Jo dydis ryškėja dabar

Žurnalistė Jevgenija Albac –
apie silpną ir pažeidžiamą SSRS prezidentą Michailą Gorbačiovą

Gintaras Aukštuolis

SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas su žmona Raisa Gorbačiova 1990 metais per vizitą Ispanijoje

Lietuvoje Michailas Gorbačiovas dažnai traktuojamas kaip žmogus, bent jau morališkai kaltas dėl Sausio 13-osios įvykių Vilniuje. Juolab kad Michailas Gorbačiovas su žmona Raisa Gorbačiova viešėjo Vilniuje Lietuvai lemtingais metais – Atgimimo pradžioje. Ir jis, beje, primygtinai ragino mus, lietuvius, sugrįžti atgal į SSRS.

Todėl nenuostabu, kad mes nelabai mėgstame šį politiką. Tačiau ir nemėgdami M. Gorbačiovo turėtume įsiklausyti į nuomonę tų, kurie mano, jog Gorbis vis dėlto buvo didis politikas, sugriovęs cenzūrą, totalitarizmą ir suteikęs galimybę pavergtoms SSRS tautoms išsivaduoti.

Žurnalistė Jevgenija Albac įsitikinusi, kad Michailas Gorbačiovas yra didis ne tik Rusijos, bet ir pasaulio politikas. Ir jo dydis ryškėja tik dabar, prabėgus maždaug dviem dešimtmečiams. „Mes tik šiandien pradedame suprasti, kokius rimtus darbus jis nuveikė velniškai sudėtingu laikotarpiu. Prieš dvidešimt metų mes to negalėjome nei suvokti, nei įvertinti. Nors jį daug kas kritikuoja dėl totalitarizmo, tačiau pamiršta pridurti, jog būtent M. Gorbačiovas sustabdė karą Afganistane, iš Afganistano smėlynų išvedė Sovietų Sąjungos ginkluotąsias pajėgas. Nepamirškime, kokio būta košmaro anuo metu Rusijoje, kaip motinos slėpė savo sūnus, kad tik jų nepaimtų į Afganistaną”, – sako žurnalistė J. Albac.

J. Albac papasakojo apie savo naujausią pokalbį su paskutiniuoju SSRS prezidentu. Minėdamas savo 80-metį ir duodamas išskirtinį interviu M. Gorbačiovas pabrėžė, jog jam būtų labai lengva prisipažinti padarius klaidą dėl pralieto lietuvių, latvių ir gruzinų kraujo Perestroikos metais. M. Gorbačiovas teigė, kad tai buvo jo aplinkos, kurios tuo metu jis jau nebekontroliavo, savivalė. Taigi J. Albac susidarė įspūdis, kad M. Gorbačiovui sunkiausia prisipažinti ne dėl to, kad jis esąs kaltas dėl įvykių Vilniuje, bet dėl to, kad tomis lemiamomis dienomis jis jau buvo praradęs realią valdžią ir įtaką jėgos struktūroms, kad tada jis jau buvo prezidentas ant „molinių kojų“.

Pasak J. Albac, nereikia pamiršti ir dar vienos svarbios detalės. M. Gorbačiovas gal ir galėjo sutramdyti savo aplinkos žmones, bet kokia kaina siekusius išsaugoti sovietų imperiją, tačiau tokiu atveju būtų tekę panaudoti jėgą, represijas ir vėlgi – pralieti kraują. J. Albac tvirtinimu, M. Gorbačiovui nūnai sunku viešai pareikšti, jog jis, būdamas milžiniškos valstybės vadovu, kurios bijojo net Amerika, iš tiesų buvo silpnas ir pažeidžiamas. Kad ir kas ką sakytų, M. Gorbačiovas sąmoningai šalyje diegė demokratinius principus: atšaukė cenzūrą, leido kurti kooperatyvus. Tačiau šitaip elgdamasis jis kartu silpnino savo realią valdžią. Jis puikiai suvokė, jog suteikdamas žmonėms daugiau teisių ir laisvių kasa sau duobę – praranda valdžią. Nepaisant šios aplinkybės, jis vis tiek ėjo demokratizacijos ir modernizacijos keliu. Ėjo sąmoningai, kenkdamas sau pačiam. Jei M. Gorbačiovas būtų savanaudis, garbėtroška, jis būtų daręs tai, kas naudinga jam asmeniškai, o ne valstybei. Bet jis pasielgė taip, kaip naudinga didelės šalies žmonėms, o ne jam asmeniškai. Todėl jis ir yra didis politikas. M. Gorbačiovas negalėjo nesuprasti: kuo greičiau žmonėms išdalins teises ir laisves, tuo greičiau pats liks be posto.

Žurnalistės J. Albac įsitikinimu, M. Gorbačiovas iki šiol labai išgyvena dėl nenuveiktų darbų ir labai kritiškai vertina save kaip vadovą. Tačiau jis save kaltina dėl to, kad nesugebėjo iki galo įgyvendinti užsibrėžtų planų. Pavyzdžiui, jis save bara, kad ekonomikoje buvo per mažai, o bendraudamas su kariškiais ir KGB – per daug liberalus.

Taigi žurnalistė J.Albac, beje, 1991-aisiais metais po kruvinųjų įvykių Vilniuje labai aršiai spaudoje kritikavusi M. Gorbačiovą, šiandien mano, kad nepaisant kai kurių grubių klaidų šis žmogus suteikė „mums visiems svarbiausius dalykus – laisvę, demokratiją, ekonomines galimybes“. Deja, „šiuo šansu mes nesugebėjome deramai pasinaudoti”, – teigė žurnalistė J. Albac.

© 2011 „XXI amžius“