Kopenhagos konferencija – be svarbių sutarimų

Gruodžio 18-ąją dieną Danijos sostinėje Kopenhagoje oficialiai baigėsi dvi savaites trukusi tarptautinė konferencija, skirta kovai su klimato kaitos problemoms. Konferencijos dalyviai nutarė „priimti domėn“JAV prezidento Baracko Obamos susitarimą su besivystančių šalių lyderiais. JAV, Kinija, Brazilija, Indija ir Pietų Afrika sugebėjo susitarti kai kuriais klausimais – tarp jų ir vidutinės temperatūros augimo ribojimas 2 laipsniais pagal Celsijų. Pasaulio visuomenė nekantriai laukė šios konferencijos rezultatų – konkrečių tarptautinių įsipareigojimų. Deja, konferencijos rezultatas – tik aptaki deklaracija. Kai kurie apžvalgininkai sakė, kad deklaracijos priėmimą politikai pasirašinėjo tik dėl televizijų, o iš tikrųjų reikšmingas buvo tik vienas kitas jos punktas. Iš tiesų įsipareigojimas apriboti pasaulinį atšilimą dviem laipsniais nelabai ką reiškia, jeigu nenurodomi etapai – uždaviniai dėl pasaulinės taršos iki 2020 ar 2050 metų. Pasaulio lyderiai įsipareigojo skirti 100 mlrd. dolerių neturtingoms šalims, kurios labiausiai nukentės nuo pasaulinio klimato šiltėjimo padarinių, tačiau konkretus mokėjimo grafikas taip pat nebuvo sudarytas.

Daugelis „mažųjų“ šalių reiškė nepasitenkinimą konferencijos eiga. Ramiojo vandenyno salų Tuvalu atstovas, kurio šalis yra tarp valstybių, galinčių labiausiai nukentėti nuo pasaulinio atšilimo, sakė, kad šis susitarimas prilygsta biblinei išdavystei už 30 sidabrinių. Indijos vandenyne esančių Maldyvų salų, kurias gali užlieti kylantis vandenynų vanduo, prezidentas sakė, kad klimato kaita yra labai aiškus pavojus jo šaliai, o nesugebėjimas įsipareigoti dėl mažesnio Žemės temperatūros kilimo turėtų katastrofiškų padarinių. Konferencijos pirmininkas Danijos premjeras Larsas Loekke Rasmussenas buvo apkaltintas tik tuo, kad tik iš tolo žiūrėjo, kaip buvo rengiama ši „išdavystė“. Kuba apkaltino B. Obamą, kad jis elgiasi kaip imperatorius, ir pridūrė, kad Havana nesutiks su šiuo deklaracijos projektu.

Plenarinė sesija net buvo laikinai sustabdyta Kosta Rikai pareikalavus paaiškinimų dėl svarbaus teksto, kuris dingo iš rezoliucijos projekto lyderiams įsitraukus į ginčus. Tame tekste sakoma, kad šalys 2010 metų pabaigoje Meksike sieks teisiškai įpareigojamo susitarimo. Tokią poziciją ypač rėmė Rusija, Kanada ir Japonija, siekdamos priversti dalyvauti sutartyje JAV.

Ketvirtadienį progą išsakyti Šventojo Sosto pastabas turėjo ir arkivyskupas Celestino Migliore, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje, vadovavęs Šventojo Sosto delegacijai. Kaip pažymėjo Šventojo Sosto stebėtojas, įvairūs išdėstyti samprotavimai sutinka dėl vieno centrinio aspekto: reikia naujo ir gilaus ekonomikos ir jos reikšmės apmąstymo bei toli siekiančio vystymosi modelio peržiūrėjimo, pataisant jo iškreipimus ir disfunkcijas. Kitaip tariant, atsakymas į ekologines planetos sveikatos problemas turi būti atsakymas į žmogaus kultūrinę krizę. Pastaruoju metu kalbėta apie daug krizių – ekonominę, maisto, aplinkosauginę, socialinę, moralinę. Visos jos yra tarpusavyje susijusios. Ir jos bus įveiktos ne tik techniniais sprendimais, bet ir nauju mąstymu, nauju požiūriu. Be abejonės, reikia ir patikimos mokslinės analizės, kuri padėtų išsklaidyti, viena vertus, nepagrįstas baimes, kita vertus, abejingumą ir cinizmą. Reikia taip pat visų visuomenės segmentų dalyvavimo. Pasak arkivyskupo, teigiama yra tai, kad daug pilietinių visuomenės grupių, atskirų tautų jau ėmėsi veiksmų dėl klimato kaitos problemų, nelaukdami tarptautinių susitarimų ar vieningos mokslinės diagnozės. Kad būtų imtasi iniciatyvų, pakanka sveikos nuovokos ir bendro atsakomybės jausmo. Arkivyskupas Migliore akcentavo informacijos ir atsakomybės ugdymo, nukreipto tiek į vaikus, tiek į suaugusiuosius, svarbą. Ar galima tikėtis, kad ateities kartos gerbs natūralią aplinką, jei mūsų švietimo sistemos nebus į tai orientuotos? Pasak jo, etikos ir ugdymo srityje didelį indėlį gali ir nori įnešti Katalikų Bažnyčia, pasinaudodama savo plačiu pasauliniu švietimo, vyskupijų ir parapijų institucijų tinklu.

Jungtinių Taurų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas šeštadienį diplomatiškai pagyrė Kopenhagoje vykusio viršūnių sutikimo metu pasiektą susitarimą kaip esminę pradžią, tačiau pridūrė, jog buvo pasiekta ne viskas, ko tikėtasi.

Jau pasibaigus konferencijai Didžiosios Britanijos klimato pokyčių sekretorius Edas Milibandas pareiškė, kad Kinija „užgrobė“ Kopenhagoje vykusį Jungtinių Tautų (JT) susitikimą dėl klimato kaitos ir neleido priimti teisiškai įpareigojančios sutarties. Mat Kinija vetavo mėginimus suteikti priimtam susitarimui teisiškai įpareigojančio dokumento statusą. Pekinas taip pat blokavo susitarimą dėl pasaulinio taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo. Viešai paskelbtame straipsnyje E. Milibandas rašo: „Didžioji dauguma šalių, išsivysčiusių ir besivystančių, yra įsitikinusios, kad mūsų planetą galinčią apsaugoti tvarią sutartį galima sudaryti tik tuo atveju, jeigu visų šalių pažadai arba veiksmai bus teisiškai įpareigojantys. Tačiau kai kurios svarbiausios besivystančios šalys šiuo metu atsisako tam pritarti. Štai kodėl nepavyko susitarti, kad Kopenhagoje pasiektas politinis susitarimas turėtų virsti teisiškai įpareigojančiu rezultatu”. Pasirodo, buvo bandoma susitarti, kad išmetamų dujų kiekis iki 2050 metų pasaulyje būtų sumažintas 50 proc., o išsivysčiusiose šalyse – 80 procentų. Kaip rašo E. Milibandas, abu pasiūlymus vetavo Kinija, nors juos palaikė išsivysčiusių ir didžiosios daugumos besivystančių šalių koalicija. Jis siūlo neleisti, jog derybos dėl išties svarbių klausimų dar kartą būtų užgrobtos.

© 2009 „XXI amžius“