Galimi strateginiai investuotojai kol kas neįvardijami

Uždarius IAE toliau svarstomas naujos atominės Lietuvoje statybos klausimas. Jau aišku, kad žlugo planai, jog naująją elektrinę galėtų statyti Lenkija ir trys Baltijos valstybės (Lenkija jau atsisako tokių planų ir tikėtina, kad jų netrukus atsisakys ir Estija). Planuojama, kad vykstant palankiems procesams elektros energiją nauja atominė elektrinė galėtų pradėti gaminti 2018–2020 metais. Tačiau jei ir atsirastų turtingas privatus investuotojas, statybų sąnaudos ir su tuo susijusios problemos lemtų aukštas elektros kainas. Tačiau svarbiausias klausimas, kaip gyvensime iki elektrinės pastatymo. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai džiaugėsi, kad uždarius IAE Lietuvos energetinis savarankiškumas tik sustiprės. Nors energetikos ministras Arvydas Sekmokas džiaugiasi pirmąja elektros birža Baltijos šalyse, tačiau netrūksta įtarimų, jog uždarius IAE tapsime karo tarp elektros ir dujų importuotojų įkaitais.

Investuotojo į naują atominę elektrinę konkursą Lietuva paskelbė gruodžio 8 dieną. Teigiama, kad naujos atominės elektrinės strateginis investuotojas galėtų būti didelė energetikos kompanija. Tarp potencialių investuotojų minimos septynios Europos bendrovės: EDF, E.ON, „GDF Suez“, „Enel“, „Iberdrola“, RWE, „Vattenfall“. Strateginiam investuotojui bus pasiūlyta įsigyti kontrolinį naujos atominės elektrinės projekto bendrovės akcijų paketą, o kartu su regioniniais partneriais – Latvijos, Estijos ir Lenkijos įmonėmis – iki 100 proc. akcijų. Numatoma, kad konkursas truks šešis mėnesius, o investicijos į vieną reaktorių, priklausomai nuo jų technologijų, sieks 3–5 mlrd. eurų (10,36–17,26 mlrd litų). Iš viso elektrinėje reaktorių galėtų būti du arba trys. Baigti derybas su potencialiais partneriais bei strateginiais investuotojais ir pasirašyti sutartis planuojama 2010 metų rudenį, o vėliau dvejus metus truks projektavimo darbai ir šešerius metus – branduolinių reaktorių statyba.

Neseniai energetikos ministras A. Sekmokas sakė, jog Vakarų bendrovės domisi investicijomis į naujos atominės elektrinės Lietuvoje projektą, tačiau nenori būti įvardytos, kad nepatirtų spaudimo. „Mes gauname indikaciją, kad įmonės domisi, tačiau jos nenori būti įvardintos, kadangi tai yra jų vidiniai sprendimai, jos nenori, kad būtų daroma įtaka sprendimams. Jos nori, kad procesas iš vienos pusės vyktų skaidriai, iš kitos pusės – kad būtų užtikrintas konfidencialumas. Tai yra jų pasirinkimas, kurioje šalyje“, – teigė A. Sekmokas. Pasak jo, protingiausia galimus investuotojus būtų įvardyti birželio mėnesį, o ne vykstant konkursui. Lietuvai svarbu paruošti „namų darbus“ – aplinką investavimui.

© 2010 „XXI amžius“