Virš Rusijos tvenkiasi debesys

Petras KATINAS

Sprendžiant iš Rusijos spaudos, rusai vis labiau abejoja savo konstitucija, kurios 7 straipsnis skelbia, kad „Rusijos Federacija – socialinė valstybė“. Visi ženklai rodo, kad ta skelbiama socialine valstybe jau niekas nebetiki. O nepasitenkinimas daugiausia nukreipiamas ne prieš paskutiniuoju metu krizės gerokai apipešiotus oligarchus, o prieš neregėtai suklestėjusią valdininkiją ir jos biurokratinius štabus. Šiandien dauguma gyventojų apie vietos biznierius (ypač smulkiuosius ir vidutiniokus) kalba taip: aišku, jie sukčiai, manipuliuoja mokesčiais, neskiria pinigų savo veiklai plėsti, o pirmiausia savo pajamas, pelnus stengiasi pervesti į užsienį, nes vieną gražią dieną tuos jų uždirbtus pinigus valdininkai gali atimti. Na, panašiai kaip Leninas su savo draugeliais padarė po 1917 metų bolševikinio perversmo. Įvairių sociologinių apklausų duomenimis, nemažai rusų mano, kad naujieji verslininkai (vidutiniokai), skirtingai nuo išpampusių oligarchų, nesilaužia į aukštų Kremliaus valdininkų kabinetų duris ir nereikalauja milijonų savo žlungančiam bizniui gelbėti. Šiaip ar taip vis daugiau rusų ima suvokti, kad valdžios verslo skatinimo ir inovacijų politika žlugo. O milijardinės dolerių atsargos, sukauptos „amžiams“, kaip buvo trimituojama per visus valdžios valdomus televizijos kanalus, baigia ištirpti kaip sniegas saulėtą pavasarį. Kai pagaliau Kremliaus valdovai pripažino, kad krizė apėmė visas Rusijos ekonomikos sritis, tie sukaupti milijardai pirmiausia buvo mesti gelbėti prie bankroto atsidūrusių oligarchų. Mat pastarieji nebegali atiduoti milijoninių skolų užsienio kompanijoms ir bankams. Mažajam ir vidutiniam verslui iš tų sukauptų naftos milijardų liko tik vargani trupiniai, pasak rusų politikos apžvalgininko Viačeslavo Kostikovo, – apgraužtų silkių uodegos.

Šiomis dienomis generalinė prokuratūra atskleidė skandalingas vieno garsaus fondo finansinės veiklos aferas. Fondo vadovai iš valstybės biudžeto pasigrobė daugiau kaip 240 milijonų dolerių ir buvo nusitaikę išpešti dar šimtą milijonų. Dar egzistuojančiuose ir drįstančiuose atskleisti neregėtą valdininkų biurokratizmą Rusijos laikraščiuose pilna pranešimų apie tuos „kryžiaus kelius“, kuriuos reikia pereiti vos galą su galu suduriantiems pensininkams, kad gautų lengvatų pigiau lankytis pirtyse. Tokie varguoliai privalo pristatyti visą krūvą dokumentų kopijų ir originalų. O padaryti tas kopijas irgi kainuoja. Vargšai pensininkai neišgalėdami susimokėti už tas kopijas turi apsieiti be pirties.

Neregėtai išaugo valdininkų apetitai, o jų armija kasdien vis auga. Per paskutiniuosius 10 metų įvairaus lygio valdininkų skaičius išaugo mažiausiai dvigubai. Ir auga toliau. Ir visi jie siekia „apmulkinti savo artimą“. Visuomeninės organizacijos „Verslo Rusija“ ekspertai nustatė, kad valdininkų armiją be jokių nuostolių valstybei privalu sumažinti mažiausiai per pusę. Tačiau apie tai Kremliuje net negalvojama. Kremliui rūpi visai kiti reikalai. Svarbiausia – išgelbėti oligarchus. O čia dar pats Baltarusijos „batka“ – prezidentas A. Lukašenka nutrūko nuo pavadžio ir nebeklauso savo šeimininkų Maskvoje. Putinas su Medvedevu tiesiog įsiuto išgirdę, kad Baltarusija buvo oficialiai pakviesta dalyvauti ES aukščiausio lygio susitikime „Rytų partnerystė“, kuris prasidėjo gegužės 7 dieną Prahoje.

Rusijos prezidentas D. Medvedevas spaudžia Azerbaidžano ir Armėnijos prezidentus I. Alijevą ir S. Sargesianą, kad tie nepasektų Baltarusijos prezidento pavyzdžiu ir nepasiduotų Briuselio vilionėms.

Kai kurie Rusijos ekonomistai ėmė mušti pavojaus būgnais įspėdami Kremlių pasaulinės ekonominės krizės laikotarpiu neremti bankrutuojančių oligarchų, nešvaistyti paskutinių milijonų remiant nuo Gruzijos atplėštus Pietų Osetijos ir Abchazijos marionetinius režimus, o gelbėti žlungančią ekonomiką. Tačiau, kaip sakoma, šuns balsas į dangų neina…

© 2009 „XXI amžius“