Apie Baltijos kraštų saugumą

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmusenas Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Neseniai Baltijos valstybėse viešėjęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmusenas pareiškė, kad Rusija Baltijos kraštams grėsmės nekelia. Tačiau apie Rusijos, Baltijos kraštų ir NATO santykius kitokią nuomonę išsakė praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs politikos ekspertas, Džeimstauno fondo vyresnysis bendradarbis Vladimiras Sokoras. Jis kritiškai įvertino naujojo NATO generalinio sekretoriaus A. F. Rasmuseno pareiškimą, esą Rusija nekelia grėsmės Baltijos šalims. Anot V. Sokoro, A. F. Rasmusenas turėjo būti tikslesnis ir paminėti potencialią grėsmę. Ne Baltijos kraštai yra Rusijos priešai. Ne mažos Rusijos kaimyninės valstybės turėtų prisiimti naštą bandydamos pagerinti santykius su Rusija – juk santykiai yra įtempti dėl Rusijos. Bet kuri šalis – didelė ar maža, Jungtinės Amerikos Valstijos ar Baltijos šalys – klystų, jei elgtųsi taip, tarsi santykių su Rusija pagerinimas priklauso nuo jų, sakė V. Sokoras. Žinodamas piktą Rusijos reakciją dėl stalinizmo ir nacizmo nusikaltimų priminimo, V. Sokoras sakė, kad būtų klaidinga manyti, jog santykius su Rusija būtų galima pagerinti paprasčiausiai nustojus dėti lygybės ženklą tarp sovietų komunizmo ir nacizmo, nes abu yra totalitariniai režimai ir priklauso tai pačiai kategorijai, ar nustojus kalbėti apie sovietų okupaciją. Politologo nuomone, tai paprasčiausiai reikštų vertybių atsisakymą. Be to, jo nuomone, Rusijos elgesys Baltijos šalyse neleidžia tikėtis, kad pati Maskva norėtų gerinti santykius. V. Sokoras pabrėžia, kad gerindama santykius su Baltijos valstybėmis Rusija turėtų liautis vykdyti korumpuotą ir nešvarią verslo praktiką, turėtų nustoti pirkti žiniasklaidą Lietuvoje, liautis išnaudoti specialius santykius su oligarchais visose trijose Baltijos šalyse, turėtų baigti apsimetinėti, kad nebuvo jokios sovietų okupacijos, turėtų nebelaikyti NATO savo priešu.  Jokių permainų Rusijos politikoje V. Sokoras nemato. Priešingai – dabartiniai procesai eina atgal. Stalino palikimas integruojamas į Rusijos ir sovietinę istoriją kaip šlovingas puslapis Kremliaus požiūriu. Anot V. Sokoro, atsižvelgiant į tai, tiek NATO, tiek Jungtinėms Valstijoms būtų klaidinga prisiimti naštą bandant vienašališkai pagerinti santykius tiesiog gražiai kalbant. Prieštaraudamas šį mėnesį Baltijos šalyse viešėjusio NATO generalinio sekretoriaus A. F. Rasmuseno pasisakymui, V. Sokoras tokį pareiškimą pavadino pernelyg supaprastintu, neturinčio analitinio tikslumo. Nors Rusija dabar nekelia tiesioginės karinės grėsmės, bet ji kels potencialią grėsmę ateityje, jei Rusija įvykdys persiginklavimo programą, kuri yra labai pavojinga,  taip galvoja politologas V. Sokoras. Todėl NATO privalo turėti gynybos planus nenumatytoms aplinkybėms, kurie apimtų Baltijos šalių gynybą, ir rengti karines pratybas Baltijos šalių regione.

Rygoje vykusioje konferencijoje „Transatlantinė darbotvarkė 2010 – Baltijos vizija“, skirtoje saugumo klausimams, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino imtis bendrų veiksmų Baltijos valstybių saugumui užtikrinti, panaudojant NATO strategiją. „Visos trys Baltijos šalys turi veikti kartu ir vieningai paprašyti Aljanso partnerių, kad NATO planai Baltijos šalims apginti būtų kuo greičiau parengti atsižvelgiant į naujas grėsmes“, – konferencijoje sakė D. Grybauskaitė. Prezidentė pabrėžė, jog nuolat kintančiame pasaulyje keičiasi ir grėsmės, su kuriomis tenka susidurti. Tai ir terorizmas, ir kibernetinės bei informacinės atakos, energetinis saugumas. „Lietuva, Latvija ir Estija yra visateisės Aljanso narės, ir pačios yra aktyvios saugumo teikėjos, dalyvauja operacijose Afganistane ir kitur. Todėl nusipelnome saugumo garantijų bei konkrečių apginamumo planų ir savo atžvilgiu“, – sakė D. Grybauskaitė. Dėl bendrų pastangų regiono saugumui užtikrinti sutaria visų trijų Baltijos šalių prezidentai.

XXI

© 2009 „XXI amžius“