2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

NATO sprendimai gina ir naująsias nares

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė NATO šalių vadovų susitikime bendrauja su JAV prezidentu Baracku Obama

Praėjusį savaitgalį Lisabonoje vykęs NATO šalių vadovų susitikimas buvo itin rezultatyvus. Jis buvo tarsi atsakas į agresyvėjančią Rusijos politiką naujųjų NATO narių, konkrečiai Baltijos kraštų, atžvilgiu. JAV prezidentas Barackas Obama ir kitų NATO šalių lyderiai penktadienį susitarė sukurti priešraketinės gynybos skydą, kuris saugotų Europos žmones nuo galimų balistinių raketų atakų, taip pat pakvietė Rusiją dalyvauti šiame projekte. Sutartis įpareigoja NATO nares dislokuoti priešraketinės gynybos (PRG) baterijas, kurios galėtų numušti atskriejančias bet kurio ateityje galinčio atsirasti priešo raketas, o Maskva raginama prie bendro tinklo prijungti savąsias gynybos sistemas. „Pirmąkart susitarėme išvystyti priešraketinės gynybos pajėgumus, kurie būtų pakankamai stiprūs, kad apimtų visą NATO teritoriją ir gyventojus Europoje, taip pat Jungtines Valstijas“, –  sakė B. Obama.

Pasaulio ekonomikos kreivė kyla aukštyn

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Globalinė ekonomikos ir finansų krizė, pasaulyje prasidėjusi 2008 metų pradžioje ir 2009 metais pasireiškusi visu stiprumu, jau blėsta. Lenkija, Suomija, Švedija, Norvegija, Taivanis, Urugvajus, Kosta Rika ir kai kurios kitos pasaulio valstybės krizės beveik nepajuto. Krizės padariniai smarkiai buvo juntami Vokietijoje, Vengrijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, tačiau čia neigiami reiškiniai jau neutralizuojami. Tiesa, pastaruoju metu Airijoje prasidėjo antroji krizės banga – mat  nuo 1986 metų Airija skolindavosi didžiules sumas iš užsienio bankų. Šiuo metu, kai Airijos biudžetas gerokai ištuštėjęs ir tenka mokėti didžiules palūkanas už paskolas, tai kenkia šalies finansiniam stabilumui ir trikdo normaliai ekonomikos raidai. Tačiau iš kai kurių ekspertų lūpų pasigirstančios prognozės apie artėjantį Airijos ekonomikos krachą gali ir neišsipildyti. „Juodieji ekspertai“ dar 2009 metų viduryje prognozavo, kad 2010 metų pradžioje Airija patirs didžiulę krizę. Nieko panašaus neįvyko. Tokios prognozės yra tam tikrų veikėjų manipuliacijos, siekiant pigių vienadienių sensacijų arba net sąmoningas siekis šalyje sukelti sumaištį.

Apie kibernetines grėsmes

JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas praėjusią savaitė pareiškė, kad Jungtinės Valstijos įžvelgia didelį pavojų, galintį iškilti ateityje dėl skaitmeninių technologijų, todėl civiliai pareigūnai ir kariškiai turi bendradarbiauti, siekiant apsaugoti kompiuterinius tinklus nuo galimų kibernetinių atakų.

JAV gynybos departamentas nustatė, kad per šimtą užsienio žvalgybos organizacijų yra bandžiusios įsibrauti į JAV kompiuterinius tinklus. Pasak pareigūnų, iš JAV vyriausybinių institucijų, verslo įmonių ir universitetų kasmet pagrobiama tiek duomenų, kad juos išspausdinus būtų kelis kartus pripildyta JAV Kongreso biblioteka. Pentagono pagrindiniai tiekėjai, tarp jų aviacijos bendrovės „Lockheed Martin Corp.“, „Boeing Co.“ ir „Northrop Grumman Corp.“ investuoja į augančią kibernetinio saugumo rinką, kurios pasaulinė metinė apyvarta – apie 140 mlrd. dolerių. Pasak R. Gateso, JAV kariškiai padarė nemažą pažangą stiprindami savo kompiuterinių tinklų saugumą, jie taip pat bendradarbiauja su partneriais iš privataus sektoriaus, „kad atsidurtų po šiuo skėčiu“.

Lenkijos ir Lietuvos ateitis – ar įmanoma pasitikėti?

Gintaras Songaila,

Seimo narys

Žymus XIX a. rusų publicistas, literatūros kritikas ir demokratinis veikėjas Visarionas Belinskis yra pasakęs tokius žodžius: „Kur nėra visiško atvirumo, pasitikėjimo, ten nėra ir negali būti draugystės“. Sunku pasakyti, kiek ši tiesa pritaikoma politikoje, ar juo labiau – politiniuose santykiuose tarp tautų ir valstybių. Juk visuotinai žinoma ir kita, lengviau pritaikoma tiesa, jog politikoje nėra draugų, o tik interesai.

Rinktis asmenį, tikslą, prasmę

Kun. Robertas Grigas

Mano karta dar mena totalitarinio režimo pastangas mokslo vardu paneigti tikėjimo į Dievą svarbą, – tokių recidyvų kartas nuo karto matome ir liberalios demokratijos sąlygomis. Daugumai turbūt žinoma scena iš rusų klasiko M. Bulgakovo „Meistro ir Margaritos“, kai stalininėje Maskvoje viešintis velnias (ne tikrasis, kuris krikščionių suvokiamas kaip absoliučios destrukcijos dvasia, o veikiau nepatogių klausimų uždavinėtojas) diskutuoja su ateistinio žurnalo redaktoriumi ir eiliakaliu Bezdomnyj apie Dievo buvimą. Į savimi pasitikinčių sovietinių literatų nuostatą, kad reikalas jau išspręstas visiems laikams Dievo nenaudai ir nevertas ginčo, profesorius Volandas kukliai paklausia: „O kas tuomet tvarko visa tai“ (t. y. mus ir mus supančią visatą)? Ogi žmogus pats ir tvarko, – piktai atkirto poetas Bezdomnyj į šį, pripažinkime, nelabai aiškų klausimą... Arogantiški maskviečiai Bulgakovo versijoje netrukus įsitikina, kad žmogus ne taip jau labai tvarko ar valdo ir visatą, ir netgi savo paties gyvenimą. O amžinoji diskusija, prasidėjusi su pačia žmonija, tebevyksta.

Abejotina naujos atominės elektrinės nauda

Algimantas Zolubas

Vytenė Stašaitytė rašinyje „Atominės projekto vadovas: tai rizikinga“ (DELFI, 2010-11-17) konstatuoja: „Visagino atominės elektrinės (VAE) generalinis direktorius Šarūnas Vasiliauskas pripažįsta, kad būsimos branduolinės jėgainės projektas yra rizikingas, o pavieniai gyventojai į ją neinvestuotų, net jei turėtų šansą įsigyti obligacijų. Jis sako, kad tai nėra pesimizmas, o tiesiog pavargęs optimizmas, nes darbų labai daug, jie juda sunkiai, o kaimynai tik šypsosi į akis, tačiau kišenėje laiko špygą.“ Taip kalbėjo VAE projekto vadovas Seimo Atominės energetikos komisijos posėdyje. Paskaičius skaitytojų komentarus  prie šio rašinio, ne tik „pavargęs optimizmas“, bet ir naujos AE statybos idėja turėtų kuo greičiau išnykti. Iš rašiniu sukeltos komentatorių diskusijos Valstybės vadovai, kol galutinai neįklimpo į labai abejotino projekto įgyvendinimą, galėtų pirmą, tačiau labai reikšmingą išvadą padaryti: naujos atominės elektrinės (AE) statybos projekto naudingumu Lietuvai visuomenė nepasitiki.

Prezidentė apie NATO bendradarbiavimą su Rusija

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė apibendrindama lapkričio 19-20 dienomis Lisabonoje vykusį NATO viršūnių susitikimą teigė, jog atsižvelgta į visus Lietuvos keltus reikalavimus ir dėl ateities saugumo garantijų Baltijos šalims, ir dėl tolimesnių aljanso santykių su Rusija. „Penktasis straipsnis Baltijos šalims pagaliau realiai pradėjo veikti. Turime viską, ko šiame susitikime reikalavome. Turime Lietuvos apginamumo įtvirtinimą, NATO patvirtino atvirų durų politiką, tai reiškia, kad visos šalys, kurios yra demokratinės ir vykdys visus reikalavimus, galės tapti narėmis. Aljansas patvirtino, jog tampa organizacija, pasirengusia priimti visus dvidešimt pirmojo amžiaus iššūkius, tarp jų ir kibernetinių atakų, energetinio saugumo ir kitų“, – sakė Lietuvos vadovė. Ji taip pat pabrėžė, jog nėra pagrindo baimintis aljanso atversto naujo bendradarbiavimo puslapio su Rusija. Pasak Prezidentės, šaltojo karo laikai baigėsi ir visos šalys sutaria, jog būtina ieškoti naujų bendradarbiavimo su Rusija būdų ir perspektyvų. „Rusiją kviečiame bendradarbiavimui, dialogui, tačiau ne susiliejimui su NATO. Bendradarbiavimas bus naudingas abiem pusėms. Turime trečiuosius priešus, su kuriais reikia kovoti bendrai. Dabartinis bendradarbiavimas su Rusija ginkluotės ir priešraketinės gynybos srityje atveria naujas saugumo garantijas ir Lietuvai. NATO neatsisako jokių savo teisių, prioritetų ir atsakomybės. Rusija per šį bendradarbiavimą taip pat įtraukiama į atsakomybės prisiėmimą, užtikrinant saugumą tiek Europoje, tiek pasaulyje. Tai naudinga ir Lietuvai. Džiaugiuosi, jog į visus mums svarbius jautrumus, į mūsų pareikštas pastabas atsižvelgta. Tikimės, jog tą pasitikėjimą, kurį šiandien Rusijai pademonstravo NATO šalys, Rusija supras, priims ir atsakys tuo pačiu“, – teigė Prezidentė.

Paminėtos Rusijos antifašistų lyderio I. Chutorskio nužudymo metinės Giedrius

Grabauskas-Karoblis

Lapkričio 16–17 dienomis Rusijos sostinėje Maskvoje ir kai kuriuose kituose Rusijos bei Ukrainos miestuose buvo minimos prieš metus nužudyto žymaus antifašistų lyderio Ivano Chutorskio, žinomo Kostolomo slapyvardžiu, mirties metinės. Lapkričio 16 dieną pagerbti I. Chutorskio atminimo prie jo kapo atvyko keli šimtai žmonių – buvę jo bendražygiai antifašistai, žmogaus teisių gynėjai, opozicinių jėgų aktyvistai. Prie I. Chutorskio kapo atvyko ir žymūs opozicijos veikėjai – „Jabloko“ partijos vadovas S. Mitrochinas, judėjimo „Pirmyn“ koordinatorius, istorikas I. Budraitskis, žurnalistė ir dainininkė N. Boltianskaja, žurnalistas V. Kara-Murza, buvęs FSB pulkininkas, advokatas M. Trepaškinas, pogrindinės nacionalbolševikų partijos lyderis E. Limonovas, žymus dvasininkas, žmogaus teisių gynėjas G. Jakuninas. Lapkričio 17 dieną Maskvoje įvyko I. Chutorskio mirties metinių minėjimas, jo dalyviai žadėjo siekti, kad šio opozicijos aktyvisto nužudymas būtų ištirtas. O Ukrainos mieste Černigove lapkričio 17 dieną įvyko vietos antifašistų organizuota demonstracija „I. Chutorskio atminimo maršas“, kuriame dalyvavo per 100 žmonių. Lapkričio 16–17 dienomis I. Chutorskio atminimui skirtos akcijos vyko ir Peterburge, Penzoje, Krasnojarske, Surgute, Irkutske, Vladivostoke, Lvove, Odesoje bei kituose Rusijos ir Ukrainos miestuose.