2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Apie Baltijos kraštų saugumą

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmusenas Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Neseniai Baltijos valstybėse viešėjęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmusenas pareiškė, kad Rusija Baltijos kraštams grėsmės nekelia. Tačiau apie Rusijos, Baltijos kraštų ir NATO santykius kitokią nuomonę išsakė praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs politikos ekspertas, Džeimstauno fondo vyresnysis bendradarbis Vladimiras Sokoras. Jis kritiškai įvertino naujojo NATO generalinio sekretoriaus A. F. Rasmuseno pareiškimą, esą Rusija nekelia grėsmės Baltijos šalims. Anot V. Sokoro, A. F. Rasmusenas turėjo būti tikslesnis ir paminėti potencialią grėsmę. Ne Baltijos kraštai yra Rusijos priešai. Ne mažos Rusijos kaimyninės valstybės turėtų prisiimti naštą bandydamos pagerinti santykius su Rusija – juk santykiai yra įtempti dėl Rusijos. Bet kuri šalis – didelė ar maža, Jungtinės Amerikos Valstijos ar Baltijos šalys – klystų, jei elgtųsi taip, tarsi santykių su Rusija pagerinimas priklauso nuo jų, sakė V. Sokoras. Žinodamas piktą Rusijos reakciją dėl stalinizmo ir nacizmo nusikaltimų priminimo, V. Sokoras sakė, kad būtų klaidinga manyti, jog santykius su Rusija būtų galima pagerinti paprasčiausiai nustojus dėti lygybės ženklą tarp sovietų komunizmo ir nacizmo, nes abu yra totalitariniai režimai ir priklauso tai pačiai kategorijai, ar nustojus kalbėti apie sovietų okupaciją. Politologo nuomone, tai paprasčiausiai reikštų vertybių atsisakymą. Be to, jo nuomone, Rusijos elgesys Baltijos šalyse neleidžia tikėtis, kad pati Maskva norėtų gerinti santykius. V. Sokoras pabrėžia, kad gerindama santykius su Baltijos valstybėmis Rusija turėtų liautis vykdyti korumpuotą ir nešvarią verslo praktiką, turėtų nustoti pirkti žiniasklaidą Lietuvoje, liautis išnaudoti specialius santykius su oligarchais visose trijose Baltijos šalyse, turėtų baigti apsimetinėti, kad nebuvo jokios sovietų okupacijos, turėtų nebelaikyti NATO savo priešu.  Jokių permainų Rusijos politikoje V. Sokoras nemato. Priešingai – dabartiniai procesai eina atgal. Stalino palikimas integruojamas į Rusijos ir sovietinę istoriją kaip šlovingas puslapis Kremliaus požiūriu. Anot V. Sokoro, atsižvelgiant į tai, tiek NATO, tiek Jungtinėms Valstijoms būtų klaidinga prisiimti naštą bandant vienašališkai pagerinti santykius tiesiog gražiai kalbant. Prieštaraudamas šį mėnesį Baltijos šalyse viešėjusio NATO generalinio sekretoriaus A. F. Rasmuseno pasisakymui, V. Sokoras tokį pareiškimą pavadino pernelyg supaprastintu, neturinčio analitinio tikslumo. Nors Rusija dabar nekelia tiesioginės karinės grėsmės, bet ji kels potencialią grėsmę ateityje, jei Rusija įvykdys persiginklavimo programą, kuri yra labai pavojinga,  taip galvoja politologas V. Sokoras. Todėl NATO privalo turėti gynybos planus nenumatytoms aplinkybėms, kurie apimtų Baltijos šalių gynybą, ir rengti karines pratybas Baltijos šalių regione.

Į misiją Afganistane išlydėta 10-oji Lietuvos karių pamaina

Į Afganistaną išvykstantys kariai atsisveikina su namiškiais

Spalio 26 dieną Alytuje, Rotušės aikštėje, į tarptautinę misiją Afganistane išlydėta Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės dešimtoji karių (PAG-10) pamaina. Išlydėtuvių ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius, Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Jonas Vytautas Žukas,  Alytaus apskrities, miesto ir rajono valdžios atstovai, svečiai, išvykstančių karių artimieji.

Rytų ir Vakarų interesų kreivės

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Šiandien pasaulio politinei ir ekonominei raidai lemiamą įtaką turi Rytų ir Vakarų valstybių (ypač didžiųjų valstybių) vyriausybių interesai. Taip pat didžiulę įtaką turi ir stambių bankų ir korporacijų, lemiančių vyriausybių sprendimus, interesai. Nereikia pamiršti ir tarptautinių kriminalinių sindikatų ir galingų organizuotų nusikaltėlių grupuočių, faktiškai kontroliuojančių kai kurių šalių vyriausybes, įtakos. Politiniams ir ekonomikos procesams didelę įtaką turi ir slaptosios tarnybos. Slaptųjų tarnybų dvikovos, į kurias įsitraukia ir žiniasklaida, primena gerai surežisuotus spektaklius. Tokie spektakliai kai kam naudingi, jų režisieriai trina rankas, o visuomenė įsivelia į kivirčus, aštrias diskusijas ir taip yra atitraukiama nuo tikrųjų problemų. Lietuvoje įsibėgėjantis CŽV slapto kalėjimo skandalas yra tipiškas rusiškų slaptųjų tarnybų ir jų sąjungininkų Vakaruose režisuojamo spektaklio pavyzdys. 2008 vasarą ir rudenį Rusijos slaptosios tarnybos organizavo gana sėkmingą operaciją prieš Gruziją, apkaltino šalies vadovybę čečėnų sukilėlių rėmimu, artimais ryšiais su CŽV ir Izraelio slaptosiomis tarnybomis. Kam tai naudinga? Dalis įtakingų Vakarų šalių politikų bendradarbiauja su tironiškų valstybių vadovais ir net sudarinėja slaptus sandėrius. Per paskutinius du dešimtmečius kai kurios valstybės ištrūko iš rusiško imperializmo gniaužtų ir vykdo jau ne vasalinę, o pakankamai savarankišką užsienio politiką. Greta grėsmingos monopolijų bei kai kurių slaptųjų tarnybų įtakos ir aštrios ekonominės krizės dabarties pasaulyje yra dar vienas išbandymas – skirtingų civilizacijų susidūrimas.

Antiglobalisto Viliaus Bražėno priminimai bendražygiams

Gintaras VISOCKAS

Keletas akimirkų iš susitikimo su antiglobalistu, publicistu, rašytoju Viliumi Bražėnu

Spalio 25 dieną Vilniaus karininkų ramovėje buvo pristatyta nauja antiglobalisto, publicisto, rašytojo Viliaus Bražėno knyga „Priminimas bendražygiams“. Į naująjį veikalą, pasak autoriaus, sudėti patys svarbiausi, aktualiausi, aštriausi jo interviu, straipsniai, pasisakymai, rašyti ir skaityti pastaraisiais metais tiek užsienio, tiek Lietuvos spaudoje. Iki šiol šie V. Bražėno tekstai buvo išbarstyti po įvairius leidinius, o dabar, sudėti į krūvą, jie įgauna visai kitą skambesį. Skaityti juos neatsitraukiant – ne tik patogiau. Sudėti į vieną vietą jie padeda mums giliau suvokti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje įvykusius, tebevykstančius ar būsimus reiškinius.

Retorika, tikslai ir galimybės pašalinti esminį kliuvinį

Andrius BOSELIS

Rugsėjo pabaigoje po Lietuvos Prezidentės susitikimo su Seimo Užsienio reikalų komiteto nariais buvo paskelbtas Spaudos tarnybos pranešimas, kuriame  teigiama, kad „bendraujant su kaimyninėmis šalimis atėjo laikas atsisakyti  aštrios retorikos, o santykius grįsti abipuse pagarba ir pragmatiškais interesais. Pasak Prezidentės, tokios nuostatos nekliudys, o padės siekti okupacinės žalos atlyginimo iš Rusijos, nes tai  įpareigoja daryti Lietuvos žmonių referendume pareikšta valia“.  

Galvosūkis

Petras KATINAS

Rumunijos generolas Joanas Talešas, neseniai vadovavęs šalies užsienio informacijai, pareiškė, kad pokalbiuose su aukštais NATO pareigūnais išgirdo samprotavimus apie naujo karinio-politinio bloko sukūrimą. Esą tas NATO pareigūnas nedviprasmiškai užsiminė, jog visai galimas dalykas, kad Aljansas priims po savo skėčiu Ukrainą su nauja jos sostine... Lvovu.

Rusijos politologas Anatolijus Vasermanas pabrėžia, kad toks rumunų generolo pareiškimas sukėlė ant kojų visus Vakarus, tačiau nesulaukė atgarsio Rusijoje. A. Vasermanas išaiškino, kad Vakaruose  „nepriklausoma Ukraina“ (šie žodžiai visada rašomi kabutėse) priimta vadinti buvusią Galiciją, kurią savo metu „užgrobė“ Ukraina. Vadinasi, Ukrainos sostinė iš tiesų yra Lvovas. Esą nesvarbu, kad Ukrainos „nacionalistai“ to nepripažįsta ir laiko visą Ukrainos teritoriją savo teritorija. Tokiu būdu frazė, kad „Aljansas atvers duris Ukrainai, jeigu jos sostine taptų Lvovas, kaip sąlyga galutinai atsiriboti nuo Rusijos visiškai priimtina Ukrainos nacionalistams, išsibarsčiusiems po visą pasaulį“. A. Vasermanas daro išvadą, kad esant dabartinei ekonominei krizei tai kelia pavojų ne tik pačiai Ukrainai, bet ir visai Europai, kaip JAV konkurentei.

Azija kuria Valiutos fondą

Petras KATINAS

Nesibaigiant pasaulio ekonominei krizei Azijos valstybės ėmė kurti savo regioninį rezervinį fondą, kuris gali tapti rimta alternatyva Tarptautiniam valiutos fondui. Ir tai ne šiaip sau svajonės ar iliuzijos – tokį sprendimą priėmė Indonezijos kurorte Balyje susirinkę Pietryčių Azijos asociacijos (ASEAN) finansų ministrai. Japonijos, Kinijos ir Pietų Korėjos ministrai susitarė įsteigti 120 milijardų dolerių fondą, kuris pradės veiklą jau šių metų pabaigoje.

Sacharovo premija – Rusijos žmogaus teisių gynėjams

Europos Parlamentas Sacharovo premiją už minties laisvę skyrė Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijai „Memorial“ ir kitiems Rusijos ˛mogaus teisių gynėjams, o jų vardu – Olegui Orlovui, Sergejui Kovaliovui ir Liudmilai Aleksejevai. Tai spalio 22 dieną Strasbūre vykusioje plenarinėje sesijoje paskelbė EP pirmininkas Je˛is Buzekas. Premijos iteikimo ceremonija numatyta gruod˛io 16 dieną Strasbūre.