną, tačiau tie patys policijos būriai panaudojo jėgą, kai anarchistai bandė įsiveržti į „Royal Bank of Scotland“ banką, 25 maištininkai buvo suimti.  Žalieji pareiškė esantys nusivylę, nes tikėjosi, kad G20 forume bus svarstomos esminės ekologijos problemos, o pagrindinis didžiųjų valstybių vadovų dėmesys buvo skirtas pasaulinės krizės sukeltų problemų sprendimui.

NATO 60-metis ir Lietuvos perspektyvos

Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Braunas su Jungtinių Valstijų prezidentu Baraku Obama

Balandžio 4 dieną sukako 60 metų, kai buvo sukurtas Šiaurės Atlanto Aljansas – NATO. Organizacijos svarbiausias tikslas – kovoti su komunizmo ekspansija. NATO priešprieša tapo vadinamasis Varšuvos paktas (oficialiai vadintas Varšuvos sutartimi), į kurį įėjo beveik visos Europos komunistinės valstybės, vadovaujamos Sovietų Sąjungos. NATO tikslas buvo sudaryti atsvarą sovietų armijai Rytų Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Griuvus Berlyno sienai ir aižėjant komunistinei imperijai Varšuvos paktas iširo. 1989 metais NATO sudarė 16 narių, o dabar turi 28 nares.

Apie azerbaidžaniečių tragediją – be nutylėjimų

Gintaras VISOCKAS

Kovo 31 dieną Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas pakvietė į renginį, kuris oficialiai vadinosi azerbaidžaniečių tautos genocido dienos minėjimu. Prisipažinsiu, iki tol žinojau tik apie armėnų tautos kančias, patirtas dėl turkų agresijos praėjusiais šimtmečiais. Puikiai prisimenu armėnų tautos genocido dienos minėjimą Lietuvos Seimo rūmuose, kuriame gausiai dalyvavo Lietuvos parlamentarai. Prisimenu ir oficialius Turkijos protestus, skelbiamus tarptautinėje arenoje, esą armėnų tautos genocido negalėjo būti, nes tuo metu tarp Turkijos ir Rusijos vyko nuožmus karas, o armėnai ir ginklu, ir morališkai rėmė Turkijos priešininkę Rusiją. Taigi turkai kariavo ne prieš taikius, bet ir prieš ginkluotus armėnus. Prisimenu ir vizitą pas nepaprastąjį ir įgaliotąjį Turkijos ambasadorių Lietuvoje Oguz Ozge, kuris atsakydamas į klausimą apie armėnų tautos genocidą akcentavo tą patį: Turkija ir Rusija ne sykį tarpusavyje kariavo, armėnai buvo ištikimi Rusijos sąjungininkai, todėl būtų keista, jei karo metu turkai būtų mylėję savo mirtinų priešų šalininkus armėnus.

Tūpčiojimas aplink Ignalinos AE ir „Leo LT“

Algimantas ZOLUBAS

Sovietmečiu teko stebėti dviejų vieno paskui kitą stambios įmonės gamybai vadovavusių vyriausiųjų inžinierių elgesį. Pirmasis sprendimus priimdavo be vilkinimo, ryžtingai, dėl to kartais  padarydavo klaidų, antrasis buvo atsargus, reikalą vilkindavo, tačiau neklydo. Ryžtingasis per trumpą laiką spėdavo savo klaidingus sprendimus ištaisyti, todėl techninė pažanga nenukentėdavo, antrasis, tūpčiojantis, iš tikrųjų buvo kliuviniu techninei pažangai.

Emigracija didėja

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, pernai savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo daugiau nei 17 tūkst. žmonių arba 3180 daugiau nei 2007 metais, kai į užsienį išvažiavo 13,8 tūkst. šalies gyventojų. Vien per praėjusiųjų metų gruodį oficialiai išvažiavo 1615 Lietuvos gyventojų. Analitikai pagrindinėmis išvažiavimo priežastimis įvardija stojančią ekonomiką ir pernelyg menką valstybės paramą jau netekusiems darbo. Negalutiniais duomenimis, į Lietuvą pernai atvyko taip pat daugiau žmonių – 9297 nei 2007 metais (8609). Kol kas neturima duomenų, kurias šalis rinkosi išvažiavę lietuviai. Tačiau esą galima manyti, kad kryptys, palyginti su 2007 metais, pernelyg nesikeitė. 2007 metais trečdalis žmonių emigravo į Didžiąją Britaniją, apie 16 proc. – į Airiją, 11 proc. – į JAV. Išankstinė statistika rodo, jog emigracija suaktyvėjo praėjusiųjų metų rudenį. Nors  ekonomikos nuosmukis jaučiamas šiuo metu visoje Europoje, daug ką lemia ir žmonių lūkesčiai dėl šalies ateities.