2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Kovo 11-osios priešistorė – prasimanymas ir tikrovė

Kai prieš keletą savaičių Švedijos užsienio reikalų ministerija pradėjo skelbti iki tol buvusius įslaptintus dokumentus apie Sovietų Sąjungos žlugimą ir Baltijos šalių laisvės siekį, pasirodė ir neaiški politinė interpretacija apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo skelbiama nepriklausomybė. Pasak Švedijos generalinio konsulo Dago Sebastiano Ahlanderio, dirbusio tuometiniame Leningrade, pasirašyto diplomatinio pranešimo 1990 metų kovo 9 dieną, t. y. faktiškai trys dienos iki nepriklausomos Lietuvos paskelbimo, švedų diplomatai iš neįvardytų šaltinių žinojo apie lietuvių planus skelbti nepriklausomos valstybės atkūrimą. Paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas esą sutiko su Lietuvos nepriklausomybės paskelbimu, tačiau už tai pareikalavo 21 mlrd. rublių ir norėjo, kad Klaipėda taptų Kaliningrado srities dalimi. Išslaptintame Švedijos diplomatinio susirašinėjimo dokumente rašoma: „Pranešama, esą Brazauskas pirmadienį susitikęs su M. Gorbačiovu ir gavęs sutikimą skelbti nepriklausomybę. M. Gorbačiovas esą pareikalavęs 21 mlrd. rublių sąjunginės reikšmės įmonėms ir pramoniniams kompleksams išpirkti. Atsakydami lietuviai iš rusų esą reikalauja 500 mlrd. žalai atlyginti“. Tačiau M. Gorbačiovas, kaip rašo D. S. Ahlanderis, esą primygtinai reikalavo, jog galiotų 1939-ųjų spalio bazinė sutartis, taigi ir 1939-ųjų valstybių sienos, t. y. Klaipėda būtų Rytų Prūsijos arba dabartinės Kaliningrado srities dalimi, nes Klaipėdoje gyvena daug čia atsikrausčiusių rusų. Anot diplomato, kovo 12 dieną SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatai iš Lietuvos ketino vykti į Maskvą atsisakyti savo įgaliojimų. „Sekmadienio vinis bus deklaracija apie 1918-ųjų valstybės atkūrimą, apie tai, kad įsigalioja 1938-ųjų Konstitucija, bei kreipimasis į Maskvą dėl derybų pradėjimo. Aukščiausiosios Tarybos pirmininku bus išrinktas Landsbergis, ne Brazauskas“, – rašė tuometinis Švedijos diplomatas.

Arabų kraštus sukrėtė revoliucijų grandinė

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Nuo šių metų pradžios arabų kraštuose vyksta didžiulės permainos. Egipte ir Tunise įvyko sėkmingos revoliucijos, o Libijoje vis dar vyksta pilietinis karas. Šią šalį daugiau kaip 40 metų valdęs M. Kadafio režimas priešinasi, verda nuožmios kovos. Kaip teigia opozicija, Libijoje per kelias savaites žuvo apie 10 tūkstančių žmonių. Kovo 3 dieną sukilėliai po aršių mūšių pasitraukė iš 60 kilometrų nuo sostinės Tripolio esančio Ez-Zavijos miesto. Teigiama, kad per kovas dėl šio miesto žuvo per 200 žmonių. Kovo 6 dieną M. Kadafiui ištikimi daliniai užėmė už 200 kilometrų nuo Tripolio esantį Misratą, bet po kelių valandų buvo išstumti iš miesto. Kovo 2 dieną režimą remiantys daliniai buvo užėmę ir vieną pagrindinių naftos perdirbimo gamyklų, bet greitai čia atvykę sukilėliai juos išvijo ir perėmė gamyklos kontrolę. Iš Libijos jau pabėgo apie 150 tūkstančių žmonių, dauguma pabėgėlių pasitraukė į kaimyninį Tunisą. Tuo tarpu pasaulinės naftos kainos vis labiau kyla, ir tai susiję su neramumais arabų kraštuose. Lietuvos piliečiai išvyko iš Egipto, tačiau pranešama, kad artimiausiu metu kelionės į Egiptą vėl bus organizuojamos. Pranešama, kad artimiausių metu bus atnaujintos kelionės ir į Tunisą.

Armėnų mafijos aštuonkojis

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Vasario 21–22 dienomis FTB pareigūnai ir policijos specialieji daliniai Jungtinėse Amerikos Valstijose  suėmė daugiau kaip 100 armėnų mafijos narių. Visi jie priklauso  didelei ir įtakingai armėnų mafijos grupuotei „Armėnų jėga“. Grupuotės nariams pateikti kaltinimai reketu, stambių plėšimų organizavimu, sukčiavimu ir kelių nužudymų organizavimu.

Dar 2010 metų spalio mėnesį JAV teisėsaugos pareigūnai suėmė per 70 „Armėnų jėgos“ narių. Tarp suimtųjų – ir įtakingas kriminalinis lyderis Armenas Kazarianas (Pazo). Teigiama, kad A. Kazarianas palaikė artimus ryšius su aukšto rango Armėnijos valdžios pareigūnais ir įtakingais asmenimis, tarp jų ir su buvusiu Armėnijos prezidentu R. Kočarianu. Dauguma suimtųjų buvo armėnų kilmės, tačiau yra ir rusų, kazachų, ukrainiečių, taip pat rusų kilmės manekenė T. Bolšakova, iš Kazachstano kilęs buvęs boksininkas A. Nabijevas. Suimtas ir Jerevano centre esančio restorano „Atlantik“ savininkas Pagosas Satamianas. Armėnų mafijos nariams pateikti kaltinimai dėl reketo ir sukčiavimo.

Jo dydis ryškėja dabar

Žurnalistė Jevgenija Albac –
apie silpną ir pažeidžiamą SSRS prezidentą Michailą Gorbačiovą

Gintaras Aukštuolis

SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas su žmona Raisa Gorbačiova 1990 metais per vizitą Ispanijoje

Lietuvoje Michailas Gorbačiovas dažnai traktuojamas kaip žmogus, bent jau morališkai kaltas dėl Sausio 13-osios įvykių Vilniuje. Juolab kad Michailas Gorbačiovas su žmona Raisa Gorbačiova viešėjo Vilniuje Lietuvai lemtingais metais – Atgimimo pradžioje. Ir jis, beje, primygtinai ragino mus, lietuvius, sugrįžti atgal į SSRS.

Todėl nenuostabu, kad mes nelabai mėgstame šį politiką. Tačiau ir nemėgdami M. Gorbačiovo turėtume įsiklausyti į nuomonę tų, kurie mano, jog Gorbis vis dėlto buvo didis politikas, sugriovęs cenzūrą, totalitarizmą ir suteikęs galimybę pavergtoms SSRS tautoms išsivaduoti.

P. Stankeras jaučiasi nekaltas

Kritikos dėl straipsnyje apie Niurnbergo karo teismo procesą išdėstytų minčių sulaukęs ir dėl to atsistatydinimo pareiškimą parašęs istorikas Petras Stankeras teigia esąs nekaltas dėl kilusio ažiotažo. Jis viliasi, kad teismas jį grąžins į darbą Vidaus reikalų ministerijoje (VRM). Dėl P. Stankero straipsnio Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą. „Prašau mane grąžinti į tarnybą, nes tikrai nesu kaltas“, – Vilniaus apygardos administraciniame teisme kalbėjo P. Stankeras. Ar jo skundas bus patenkintas, teisėja Milda Vainienė žada paskelbti kovo 14-ąją. P. Stankeras siekia, kad būtų panaikintas vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymas, kuriuo jis lapkričio 25-ąją buvo atleistas iš pareigų savo noru. Buvęs VRM darbuotojas teigia, kad ministras privertė jį parašyti atsistatydinimo pareiškimą. Tiesa, pareiškimą parašęs P. Stankeras jį tą pačią dieną atšaukė, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas, nes ministras jau buvo pasirašęs įsakymą dėl atleidimo. Istorikas teismo prašo ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Rusiją krečia teroro banga

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Nuo 2011 metų pradžios Rusijoje susiklostė grėsminga padėtis. Didžiulį atgarsį sukėlė sausio 24 dieną įvykdytas sprogdinimas Maskvos Domodedovo oro uoste. Per šį sprogimą žuvo 35 žmonės, per 100 žmonių sužeista. Per mėnesį keli sužeistieji mirė ir aukų skaičius padidėjo iki 39. Sausio 14 dieną Maskvoje be žinios dingo žurnalistė J. Silina. Sausio 19 dieną du žurnalistai buvo pagrobti Norilsko mieste: pagrobėjai juos sumušė, priverstinai girdė alkoholiu ir kurį laiką kalino rūsyje. Paskui nuvežė 200 kilometrų nuo Norilsko ir sausio 21 dieną paleido. Sausio 21 dieną Stavropolio krašte įvykdytas visą Rusiją sukrėtęs nusikaltimas – čia nužudyti aštuoni žmonės: su įtakingais valdžios veikėjais susijęs kriminalinis lyderis P. Slizajevas (Chanas) ir penki jo šeimos nariai, sodininkas bei vairuotojas. O sausio 27 dieną FSB darbuotojai Dagestane nušovė partizanų vadą A. Huseinovą.