„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2009 m. rugsėjo 16 d., Nr.15 (194)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

 

Geopolitikos kreivės

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Neseniai minėjome Molotovo-Ribentropo pakto 70-ąsias metines. Šis slaptas sandėris įtakojo esmines permainas Europoje ir nulėmė Antrojo pasaulinio karo pradžią, holokaustą (masinį žydų tautos naikinimą), daugelio Europos kraštų okupaciją. Dabartinės Europos geopolitinę situaciją XX amžiaus pradžioje stipriai įtakojo dviejų imperijų – Turkijos ir carinės Rusijos – žlugimas. XX amžiaus pabaigoje didžiulę įtaką Europai turėjo SSRS subyrėjimas ir permainos visose komunistinio bloko šalyse. 1939 metais ir kiek vėliau rytiniame Europos pakraštyje vyko didelės permainos. Vienos teritorijos buvo jėga atplėšiamas nuo vienų ir atiduodamos kitoms. Tai palietė ir Lietuvą, ir greta esančius kaimyninius kraštus – Lenkiją ir Vakarų Ukrainą bei Vakarų Baltarusiją.


Apie Lietuvoje tariamai įrengtą kalėjimą „Al Qaeda“ kovotojams

Antroje rugpjūčio pusėje pasaulio žiniasklaida pranešė, kad Lietuvoje prieš kelerius metus buvo įrengtas slaptas Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas, kuriame kalinti aukšti „Al Qaeda“ kovotojai. Kaip teigė buvę Amerikos žvalgybos pareigūnai JAV televizijai „ABC News“, kalėjimas aštuoniems įtariamiems teroristams Lietuvoje buvo įrengtas po 2001 metų rugsėjo 11-osios. Lietuvos pareigūnai esą iki 2005 metų leido naudotis pastatu Vilniaus apylinkėse. JAV televizija nurodė, kad faktus apie kalėjimą patvirtina CŽV lėktuvų skrydžių įrašai, kuriuose užfiksuota, kad JAV žvalgybos lėktuvai leisdavosi Vilniuje. Pareigūnas „ABC News“ televizijai sakė, kad CŽV pasirūpino, jog Europos aviacijos pareigūnams būtų pateikti suklastoti skrydžių planai: pavyzdžiui, lėktuvams, skrendantiems į Lietuvą ir iš jos, buvo nurodyta pateikti dokumentus, kad lėktuvai leidžiasi kaimyninėse valstybėse, nors iš tiesų leisdavosi Vilniuje. Dažniausiai kaip kelionės tikslas būdavo nurodoma Suomija arba Lenkija.  Televizijos programoje dalyvavęs buvęs žvalgybos pareigūnas sakė, kad Lietuva sutiko turėti kalėjimą, nes norėjo geresnių santykių su JAV. Paklaustas, ar Dž. Bušo administracija ar CŽV siūlė kažką mainais, pareigūnas atsakė: „Mums to nereikėjo. Jiems buvo malonu jausti mūsų prielankumą“. Iš pradžių slaptiems kalėjimams įsteigti esą buvo pasirinkti Tailandas, Rumunija, Lenkija, Marokas ir Afganistanas, tačiau nuspręsta į programą įtraukti ir kurią nors buvusią Sovietų Sąjungos valstybę.


Baltijos „piratų“ paslaptys

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Nuo šių metų liepos prasidėjusi detektyvinė istorija, susijusi su krovinio laivo „Arctic Sea“ dingimu ir vėliau prasidėjusiais mįslingais įvykiais, prikaustė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį. Liepos 22 dieną laivas „Arctic Sea“ išvyko iš Suomijos. Tiesa, oficiali informacija apie laivo išvykimą ir tikslus, kurią skleidžia Kremlius ir jam pavaldžios žiniasklaidos priemonės, gerokai skiriasi nuo tikrųjų aplinkybių. Buvo teigiama, kad liepos 20–21 dienomis medienos pakrautas laivas 22 dieną išgabeno krovinį į Alžyrą. Prokremliška žiniasklaida teigia, kad Suomijos Pietarsaario uoste pasikrovęs krovinį laivas iš karto pasuko numatytu maršrutu. Tačiau aiškėja, kad liepos 23 dieną laivas buvo pastebėtas Kaliningrado uoste. Šiame uoste laivas buvo remontuojamas dvi savaites ir tik liepos 19 dieną išvyko į Suomiją. Liepos 24 dieną prie Alandų salų prie laivo atplaukė valtis, kurioje buvo aštuoni  vyrai. Įlipę į laivą, jie surišo dalį įgulos narių, laive viduje atliko kratą. Po to jie neva paliko laivą, bet vėl užpuolė jį po penkių dienų prie pietinės Europos krantų.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija