2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Imkime pavyzdį iš turkų

Gintaras Visockas

Prieš keletą dienų spaudoje aptikau įdomų pranešimą. Laikraštyje „Berliner Morgenpost“ teigiama, esą Berlyno vidaus reikalų senatorius Erhartas Kiortingas kaltina Turkijos valdžią, kad ši priešinasi savo migrantų integracijai į Vokietijos visuomenę. Pasak Vokietijos valdžios atstovo, Turkijos valdžia į Vokietijoje gyvenančius migrantus vis dar žiūri kaip į savo šalies piliečius ir kišasi į jų vidaus reikalus. Vokietijos senatoriaus požiūriu, taip elgtis netinka.

Balkanų alternatyvos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Dubrovnikai – žymus Kroatijos kurortas

Balkanų regionas sulaukia didelio įvairių pasaulio kraštų apžvalgininkų, ekonomistų ir finansų analitikų dėmesio. Šiame regione yra net keliolika valstybių – Graikija, Albanija, Bulgarija, Kroatija, Rumunija, Serbija, Juodkalnija, Bosnija, Makedonija, Slovėnija, Turkija ir Kosovo respublika. Septynios iš šių valstybių – buvusios Jugoslavijos respublikos. Per paskutinį dešimtmetį šiame regione įvyko daug permainų. Po 1990–1995 metais buvusiose Jugoslavijos respublikose vykusių karinių konfliktų atrodė, kad šios valstybės gali ilgam nugrimzti į susiskaldymo ir ekonominio nuosmukio periodą. Tuomet, ypač per šių karinių konfliktų įkarštį (1993–1995 metais), dalis apžvalgininkų prognozavo liūdną buvusių Jugoslavijos respublikų ateitį. Tačiau šios šalys sugebėjo atsitiesti ir žengti politinių ir ekonominių reformų keliu. O tai, kad 2000 rudenį staiga žlugo Serbiją valdęs Miloševičiaus režimas, nustebino daugelį Vakarų politikų ir patyrusius politikos analitikus. Žlugus komunistinės kilmės valdančiajam režimui buvo pradėti išformuoti jį rėmę „raudonųjų berečių“ (Miloševičiaus asmeniškai kontroliuojamų specialiųjų dalinių) būriai, o tuo metu Lietuvoje į valdžią grįžo komunistinės ir populistinės jėgos. Šios jėgos įsigalėjo ilgam ir gerokai nuskurdino Lietuvą. Jei 2000 metais Lietuva, palyginti su Serbija, buvo ekonomiškai stipresnė ir demokratijos požiūriu gerokai pranašesnė šalis, tai 2004–2008 metais abiejų šalių lygis jau pasidarė panašus.

Galimi strateginiai investuotojai kol kas neįvardijami

Uždarius IAE toliau svarstomas naujos atominės Lietuvoje statybos klausimas. Jau aišku, kad žlugo planai, jog naująją elektrinę galėtų statyti Lenkija ir trys Baltijos valstybės (Lenkija jau atsisako tokių planų ir tikėtina, kad jų netrukus atsisakys ir Estija). Planuojama, kad vykstant palankiems procesams elektros energiją nauja atominė elektrinė galėtų pradėti gaminti 2018–2020 metais. Tačiau jei ir atsirastų turtingas privatus investuotojas, statybų sąnaudos ir su tuo susijusios problemos lemtų aukštas elektros kainas. Tačiau svarbiausias klausimas, kaip gyvensime iki elektrinės pastatymo. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai džiaugėsi, kad uždarius IAE Lietuvos energetinis savarankiškumas tik sustiprės. Nors energetikos ministras Arvydas Sekmokas džiaugiasi pirmąja elektros birža Baltijos šalyse, tačiau netrūksta įtarimų, jog uždarius IAE tapsime karo tarp elektros ir dujų importuotojų įkaitais.