Davose baigėsi Pasaulio ekonomikos forumas

Pasaulio ekonomikos forumo prezidentas Klausas Schwabas

Sausio 26–30 dienomis Šveicarijos Davoso kalnų kurorte vyko vienas stambiausių ekonomikos renginių – Pasaulio ekonomikos forumas (TEF), kurio devizas „Bendros naujosios pasaulio realybės normos“. Tokį Pasaulio ekonomikos forumą prieš 40 metų įkūręs ir iki dabar jam vadovaujantis Šveicarijos ekonomistas Klausas Schwabas sakė, kad ramų Šveicarijos kalnų kurortą forumas pavertė „miniatiūriniu viso pasaulio analogu, kuriame per penkias dienas pavyksta apžvelgti aktualias žmonijos problemas ir pasikeitusį jėgų išsidėstymą“. Į Davoso forumą atvyko daugybė politikos ir ekonomikos garsenybių. Forume, be kitų, dalyvavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki Moonas. Kelioms valandoms atvyko ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Dalyvavo G20 finansų ministrai. Forume taip pat dalyvavo didžiausių bankų – „Bank of America“, „Barclays“, „Societe Generale“ ir „Deutsche Bank“, „Morgan Stanley“, „JPMorgan“ ir „Goldman Sachs“ – vadovai, nedalyvavę pernykščiame susitikime. Forume buvo svarstoma Europos skolų krizė, bankų priežiūros problemos, maisto produktų krizė ir valiutų karo grėsmė bei kiti šiuolaikinei visuomenei aktualūs klausimai. Pirmąją forumo dieną vykęs posėdis, skirtas ekonominei padėčiai analizuoti, buvo pats optimistiškiausias nuo finansinės krizės pradžios 2007 metais. Net pesimizmu garsėjantis Niujorko universiteto profesorius Nourielis Roubinis kalbėjo apie situaciją, kai turime „pustuštę ir puspilnę stiklinę“. Jis pažymėjo, kad tiek besivystančios, tiek išsivysčiusios ekonomikos rodo pirmuosius spartesnio augimo ženklus. Tačiau N. Roubinis įspėjo ir apie galimus neigiamus veiksnius. Jo teigimu, Didžiosios Britanijos ekonomikos sulėtėjimas ir euro zonos problemos parodė, kad krizė dar nesibaigė, o daugelis pažengusių ekonomikų ateityje fiksuos tik „lėtą augimą“. Forumo tikslas, kaip sakė forumo prezidentas Klausas Schwabas, yra „atstatyti pusiausvyrą tarp realios ekonomikos ir finansų pasaulio“. Debatų centre buvo Amerikos bankų sistemos reforma.

Kaip rašė dienraštis „The New York Times“, „kai masės nepatenkintos didžiuliais bankų pelnais ir premijų išmokomis, politiniai vadovai ir ekonominio kurso autoriai yra pasirengę sukurti taisykles, kurios padės išvengti naujos finansų sistemos krizės, prasidedančios nuo bankų“. Todėl bankininkai, grįžę iš Davoso, elgsis jau tyliau nei anksčiau, spėjo dienraštis. Tačiau nors ir visi supranta, kad finansinę sistemą reikia stiprinti, tačiau sukurti unifikuotus standartus, kurie veiktų visose valstybėse, yra labai sudėtinga. Konservatyvus prancūzų laikraštis „Le Figaro“ rašė, jog K. Švabas pripažįsta, kad finansiniame sektoriuje yra rimtų problemų, todėl oficialus šio renginio leitmotyvas yra „pergalvoti, perplanuoti, pertvarkyti“.

Pirmąją forumo dieną svarbiausias ir vienintelis pranešėjas plenariniame posėdyje buvo Rusijos prezidentas D. Medvedevas. Todėl jis ir vyko į Davosą, nepaisydamas po teroro akto Domodedovo oro uoste susiklosčiusios padėties. Tačiau pasakęs savo kalbą jis negalėjo likti ir vykdyti dar anksčiau numatytos plačios programos. Svarbiausias Rusijos delegacijos tikslas buvo įtikinti pasaulį, kad Rusija yra atvira užsienio investicijoms. D. Medvedevas sakė, kad teroristai norėjo paklupdyti Rusiją ir galvojo, kad jis neatvažiuos į Davosą, tačiau jie „apsiskaičiavo“. Medvedevas teigė, kad demokratija Rusijoje vystysis per ekonominę modernizaciją. Jis kalbėjo ir apie informacines technologijas, kurios yra „esminiai dabartinės demokratijos požymiai“. „Demokratija turi turėti patikimą pagrindą – išvystytą ekonomiką ir savarankiškų bei nepriklausomų žmonių bendruomenę“, – savo teorines žinias apie demokratiją dėstė Rusijos prezidentas. Tam svarbi interneto laisvė, aiškino Medvedevas. (Vėliau Rusijos vicepremjeras I. Sečinas tokią „demokratijos“ sampratą aiškino taip – esą Chodorkovskio byloje kalčiausi yra užsienio investuotojai, ypač bankai, inicijavę „Jukos“ bendrovės bankrotą. Jų vadovaujantis bankas yra „Societe Generale“.  D. Medvedevas interviu televizijai patvirtino, kad M. Chodorkovskis, net ir kalėdamas lageryje, gali būti nuteistas dar ir pakartotinai. Beje, M. Chodorkovskis 1994 metais dalyvavo Davoso forume.) Dar daugiau. Medvedevas pareiškė, kad Rusija siekia įkurti vieningą rinką nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno, taip pat išreiškė viltį, kad Maskva šiemet įstos į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO), o vėliau sieks tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare. Jis pristatė planus įkurti bendrą ekonomikos erdvę su Europos Sąjunga, taip pat muitų uniją su Baltarusija ir Kazachstanu. D. Medvedevas teigė, kad kol bus surastas naujas ekonomikos augimo modelis, ūkio plėtra „nebus tokia sparti kaip norėtųsi“, be to, pakaktų „vienos gamtos anomalijos ar technologinės klaidos, ir visi regionai atsidurtų ant ekologinės katastrofos slenksčio, o žemynai – atkirsti vienas nuo kito kaip ir ankstesniais šimtmečiais“. Tai esą gali būti ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje (dėl kurio netikėto išsiveržimo Lenkijos prezidento L. Kaczynskio laidotuvėse negalėjo dalyvauti daugelio pasaulio šalių vadovai), stambi avarija naftos platformoje Meksikos įlankoje, anomalūs karščiai Rusijoje, katastrofiški potvyniai, pūgos įvairiose pasaulio dalyse – visa tai verčia susimąstyti apie „žmonijos galios trapumą Žemėje“. Todėl būtina „sukurti bendrą aplinkos ir pavojingų objektų stebėsenos sistemą, taip pat bendrą nepaprastųjų situacijų perspėjimo ir likvidavimo sistemą“.

Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija niekada neleis eurui žlugti. Tačiau kreipdamasis į Pasaulio ekonomikos forumo dalyvius jis pripažino, kad buvo kilęs susirūpinimas dėl euro ateities po suteiktos finansinės paramos Graikijai ir Airijai. „Ar tai būtų Vokietijos kanclerė Angela Merkel, ar aš pats, mes niekada nenusisuksime nuo euro. Mes niekada neapleisime euro“, – lyg priesaiką Angelai Merkel ir eurui sakė N. Sarkozy. Jis pridūrė, kad tie, kurie mano, jog euras žlugs, turėtų susirūpinti savo pačių valiuta. Prancūzijos prezidentas tvirtino nesiekiantis susilpninti dolerio, pridurdamas, kad Prancūzija nuoširdžiai vertina draugystę su JAV.

Davosas – ideali vieta svarstyti valstybinių skolų krizę Europoje, kuri (krizė), kaip galvoja Vokietijos kanclerė A. Merkel, kelia grėsmę ES ateičiai. Strateginės varžybos tarp JAV ir Kinijos suteikė naujų atspalvių diskusijose apie kitas problemas, tarp jų ir apie Šiaurės Korėją, maisto bei energijos šaltinių deficito grėsmes. Nesibaigiant pasaulio ekonomikos krizei auga Kinijos, Indijos, Pietų Korėjos ekonomika.  Davose buvo svarbus ir „karštų“ pinigų klausimas: spekuliatyvus kapitalas šliaužia per pasaulį. Bet pavojingiausias spekuliatyvus kapitalas metėsi į Kiniją – vien tik antrame 2009 metų ketvirtyje tai sudarė 60 mlrd. JAV dolerių. Žymūs ekonomistai kalba apie augantį „globalinį disbalansą“, kuriuo jie supranta JAV veiksmus vykdant pigių pinigų politiką, siekiant išgelbėti bankus ir apsaugoti ekonomiką nuo katastrofos. JAV įsiskolinimas gigantiškas, procentinės normos artimos nuliui. Dauguma investuotojų panaudoja šią aplinkybę ir dolerius keičia į juanius, nes Kinijoje procentinės normos yra žymiai aukštesnės.  Davose taip pat buvo nagrinėjamas klausimas, ką galima padaryti prieš naują „burbulo pūtimą“. Forume dalyvavę ekspertai ir politikai sutarė dėl vieno: pasaulyje vis labiau įsigali Azijos valstybės, ypač Kinija ir Indija. Daug buvo diskutuojama ir apie įvykius Egipte, kurie išgąsdino forume dalyvavusius politikus. Į šių metų forumą Indija atsiuntė net 140 žmonių delegaciją. Kinijos delegacija taip pat buvo gausi, nors ir kiek mažesnė nei praėjusiais metais. Forumo metu kasdien vyko daugybė renginių, diskusijų, skirtų Kinijai ar Indijai: „Kinijos verslo ateitis“, „Kinijos įtaka pasaulio prekybai ir ekonomikos augimui“, „Indija: permainų ateitis“, „Kaip Indija galėtų augti sparčiau nei Kinija“. Tokia forumo dalyvių geografija ir jame svarstyti klausimai parodė, kad išties įvyko tai, apie ką kalbėjo K. Schwabas, – politinė ir ekonominė galia pasislinko iš Vakarų į Rytus ir iš Šiaurės į Pietus, nors kol kas niekas neabejoja dėl Jungtinių Valstijų lyderystės šiuolaikiniame pasaulyje. Pasaulio ekonomikos forumo dalyviai 2011 metais prognozuoja pasaulio ekonomikos atsigavimą. Tačiau į forumą susirinkusių ekonomistų ir verslo lyderių nuomone, sparčiausiai augs tik besivystančių rinkų, tokių kaip Kinija, Indija ir Brazilija, ekonomikos. Taip pat prognozuojamas stiprus Jungtinių Valstijų ir Vokietijos ekonomikų augimas, tuo tarpu kitos išsivysčiusios ekonomikos padarys kur kas menkesnę pažangą. Ekonomikos ekspertai įspėjo, kad infliacija, protekcionizmas bei įsiskolinimai gali kliudyti šalių ekonomikų augimui.

Kaip visada būna panašiuose pasaulio ekonomikos susitikimuose, ir dabar neišvengta susidūrimų su vadinamaisiais antiglobalistais. Apie 120 demonstrantų neišsigando nei šalčio, nei didžiulių apsaugos pajėgų ir mėgino prasibrauti arčiau prie teritorijos, kur vyko pasaulio verslo elito susitikimas. Demonstracija buvo iš esmės taiki – buvo nedidelių peštynių, atskirų vandalizmo atvejų, tačiau nė vienas nenukentėjo. Policijos pareigūnai, užsidėję šalmus, laikydami skydus, paleido kelias serijas guminių kulkų, iš gaisrininkų žarnų vandeniu aplaistė demonstrantus, mėčiusius į policininkus sniego gniūžtes ir ledo gabalus. Beje, antrąją forumo dieną vieno viešbučio rusyje sprogo nedidelis sprogmuo. Nuo smūgio išbyrėjo keli viešbučio langai, žmonės nenukentėjo.

Į Davosą buvo kviečiami tie asmenys ar organizacijos, kurie dalyvauja organizacijos „World Economic Forum“, kuriai vadovauja K. Švabas, veikloje. Gauti kvietimą į Davosą nors dviems dienoms – brangus malonumas. Šioje struktūroje yra keletas lygių. Bazinis lygis, kurio pakanka gauti kvietimą į Davosą, numato 50 tūkst. šveicariškų frankų (maždaug 52 tūkst. JAV dolerių) metinį įnašą. Pats bilietas į forumą kainuoja 18 tūkst. šveicariškų frankų (19 tūkst. dolerių) ir mokesčius. Tad iš viso už teisę dalyvauti reikia sumokėti 71 tūkst. dolerių. Bet tai tik „įėjimo bilietas“, atidarantis duris į visus viešus renginius. Tiems, kurie nori dalyvauti uždarose sesijose, būtina turėti TEF „asocijuoto dalyvio“ statusą, už kurį tenka sumokėti 137 tūkst. dolerių metinį įnašą. Taigi iš viso Davoso išplėsta programa verslininkui kainuoja 156 tūkst. dolerių. Beje, dar reikėtų pridėti ir kitus būtinus mokesčius. Pavyzdžiui, kompanijai iš penkių delegatų kaina pakiltų iki 622 tūkst. dolerių. Ir tai neįtraukiant viešbučių kainos, transporto, vakarienės-kokteilio, pavyzdžiui, 80 žmonių restorane (kur kaina vienam žmogui buvo 200 dolerių), organizavimo ir kt. Iš Lietuvos dalyvavo tik vienas verslininkas Ilja Laurs.

Lietuvos Respublikos vadovų – Prezidentės ir Premjero – dalyvavimas būtų buvęs nemokamas, tačiau kvietimų jie negavo ir susitikime nedalyvavo.

Linas ŠALNA

© 2011 „XXI amžius“