Paminėtos Rusijos antifašistų lyderio I. Chutorskio nužudymo metinės Giedrius

Grabauskas-Karoblis

Lapkričio 16–17 dienomis Rusijos sostinėje Maskvoje ir kai kuriuose kituose Rusijos bei Ukrainos miestuose buvo minimos prieš metus nužudyto žymaus antifašistų lyderio Ivano Chutorskio, žinomo Kostolomo slapyvardžiu, mirties metinės. Lapkričio 16 dieną pagerbti I. Chutorskio atminimo prie jo kapo atvyko keli šimtai žmonių – buvę jo bendražygiai antifašistai, žmogaus teisių gynėjai, opozicinių jėgų aktyvistai. Prie I. Chutorskio kapo atvyko ir žymūs opozicijos veikėjai – „Jabloko“ partijos vadovas S. Mitrochinas, judėjimo „Pirmyn“ koordinatorius, istorikas I. Budraitskis, žurnalistė ir dainininkė N. Boltianskaja, žurnalistas V. Kara-Murza, buvęs FSB pulkininkas, advokatas M. Trepaškinas, pogrindinės nacionalbolševikų partijos lyderis E. Limonovas, žymus dvasininkas, žmogaus teisių gynėjas G. Jakuninas. Lapkričio 17 dieną Maskvoje įvyko I. Chutorskio mirties metinių minėjimas, jo dalyviai žadėjo siekti, kad šio opozicijos aktyvisto nužudymas būtų ištirtas. O Ukrainos mieste Černigove lapkričio 17 dieną įvyko vietos antifašistų organizuota demonstracija „I. Chutorskio atminimo maršas“, kuriame dalyvavo per 100 žmonių. Lapkričio 16–17 dienomis I. Chutorskio atminimui skirtos akcijos vyko ir Peterburge, Penzoje, Krasnojarske, Surgute, Irkutske, Vladivostoke, Lvove, Odesoje bei kituose Rusijos ir Ukrainos miestuose.

26 metų Ivanas Chutorskis buvo nužudytas 2009 metų lapkričio 16 dieną po 21 valandos savo namo laiptinėje. Į jį paleistos kulkos iš pistoleto buvo mirtinos – antifašistų lyderis mirė vietoje. Šis brutalus nusikaltimas iki šiol neištirtas. Yra tiriama versija, kad tarpusavyje susiję daug 2008–2010 metais įvykdytų nusikaltimų – žurnalisto M. Beketovo sunkus sužalojimas (2008 m. pabaigoje),  advokato M. Markelovo ir žurnalistės A. Baburovos nužudymas (2009 m. sausio mėnesį), I. Chutorskio nužudymas (2009 metų lapkritį),  Maskvos teisėjo Eduardo Čuvašovo nužudymas (2010 m. balandžio 12 dieną). Rusijoje vis didesnę grėsmę kelia gausios fašistų grupuotės. Teigiama, kad fašistų grupuotėms priklauso per 60 tūkstančių narių. Su jais kovoja ir opozicijos protesto akcijose dalyvauja antifašistų judėjimai, kuriems priklauso per 35 tūkstančių narių.

Paskutiniame interviu, kurį davė likus savaitei iki mirties, į žurnalistės klausimą, ar reikalingos masinės protesto akcijos, I. Chutorskis atsakė: „Taip, masinės akcijos labai reikalingos. Tai viena iš kovos ir propagandos formų. Tokiose akcijose formuojasi tikrų aktyvistų branduoliai, paaiškėja, kas yra kas – matome, kas yra bailiai ir pažadukai, kurie po pirmos ar antros akcijos jau toliau nebedalyvauja, ir kas yra tikri, aktyvūs kovotojai prieš putinizmą – kruviną fašistinę sistemą“. Rusiją valdantis kruvinas Kremliaus režimas naikina už laisvą žodį ir žmogaus teises kovojančius patriotus – nužudyta žymi žurnalistė A. Politkovskaja, politikas S. Jušenkovas, 2000 metais dėl persekiojimų iš Rusijos pabėgęs buvęs FSB pulkininkas, žurnalistas A. Litvinenka (nunuodytas Londone 2006 m. lapkritį), advokatas S. Markelovas ir daug kitų žurnalistų, politikų ir opozicijos aktyvistų. Rusijoje įsigalėję išdavikų klanai nuskurdino Rusiją, šalyje klesti korupcija, masinės represijos ir siautėja kriminalinės gaujos bei fašistų grupuotės. Tačiau opozicinės jėgos, į kurių gretas įsilieja vis daugiau jaunimo, ir toliau kovoja už laisvę ir teisingumą.

© 2010 „XXI amžius“