Kai praeitis pralenkia dabartį

Vilius BRAŽĖNAS

Neseniai vienas bendražygis bičiulis pametėjo mintį, jog turiu „kelių epochų patirtį“. Manau, tai galėjo būti paskata naudoti ją Tėvynės labui. Kad ir kaip būtų, pasaulio įvykiai tapo pretekstu giliau pažvelgti į senas ir naujas „epochas“, paveikusias ir toliau veikiančias Lietuvą. Įsižiūrėjus pasirodo, kad šiandien mums įtaką daro senų dienų susidūrimų su istorijos vyksmu paveldas, ateinąs kitais vardais ir kitokia apranga.

Dabar dėmesį prikausto žinios apie terorą, badą, neregėtą korupciją nepriklausomomis tapusiose Afrikos valstybėse ir Azijoje. Vien savas tris geopolitinius įvykius gvildenančias knygas pavartęs užtinku šiandienių bėdų ir katastrofų kilmės ryškių taškų, kurie rodo, jog Europą ir JAV prie dvasinio chaoso ir ekonominių krizių privedė globalinio siekio socializmas. Pastaraisiais dešimtmečiais jis JAV pradėtas vadinti „liberalizmu“. Tačiau centre sukauptos valdžios galios siekimas asmeninės laisvės sąskaiton, yra priešingybė to termino klasinei reikšmei.

Socializmas yra apgaulingai pristatomas kaip „turto padalinimas“ – iš tikrųjų jis yra turto sukaupimas į galios centro rankas – valstybinio monopolio kūrimas. Todėl didžturčiai remia socialistinius mitus, kad idealistai padėtų galios trokštantiems išnaudotojams.

Iš užmaršties kyla ir kai kurios dabartinio tragiško chaoso Afrikoje ištakos. Šiandien bado, bedarbystės, nusikalstamumo nualintos Pietų Afrikos Respublikos (PAR) valstybės parlamento rinkimus aiškia dauguma laimėjo komunistinė ANC (Afrikos nacionalinė taryba). O buvo metas, kai baltųjų valdoma ir juoduosius gerokai išnaudojanti PAR lyg magnetas traukė juoduosius iš grynai juodųjų valdomų kraštų. Gal ne vien dėl uždarbio, o todėl, kad sustiprinus švietimą PAR baltieji vis daugiau teisių valdžioje užleido daugumai.

Tačiau Ruzvelto ir Stalino sukurtos Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) „pasaulio lygintojams“ reikėjo skubių permainų. (To, deja, jie nereikalavo iš Sovietų Sąjungos ir Kinijos raudonųjų valdovų.) Su JAV ir Europos globalistų pagalba jie PAR pritaikė sankcijas ir kartu su komunistinės ANC teroristais išgujo baltuosius. Taip klestinčią PAR įstūmė į „socializmo rojų“. Dabar iš ANC sukelto chaoso gelbėti PAR balsuotojai pakvietė ANC. Vadinasi, jie laikėsi girtuoklių medicinos dėsnių: „Nuo ko susirgai, tuo gydykis“. Dargi PAR prezidentu taps nusikaltėliu laikomas Zuma.

Ties PAR krize ilgiau apsistojau, kadangi tai yra aiškus įrodymas, kad ne tik pasaulis darė įtaką Lietuvai, bet ir Lietuva ne kartą paveikė pasaulį. Mano knygų skaitytojai gal prisimena kadaise skaitę apie ANC. Vienoje tų knygų yra įsidėmėtina nuotrauka: komunistinius kumščius iškėlę, ties kūju ir pjautuvu paženklinta vėliava šalia vienas kito stovi juodaodis ir baltasis. Po nuotrauka paaiškinimas, jog tai (beveik į šventuosius iškeltas komunistas – V. B.) Nelsonas Mandela ir ANC gensekas Džioas Slovas (Joe Slovo), Lietuvos žydas ir KGB pulkininkas.

Kitoje knygoje yra straipsnis „Baltas litvakas – raudonų juodųjų Vadas“. Prie straipsnio pridėta (anglų kalboje) skelbimo, garsinančio vaizdajuostės apie ANC grupės siaubingus teroro metodus, naudojamus prieš ANC nepritariančius PAR juoduosius, pardavimo nuotrauka. Reklamoje naudojami keturių, matyt, žinomų asmenų pareiškimai, kad ši vaizdajuostė tikrai verta pasauliu besidominčių žmonių dėmesio. Ir tikriausiai verta 19,95 dolerių... Pirmojo iš keturių autoritetų pavardė yra JAV lietuvio. Tad net Afrikoje Lietuvos vardas kovoje už tiesą ir laisvę skamba abiejose barikadų pusėse. O kur dar ištakos dabartinio diktatūrinio chaoso Zimbabvėje, į kurį „socializmo statytojai“, Tarptautiniam valiutos fondo padarius „meškos patarnavimą“, įvedė. Lietuvio dalyvauta ir bandyme gelbėti nuo bado Vakarų „liberalų“ ir globalistų į komunisto Lumumbos rankas atiduotą Kongą. Čia ypač atvirai pasaulinės diktatūros veidą parodė JTO, ginklu pasipriešinusi krikščioniškos, vakarietiškai nusiteikusios, Katangos atsiskyrimui nuo lumumbinio Kongo. Prieš Katangą JTO pasiuntė Indijos karius ir net karinę aviaciją. Tad Vakarai yra Afrikoje nusikaltę ir kolonializmu, ir nuo jo vaduojančiu socializmu.

Pasaulio ateitimi besisieloją aktyvistai turėtų įsidėmėti tai, kad Afrikoje krikščionys misionieriai su šimtą kartų mažesnėm lėšom švietimo ir ekonominės pažangos įgyvendino dešimteriopai daugiau, nei įvairios JTO „pagalbos“ agentūros. Kad ir kur pasisuktum, tikrovei tiesos švieson iškilus pamatysi, kad ir politinių, ir ekonominių krizių ištakose pagrindiniu akstinu buvo to meto dvasinė bei moralinė krizė. Todėl turėtume mąstyti ir kalbėti ne apie langus daužančią, kaip matome Vakarų Europoje ir Lietuvoje, „revoliuciją“, o apie bolševikinio, nacistinio, fašistinio, reliatyvistinio, materialistinio sukirpimo „revoliucijų“ stabdymą. Kažkuris mąstytojas yra pasakęs, jog žmogus yra vienintelis gyvūnas, atsisakantis savos prigimties. Tai, be abejo, vestų prie žmogiškumo žmoguje susinaikinimo su siaubingomis pasekmėmis žmonijai. Jinai šiandien, užuot pažvelgusi giliau į savą kaitą, spokso į planetos klimato kaitą.

Kadangi Afrika, be kita ko, gali būti gera erdvė Lietuvos eksportui, pravartu žinoti, kas ten vyksta ir kodėl. Be to, Afrika yra lyg istorinė laboratorija, padedanti susivokti, kas vyko ir vyksta pasaulyje. Norintiems matyti ji atidaro langus žvilgsniui į vykstantį sąmokslą prieš žmoniją. Tik „žymūs“ tarptautiniai politologai bijo prieiti prie sąmokslo langų. O tiesos nebijantiems kovą už laisvę palengvina žinojimas, kad „klaidos“ ir „nesąmonės“ nėra vykdomos puspročių, o utopijoje galios valdyti siekiančių suokalbininkų. Tai reiškia, kad susibūrę tiesą ir laisvę branginantys geri žmonės gali sujaukti blogio planus.

© 2009 „XXI amžius“