Baltijos „piratų“ paslaptys

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Nuo šių metų liepos prasidėjusi detektyvinė istorija, susijusi su krovinio laivo „Arctic Sea“ dingimu ir vėliau prasidėjusiais mįslingais įvykiais, prikaustė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį. Liepos 22 dieną laivas „Arctic Sea“ išvyko iš Suomijos. Tiesa, oficiali informacija apie laivo išvykimą ir tikslus, kurią skleidžia Kremlius ir jam pavaldžios žiniasklaidos priemonės, gerokai skiriasi nuo tikrųjų aplinkybių. Buvo teigiama, kad liepos 20–21 dienomis medienos pakrautas laivas 22 dieną išgabeno krovinį į Alžyrą. Prokremliška žiniasklaida teigia, kad Suomijos Pietarsaario uoste pasikrovęs krovinį laivas iš karto pasuko numatytu maršrutu. Tačiau aiškėja, kad liepos 23 dieną laivas buvo pastebėtas Kaliningrado uoste. Šiame uoste laivas buvo remontuojamas dvi savaites ir tik liepos 19 dieną išvyko į Suomiją. Liepos 24 dieną prie Alandų salų prie laivo atplaukė valtis, kurioje buvo aštuoni  vyrai. Įlipę į laivą, jie surišo dalį įgulos narių, laive viduje atliko kratą. Po to jie neva paliko laivą, bet vėl užpuolė jį po penkių dienų prie pietinės Europos krantų.

Visa ši laivo užgrobimo istorija nėra eilinė. Tai liudija įvairios aplinkybės. Viena iš jų – rugsėjo 5 dieną iš Rusijos buvo priverstas išvykti internetinio leidinio „Maritime Bulletin-Sovfracht“ vyriausiasis redaktorius Michailas Voitenka, dar rugpjūčio mėnesį pareiškęs, kad šiuo laivu slapta buvo gabenami ginklai į Artimųjų Rytų šalis.  Nuo rugsėjo pradžios Kremlius pradėjo vykdyti informacinę blokadą, pateikiama tik labai šykšti su šiuo įvykiu susijusi informacija.

Rugpjūčio 4 dieną laivas „Arctic Sea“ neatvyko į Alžyrą. Rugpjūčio 8 dieną pranešta, kad laivas dingo, paskelbta laivo paieška. Paieška ilgai netruko – jau rugpjūčio 11 dieną pranešta, kad laivas pastebėtas netoli Afrikos krantų. Link Afrikos krantų pasuko ir laivo ieškoję keli Rusijos kariniai laivai. Galiausiai rugpjūčio 15–16 dienomis „Arctic Sea“ rastas prie Žaliojo kyšulio salų (daugelyje užsienio valstybių vadinamos Kabo Verdes valstybės). Rugpjūčio 17 dieną Rusijos karinis laivas „Ladnyj“ priplaukė prie „Arctic Sea“ laivo ir jį užėmė be pasipriešinimo. „Ladnyj“ laive buvo ir specialiosios paskirties grupė, tačiau jos pagalbos neprireikė. Rugpjūčio 20 dieną sulaikyti aštuoni pagrobėjai buvo atskraidinti į Maskvą ir įkalinti Lefortovo kalėjime. Laivas „Arctic Sea“ pajudėjo Europos krantų link.

Rugsėjo 10 dieną į Kanarų salas atvyko laivo operatorės suomių laivybos kompanijos atstovai, tačiau jų į laivo vidų įleido. Rugsėjo 11 dieną pranešta, kad po savaitės laivas bus išplukdytas į Maltą. Laivas „Arctic Sea“ yra registruotas Maltoje ir plaukioja su šios šalies vėliava, o jį valdo suomių laivybos kompanija. Visi įgulos nariai buvo Rusijos piliečiai iš Archangelsko.

Suimti laivo pagrobėjai yra Rusijos piliečiai Dmitrijus Batenevas ir Andrejus Lunevas, Estijos pilietis Jevgenijus Mironovas, Latvijos piliečiai Igoris Borisovas, Ivanas Lepinas ir Aleksejus Bulevas ir asmenys be pilietybės Aleksejus Andriušinas ir Andrejus Savinovas. A. Andriušinas 2006–2007 metais gyveno Ispanijoje, turėjo laikiną leidimą gyventi šioje šalyje. Šeši laivo pagrobėjai nuo 1997 metų ar dar anksčiau gyveno Estijoje, penki jų 2000–2005 metais atliko bausmes Estijos kalėjimuose už įvairius nusikaltimus. Rugpjūčio 21 dieną Maskvos teismas leido suimti visus šiuos asmenis, jų parodymai tikrinti su melo detektoriais. Tačiau daug faktinių aplinkybių leidžia teigti, kad tikro laivo užgrobimo nebuvo, sukurta tik užgrobimo legenda. Tyrimą pradėjo ir Estijos prokuratūra. Estijos prokurorai tyrime dalyvauja kartu su kitų šalių – Rusijos, Suomijos, Švedijos, Maltos teisėsaugos atstovais. Šia tema neseniai pasisakęs Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Patas pareiškė, kad šitoje istorijoje yra daug neatsakytų klausimų, „tai nėra tipiškas laivo užgrobimo atvejis“.

Nors buvo skelbiama, kad liepos 24 dieną į laivą įlipę „piratai“ po 12 valandų paliko laivą, tačiau iš tiesų taip nebuvo. Pagrobėjai plaukė laivu nuo liepos 24 dienos iki pat rugpjūčio 17 dienos, o nuo liepos 28 dienos su laivu nebuvo galima susisiekti. Užsienio žiniasklaida daro prielaidas, kad „Arctic Sea“ laivas slapta gabeno raketas į Iraną, o visa ši laivo pagrobimo ir išlaisvinimo epopėja vertinama kaip gerai surežisuotas spektaklis.

Pasaulyje paplitę įvairūs nelegalios ginklų prekybos gabenimo būdai. Nereti atvejai, kai laivuose, kuriais gabenama mediena, grūdai ar kitos prekės, iš tiesų gabenami ir ginklai. Sprendžiant pagal didelį Rusijos valdžios ir aukšto rango kariškių dėmesį, šiuo laivu tikrai buvo gabenamas kažkoks itin vertingas krovinys. Laivo ieškoti išvyko net keturi galingi Rusijos kariniai laivai „Azov“,  „Jamal“, „Novočerkask“ , ir „Ladnyj“.

Rugsėjo 5 dieną apie laivo „Arctic Sea“ dingimą ir slaptą prekybą ginklais paskelbęs žurnalistas Michailas Voitenka pabėgęs iš Rusijos apsistojo Turkijoje, bet jau rugsėjo 10 dieną išvyko į Tailandą. Žurnalistas pareiškė, kad išvyko iš šalies iškart po to, kai sužinojo, kad jo gyvybei iškilo rimtas pavojus. M. Voitenkos vadovaujama interneto svetainė dabar pertvarkoma. Žurnalistė Julija Latynina dar rugpjūčio viduryje pareiškė, kad visa ši laivo dingimo istorija labai mįslinga ir palaikė galimą versiją, kad laivu buvo slapta gabenami ginklai.

Svarstomos bent kelios tariamo laivo pagrobimo versijos. Pagal vieną iš jų, „Arctic Sea“ laivu vykdytą raketų gabenimą organizavo su Rusijos valdžia artimai susiję nusikalstamos grupuotės. Tariamas laivo pagrobimo scenarijus sukurtas po to, kai apie raketų gabenimą sužinojo Izraelio ir dar kelių šalių slaptosios tarnybos. Realiausia versija, kad visa ši laivo pagrobimo istorija buvo tik spektaklis ir pagrobėjai buvo Rusijos specialiųjų tarnybų pasamdyti žmonės. Egzistuoja ir kita versija, kad neva šiuos „piratus“ pasamdė kažkurios Europos Sąjungos valstybės specialiosios tarnybos. Teigiama, kad liepos mėnesį Izraelio slaptoji tarnyba „Mosad“ sužinojo, kad „Arctic Sea“ laivu bus gabenamos raketos – nuo to ir prasidėjo visa paslaptinga pagrobimo istorija.

Kremliaus atstovai spėjimus, kad „Arctic Sea“ laive buvo gabenami ginklai, vadina spekuliacijomis. O Rusijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas generolas A. Makarovas pareiškė: „Norime išsiaiškinti, kokios buvo užgrobimo priežastys. Kol kas užgrobimo motyvai nelabai suprantami“. Buvęs Estijos kariuomenės vadas admirolas Tarmo Kiuitsas, dabar einantis Europos Sąjungos eksperto piratavimo klausimais pareigas, teigia, kad piratavimo atvejų Baltijos jūroje jau senai nebepasitaiko.

Prancūzų laikraštyje „Le Figaro“ svarstoma, kad „Arctic Sea“ istorija atskleidė tamsius ginklų prekybos užkulisius. Per radijo „Svoboda“ kalbėjęs Suomijos nacionalinio tyrimų biuro (mūsų Specialiųjų tyrimų tarnybos analogo) vyresnysis inspektorius Janas Ulofas Niholmas kol kas abejoja versija, kad laivu buvo gabenami ginklai: „Spauda gali laisvai svarstyti šią temą ir pateikti įvairias teorijas. Bet mes to teigti negalime“. Suomijos Pietarsaario uosto, iš kurio liepos 22 dieną „Arctic Sea“ išvyko į Alžyrą, inspektorius Karis Niemis sako, kad visai tikėtina, jog šiuo laivu buvo gabenami ginklai. Laivas atvyko į Suomiją be krovinio ir todėl jo triumas nebuvo tikrinamas. K. Niemio teigimu, tokiuose laivuose yra bent kelios vietos, kuriuose galėtų būti slepiami ginklai.

Padėtis Rusijoje sudėtinga, apie slaptus ginklų prekybos sandėrius ar korupcinius valdžios veiksmus prabilę asmenys yra persekiojami. M. Voitenka laiku išvyko iš šalies, nes Rusijoje dažnai žudomi valdžiai neįtikę žurnalistai. Rugsėjo pradžioje Sibire stipriai sumuštas žinomas žurnalistas S. Afanasenka, savo straipsniuose viešinęs korupcijos ir valdžios aplaidumo faktus. Rusijoje įsigalėjusi korupcija ir klestintis organizuotas nusikalstamumas lemia šalies nuosmukį, bet svarbiausia, kad šioje šalyje yra gaminama daug įvairios ginkluotės, kuri pardavinėjama tiek teroristinėms grupuotėms, tiek įvairias valstybes valdantiems grėsmingiems korumpuotiems režimams. Ginklų prekyba užsiima tiek oficialios struktūros, tiek klasikinė rusų mafija, tiek vadinamosios „patriotų“ gaujos – su aukščiausia Rusijos valdžia susilieję saugumiečių klanai. „Arctic Sea“ pagrobimo istorijoje lieka daug neatsakytų klausimų. O Baltijos „piratų“ mitas subliūško, atskleidęs tarptautinės prekybos ginklais uždangą.

© 2009 „XXI amžius“