|
|
Gruzija naujų grėsmių akivaizdoje
Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS
|
|
Prezidentas Michailas Saakašvilis
teigia, kad Kremliaus įsiūtį kelia
Gruzijos vadovybės ryžtas
nepasiduoti spaudimui
|
Gruzijoje gegužės 5 dieną buvo atskleistas karinis sąmokslas, suimta daugiau kaip 20 žmonių, priskiriamų perversmų organizatorių ratui, dar keletas sąmokslo dalyvių pasislėpė, jų ieškoma. Teigiama, kad su šiuo sąmokslu susijusios Rusijos specialiosios tarnybos. Gruzijos gynybos ministras D. Sachirulidzė pareiškė, kad tą pačią dieną tankų bataliono, dislokuoto Muchrovanio karinėje bazėje (esančioje 30 kilometrų nuo Tbilisio), kariai atsisakė paklusti vadovybės nurodymams. Tačiau bazę apsupus vyriausybę palaikantiems kariškiams, tankų bataliono kariai pasidavė ir sudėjo ginklus. Be to, Gruzijoje vyksta prorusiškos opozicijos organizuoti mitingai, piketai ir kitos triukšmingos akcijos, reikalaujama prezidento Michailo Saakašvilio atsistatydinimo. Tačiau prezidentas neketina atsistatydinti, teigdamas, kad tai tik sukeltų sumaištį šalyje.
|
|
|
Kremliaus įtakos paslaptys
Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS
2008 metų rugpjūtyje įvykusi Rusijos agresija prieš Gruziją vainikavo imperines Kremliaus ambicijas. Praėjo devyni mėnesiai ir vėl kyla Rusijos žvalgybos struktūrų bei su jomis susijusių Gruzijos kariškių, kai kurių opozicijos veikėjų sąmokslai, bandoma kelti sumaištį ir neramumus. Rusiją valdantis čekistų režimas ne kartą organizavo ekonominį spaudimą Estijai. Prieš šią nedidelę šalį buvo organizuojamos ir kibernetinės atakos, Rusijos žvalgybai pavaldi slapta organizacija Nočnoj dozor 2007 pavasarį sukėlė masinius neramumus Taline ir Tartu. Tačiau pažvelgus iš kito taško pasirodo ekonominiai Kremliaus lyderių ir jų parankinių interesai naftotiekių, energetikos bendrovių, geležinkelių kontrolė. Ekonominiams interesams užtikrinti metami didžiuliai pinigai, įsukamas korupcijos ratas, veikiama per įvairiose šalyse esančius Rusijos žvalgybos agentų tinklus.
|
|
|
Kai praeitis pralenkia dabartį
Vilius BRAŽĖNAS
Neseniai vienas bendražygis bičiulis pametėjo mintį, jog turiu kelių epochų patirtį. Manau, tai galėjo būti paskata naudoti ją Tėvynės labui. Kad ir kaip būtų, pasaulio įvykiai tapo pretekstu giliau pažvelgti į senas ir naujas epochas, paveikusias ir toliau veikiančias Lietuvą. Įsižiūrėjus pasirodo, kad šiandien mums įtaką daro senų dienų susidūrimų su istorijos vyksmu paveldas, ateinąs kitais vardais ir kitokia apranga.
|
|
|
Virš Rusijos tvenkiasi debesys
Petras KATINAS
Sprendžiant iš Rusijos spaudos, rusai vis labiau abejoja savo konstitucija, kurios 7 straipsnis skelbia, kad Rusijos Federacija socialinė valstybė. Visi ženklai rodo, kad ta skelbiama socialine valstybe jau niekas nebetiki. O nepasitenkinimas daugiausia nukreipiamas ne prieš paskutiniuoju metu krizės gerokai apipešiotus oligarchus, o prieš neregėtai suklestėjusią valdininkiją ir jos biurokratinius štabus. Šiandien dauguma gyventojų apie vietos biznierius (ypač smulkiuosius ir vidutiniokus) kalba taip: aišku, jie sukčiai, manipuliuoja mokesčiais, neskiria pinigų savo veiklai plėsti, o pirmiausia savo pajamas, pelnus stengiasi pervesti į užsienį, nes vieną gražią dieną tuos jų uždirbtus pinigus valdininkai gali atimti. Na, panašiai kaip Leninas su savo draugeliais padarė po 1917 metų bolševikinio perversmo. Įvairių sociologinių apklausų duomenimis, nemažai rusų mano, kad naujieji verslininkai (vidutiniokai), skirtingai nuo išpampusių oligarchų, nesilaužia į aukštų Kremliaus valdininkų kabinetų duris ir nereikalauja milijonų savo žlungančiam bizniui gelbėti. Šiaip ar taip vis daugiau rusų ima suvokti, kad valdžios verslo skatinimo ir inovacijų politika žlugo. O milijardinės dolerių atsargos, sukauptos amžiams, kaip buvo trimituojama per visus valdžios valdomus televizijos kanalus, baigia ištirpti kaip sniegas saulėtą pavasarį. Kai pagaliau Kremliaus valdovai pripažino, kad krizė apėmė visas Rusijos ekonomikos sritis, tie sukaupti milijardai pirmiausia buvo mesti gelbėti prie bankroto atsidūrusių oligarchų. Mat pastarieji nebegali atiduoti milijoninių skolų užsienio kompanijoms ir bankams. Mažajam ir vidutiniam verslui iš tų sukauptų naftos milijardų liko tik vargani trupiniai, pasak rusų politikos apžvalgininko Viačeslavo Kostikovo, apgraužtų silkių uodegos.
|
| |
|
