2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Sergiejus Kovaliovas: „Dėl diktatūrų kaltinti derėtų ne diktatorius, o mus“

Žymus Rusijos politikas Sergiejus Kovaliovas (antras iš dešinės) su grupe į tarptautinę konferenciją „Baltijos kelias – kelias į laisvę“ susirinkusių dalyvių

Susitikti su žymiu Rusijos politiku, disidentu Sergiejumi Kovaliovu svajojau seniai. Tokia galimybė pasitaikė tik gruodžio mėnesį, kai S. Kovaliovas dalyvavo Vilniuje surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Baltijos kelias – kelias į laisvę“. Žmogaus teisių gynėjas S. Kovaliovas mielai sutiko atsakyti į „XXI amžiaus“ klausimus. Mes kalbėjomės apie Rusijos ateitį, apie Lietuvai iškilusias nūdienos problemas, apie padorių, demokratiškų jėgų nesugebėjimą pasipriešinti diktatorių savivalei. S. Kovaliovas kalbėjo aštriai, konkrečiai, be pagražinimų. Ypač įsiminė jo nuostata, kad dėl sovietinių, komunistinių nusikaltimų labiausiai derėtų kaltinti ne diktatorius, o tuos, kurie bijojo, nenorėjo ar tik žodžiais priešinosi blogiui. Su žymiu žmogaus teisių gynėjumi, disidentu, politiku Sergėjumi Kovaliovu kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.

Besibaigiančių metų realijos ir ateities perpektyvos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

2009 metai pasaulyje buvo didelių permainų ir išbandymų metai. Ekonominė krizė palietė daugelį pasaulio valstybių, tik krizės mastai skirtingi. Kai kuriose šalyse – Skandinavijos valstybėse, kaimyninėje Lenkijoje, Taivanyje ir kitur krizės poveikis jau beveik neutralizuotas. Tuo tarpu kai kuriose šalyse–Rumunijoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje  ir kitur šie metai yra didžiulio ekonominio nuosmukio metai. Daugelio Lietuvos gyventojų pajamos šiemet smuko nuo 10 iki 30 procentų, nes atlyginimai mažėja daugelyje privačių bei ir valstybinių įstaigų.

Kas nugriovė Berlyno sieną

Vilius Bražėnas

Berlyno sienos fragmentas Stasio POVILAIČIO nuotrauka

Tarp gausybės jubiliejinių 2009 metų iškilusių ir logiškų bei aiškių atsakymų reikalaujančių klausimų yra Berlyno sienos griūties klausimas.

Yra nemaža kandidatų, prisiimančių nuopelnus už šios sienos griūtį. Ko gero, kad ir netiesiogiai, daugelis kandidatų yra teisūs. Tarp labiausiai prie griūties prisidėjusių, žinoma, yra kovojusieji su raudonąja tironija ir sovietinę okupaciją ginklu, sukilimais Gulage, politiniu bei dvasiniu pasipriešinimu sovietinei tironijai ir okupacijoms. Tačiau galima teigti, jog sieną po savo griuvėsiais palaidojo sovietų imperija. Kaip po užsitęsusio lietaus įmirkusios šlaito žemės slinktis nuverčia pakalnėje stovinčius pastatus, taip ir sienos griūtis nulėmė tolimesnę sovietų imperijos griūtį.

„Paauglė“ Lietuva dar subręs

Živilė Kropaitė

Vieni užsieniečiai į Lietuvą atvyksta pasidairyti ir niekada nebegrįžta, kiti grįžta ir atsiveža draugų, treti apie ją apskritai nėra girdėję. JAV teologijos profesorė Aurelie Hagstrom, į Lietuvą atvykstanti nuolat, sako, kad labiausiai ją žavi ekonominiai ir socialiniai pokyčiai. Ji pastebi, kad Katalikų Bažnyčia neturi svaraus balso viešojoje erdvėje, o Lietuva dabar išgyvena „paauglystės“ periodą, po kurio seks branda.

Kopenhagos konferencija – be svarbių sutarimų

Gruodžio 18-ąją dieną Danijos sostinėje Kopenhagoje oficialiai baigėsi dvi savaites trukusi tarptautinė konferencija, skirta kovai su klimato kaitos problemoms. Konferencijos dalyviai nutarė „priimti domėn“JAV prezidento Baracko Obamos susitarimą su besivystančių šalių lyderiais. JAV, Kinija, Brazilija, Indija ir Pietų Afrika sugebėjo susitarti kai kuriais klausimais – tarp jų ir vidutinės temperatūros augimo ribojimas 2 laipsniais pagal Celsijų. Pasaulio visuomenė nekantriai laukė šios konferencijos rezultatų – konkrečių tarptautinių įsipareigojimų. Deja, konferencijos rezultatas – tik aptaki deklaracija. Kai kurie apžvalgininkai sakė, kad deklaracijos priėmimą politikai pasirašinėjo tik dėl televizijų, o iš tikrųjų reikšmingas buvo tik vienas kitas jos punktas. Iš tiesų įsipareigojimas apriboti pasaulinį atšilimą dviem laipsniais nelabai ką reiškia, jeigu nenurodomi etapai – uždaviniai dėl pasaulinės taršos iki 2020 ar 2050 metų. Pasaulio lyderiai įsipareigojo skirti 100 mlrd. dolerių neturtingoms šalims, kurios labiausiai nukentės nuo pasaulinio klimato šiltėjimo padarinių, tačiau konkretus mokėjimo grafikas taip pat nebuvo sudarytas.