Rusiją krečia teroro banga

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Nuo 2011 metų pradžios Rusijoje susiklostė grėsminga padėtis. Didžiulį atgarsį sukėlė sausio 24 dieną įvykdytas sprogdinimas Maskvos Domodedovo oro uoste. Per šį sprogimą žuvo 35 žmonės, per 100 žmonių sužeista. Per mėnesį keli sužeistieji mirė ir aukų skaičius padidėjo iki 39. Sausio 14 dieną Maskvoje be žinios dingo žurnalistė J. Silina. Sausio 19 dieną du žurnalistai buvo pagrobti Norilsko mieste: pagrobėjai juos sumušė, priverstinai girdė alkoholiu ir kurį laiką kalino rūsyje. Paskui nuvežė 200 kilometrų nuo Norilsko ir sausio 21 dieną paleido. Sausio 21 dieną Stavropolio krašte įvykdytas visą Rusiją sukrėtęs nusikaltimas – čia nužudyti aštuoni žmonės: su įtakingais valdžios veikėjais susijęs kriminalinis lyderis P. Slizajevas (Chanas) ir penki jo šeimos nariai, sodininkas bei vairuotojas. O sausio 27 dieną FSB darbuotojai Dagestane nušovė partizanų vadą A. Huseinovą.

Toliau vyksta Domodedovo oro uoste įvykdyto teroro akto tyrimas. Tardomas savižudžiui sprogdintojui neva talkinęs 18 metų Ingušijos gyventojas Baširas Chamchojevas ir kelios ingušų bei čečėnų kilmės moterys. (Vasario 23 dieną B. Chamchojevui, savižudžio sprogdintojo seseriai F. Jevlojevai, broliui A. Jevlojevui ir artimam draugui U. Auševui pateikti oficialūs įtarimai dėl dalyvavimo teroro akto rengime. A. Jevlojevui tik 16 metų, F. Jevlojevai ir U. Auševui – po 22 metus.) Be to, paskelbta žymaus karo vado R. Daudovo paieška, ieškomos ir A. Abdulajeva bei R. Adžijeva. Vienai iš jų 17, kitai 16 metų, teigiama, kad jos yra gerai parengtos šachidės – savižudės. Ieškomas ir Dagestano emyru tituluojamas R. Gadžididajevas. Šis 31 metų karo vadas įtariamas ir dviejų rezonansinių nusikaltimų organizavimu – 2007 metais įvykdytu Dagestano parlamento deputato G. Magomedovo nužudymu ir 2009 metais įvykdytu Dagestano vidaus reikalų ministro A. Magometjarovo nužudymu.

Šiaurės Kaukaze ir toliau vyksta partizanų bei okupacinių struktūrų atstovų susirėmimai. Sausio 17 dieną netoli Kabardos-Balkarijos respublikos sostinės Nalčiko nušauti du buvusio Kabardos-Balkarijos vidaus reikalų ministro generolo A. Šogenovo apsaugos darbuotojai, o vasario 3 dieną Dagestano Kizliaro mieste nušauti keturi milicijos pareigūnai. Vasario 14 dieną Dagestane įvyko du sprogimai, kurių metu trys milicijos pareigūnai žuvo, 25 sužeisti. Žymus Rusijos politologas A. Malašenko teigia: „Kaukaze vyksta pilietinis karas. Kremlių palaikančios jėgos pralaimi moralinę kovą, vis dažniau patiria ir pralaimėjimus tiesioginėje kovoje. Kremliaus vadai gali kalbėti ką nori, bet jau akivaizdu, kad Rusija Kaukazą praranda“.

Tai, kad padėtis Šiaurės Kaukaze yra labai sudėtinga, įrodo ir vasario 25 dienos įvykiai. Tos dienos vakare partizanai įsiveržė į Kabardos-Balkarijos respublikos sostinę Nalčiką. Penkiais visureigiais į miestą įvažiavę partizanai pradėjo šaudyti į milicijos pareigūnus, vieną milicijos automobilį padegė, iš granatsvaidžių apšaudė FSB būstinę. Vėliau nuvažiavo prie tarnybinio viešbučio, kuriame gyvena iš kitų regionų į Kabardos-Balkarijos respubliką atsiųsti FSB pareigūnai, viešbutį apšaudė iš automatų, į pastatą metė kelias granatas. Partizanai apšaudė ir dar vieną FSB tarnybinį pastatą bei mieste budėjusius milicijos pareigūnus. Vėliau partizanai staiga pasitraukė iš miesto. Per šiuos išpuolius sužeista 12 žmonių – septyni  milicininkai ir penki FSB pareigūnai. Po kelių dienų du sužeistieji ligoninėje mirė.

Žurnalistai Rusijoje vėl tampa taikiniais – iki šiol nerandama be žinios dingusi jauna žurnalistė Jekaterina Silina. Ji dingo Maskvoje sausio 14 dieną ir iki šiol jokių jos pėdsakų neaptikta. Ši 17 metų žurnalistė nuo 14 metų rašė straipsnius, kurie buvo spausdinami įvairiuose laikraščiuose, skelbiami internete. Nuo 2010 metų pradžios ji artimai bendradarbiavo su naujienų agentūra www.iarex.ru. J. Silinos ieško teisėsauga ir jos bičiuliai, manoma, kad ji tapo gerai suplanuoto pagrobimo auka.

Šalies kriminalizacija yra viena pagrindinių Rusijos problemų. Įtakingi valdžios pareigūnai jau prieš daugelį metų įsitraukė į mafijos gretas. Štai Maskvos srities gubernatorius generolas B. Gromovas dar prieš du dešimtmečius, kai dirbo SSSR vidaus reikalų ministro pavaduotoju, pradėjo artimai bendradarbiauti su kriminaliniais lyderiais A. Kikališviliu, J. Kobzonu ir Š. Kalmanovičium. Šie ryšiai išliko ir vėliau. 1991–1994 metais J. Kobzonas, O. Kvantrišvilis, generolas B. Gromovas ir tuometinis Maskvos milicijos vadovas generolas A. Pankratovas dažnai susitikdavo, kartu puotaudavo ir aptardavo įvairius reikalus. 2002–2008 metais Š. Kalmanovičius ėjo tuometinio prezidento V. Putino patarėjo pareigas, o nuo 2009 metų pradžios buvo gubernatoriaus B. Gromovo patarėju. Iš Lietuvos kilęs Š. Kalmanovičius 2009 metų lapkritį Maskvoje buvo nušautas. Šis nusikaltimas iki šiol nėra atskleistas, keliamos tik šio nužudymo versijos. O tai, kad aukšto rango valdžios pareigūnai dangsto mafijos narius, yra vieša paslaptis. Štai 2010 metų kovo pradžioje Maskvoje suimtas prieštaringos reputacijos verslininkas Leonidas Kaplanas (Lano), su įtakingais politikais susijusių „įteisintų vagių“ (vory v zakonie) A. Usojano (Hasano) ir Z. Kalašovo (Šakro) bendražygis. Ispanijos teisėsauga L. Kaplaną ir jo bendrus K. Manukianą bei V. Tiuriną (Tiuriką) kaltino stambių aferų organizavimu. Tačiau Rusijos teisėsauga neišdavė šių veikėjų Ispanijai, o 2010 metų gruodį paleido juos iš kalėjimo.

Šiuo metu keičiasi padėtis ir Baškirijos respublikoje. Čia jau formuojasi su okupantais kovojančių partizanų būriai. Šiuo metu prasideda 2010 metų pavasarį suimto įtakingo Baškirijos partizanų lyderio B. Plijevo teismas. Kartu su juo teisiami ir keturi jo bendražygiai. Atokiuose Baškirijos rajonuose partizanai įsirengia slėptuves, ginkluojasi, vyksta ir jų susirėmimai su vidaus kariuomenės bei specialiųjų pajėgų daliniais.

Dar 2010 metų gruodžio 23 dieną FSB pareigūnai ir specialiojo dalinio „Alfa“ būrys suėmė atsargos pulkininką G. Kvačkovą – pogrindinės patriotinės organizacijos „Minino ir Požarskio draugija“ vadovą. Jis kaltinamas ginkluoto perversmo organizavimu ir laikomas kalėjime, nors jokių įrodymų tyrėjai neturi. Tuo metu fašistų grupuotės atvirai siautėja Rusijos miestuose. Apie šią grėsmingą situaciją žurnalistas D. Žvanija sako: „Gruodžio mėnesį Maskvoje ir kitose miestuose vykę prieš kaukaziečius nukreipti masiniai pogromai faktiškai yra fašistinis pučas. Smogikų minios, šaukdamos: „Rusija rusams“ ir „Heil Hitler“, puolė tamsesnio gymio žmones, juos mušė, naikino ir plėšė kaukaziečių valdomas kavines bei parduotuves. Rusiškas fašizmas yra specifinė fašizmo forma: fašistų klanų nariai eina gatvėmis su svastikomis ant rankovių, su striukėmis, ant kurių išpiešti Če Gevaros portretai ir dvigalviai ereliai, skanduodami šūkius: „Rusija – rusams“, „Už Rusiją, už Putiną“.

Apie grėsmingą situaciją Rusijoje kalba ir žymi disidentė, publicistė Valerija Novodvorskaja: „Mūsų šalyje dvelkia ne senovės Rusia, o kažkokiu naftalinu. Panašu, kad kuriamas planas, kaip iš rusiško pakrūminio fašizmo sukurti modernesnį fašizmo modelį. Viešojoje erdvėje regima daug spekuliacijų, vis kalbama apie „nacionalinį klausimą“. Galiu pasakyti tiek – ten, kur yra subrendusi nacija, ten nėra „nacionalinio klausimo“, o ten, kur telkiasi politinės šiukšlės (hitlerininkai, stalinistai, putinistai), ten kuriami priešai (taip kadaise darė Stalinas, Hitleris, Musolinis) ir dabar veikia Putinas ir jo klika. Ši klika jau prikūrė daug priešų – „blogieji“ kaukaziečiai, „blogieji“ estai, Vakarų spec. tarnybų nupirkti demokratai“. Rusijoje dabar sklando ir smagus posakis: „Putin spasajet ne rubl, a Rubliovku“ (Putinas gelbėja ne rublį, o Rubliovką).

Žvelgiant į Rusijos dabartinę padėtį, į svarbius procesus lemiančias asmenybes, galima išskirti po kelias skirtingose barikadų pusėse esančioms jėgoms atstovaujančias asmenybes, kurios yra tarsi šių kovojančių jėgų pavyzdžiai. Štai artimi Putino ir Sečino parankiniai Rogozinai – diplomatas, vienas ryškesnių Kremliaus ideologų Dmitrijus Rogozinas bei jo giminaitis, „Kremliaus magu“ vadinamas KGB generolas Grigorijus Rogozinas ir oligarchas Olegas Deripaska, vadinamas Kremliaus iždininku, –  visi jie tarnauja Kremliaus vadams ir už tai gauna didžiulę naudą. O opozicijos gretose – B. Jelcino bendražygis Borisas Nemcovas, dar 1996–1999 metais nuožmiai kovojęs su KGB-FSB klanų nariais ir dabar kovojantis su Rusijoje įsigalėjusiais saugumiečiais. Tai ir jaunosios kartos politikai Ilja Jašinas bei Ilja Budraitskis, subrendę jau putinizmo valdymo laikotarpiu ir aktyvesnę politinę veiklą pradėję tik 2003–2004 metais. Istorikas Ilja Budraitskis teigia: „Rusijos valstybė yra griaužiama erozijos, ji juda link suirimo. Šalyje dar nemažai tokių, kurie džiaugiasi Putinu, jo žiauriu ir arogantišku elgesiu, jo imperialistine retorika ir susidorojimu su opozicija. Bet pažvelkime į istoriją – po nuožmaus Ivano Rūsčiojo valdymo periodo atėjo nuosmukio periodas – „didžioji smuta“. Tuomet Rusija buvo prie žlugimo ribos. Ir dabar regime grėsmingus procesus – tai kažkoks grįžimas į viduramžius. Rusijoje kur kas daugiau demokratijos buvo prieš šimtą metų – 1911 metais. Tuomet buvo didesnė spaudos laisvė, susirinkimų laisvė, o Valstybės Dūmoje posėdžiavo daug opozicijos atstovų“.

Dar pirmajame Kremliaus režimo įsitvirtinimo periode – 2000–2005 metais – buvo regimos akivaizdžios valdžios struktūrų ir kriminalinio pasaulio susiliejimo tendencijos. 2004 metų pavasarį lietuvių kilmės JAV politologas Richardas Krickus rašė: „Ne paslaptis, kad Rusijos nusikalstamos grupuotės yra užmezgusios itin artimus ryšius su aukšto rango valdžios pareigūnais. Ši tendencija tęsiasi dar nuo sovietmečio laikų – tuomet kai kurie komunistinės nomenklatūros veikėjai užsiėmė šešėliniu bizniu kartu su pogrindžio aferistais ir kriminaliniais lyderiais. Ši tendencija išsilaikė ir po 1991 metų, o pastaruoju metu, Rusiją valdant Putino klanui, kriminalinių klanų ir valdžios struktūrų ryšiai tik sustiprėjo“. Kad tokios tendencijos Rusijoje labai stiprios, įrodo įvykiai Krasnodaro krašto Kuščevskajos rajone. Čia 2010 metų pabaigoje atskleista, kad keliolika metų klestėjusią Capoko gaują dangstė aukšto rango prokurorai ir FSB pareigūnai. Gaujos vadeiva S. Capokas buvo valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ narys, vietos tarybos deputatas. O prieš kelias savaites atskleista, kad Kuščevskajos rajone veikė vadinamasis Bakanovo klanas, bendradarbiavęs su Capoko gauja ir vykdęs didžiules aferas. Nustatyta, kad klano lyderis J. Bakanovas artimai susijęs su kai kuriais „Gazpromo“ vadovais.

Rusijos valdžios struktūros vis agresyviau elgiasi jiems neįtinkančių užsienio žurnalistų atžvilgiu. Sausio pabaigoje iš Rusijos ištremtas britų žurnalistas T. Hardingas, iki šiol į Rusiją neįleidžiama 2008 metais iš šalies ištremta Moldovos žurnalistė N. Morar. Beje, N. Morar buvo pateikusi prašymą suteikti jai Rusijos pilietybę, nes ji šešerius metus gyveno Rusijoje, jos vyras yra Rusijos pilietis. Tačiau vasario pradžioje prezidentas D. Medvedevas šį Moldovos žurnalistės prašymą atmetė ir tą pačią dieną suteikė Rusijos pilietybę iš Moldovos kilusiam Grigorijui Karamalakui, žinomam „Bulgaro“ pravarde. Nors 2010 metais Moldovos valdžia pateikė prašymą išduoti G. Karamalaką dėl pavojingų nusikaltimų – nužudymų bei reketo, kuriuos jis 2000–2005 metais įvykdė Moldovos teritorijoje, bet Rusijos valdžia atsisakė jį išduoti.

Nuo 2010 metų pradžios iki šiol atsiskleidė Rusiją valdančio Kremliaus režimo Šiaurės Kaukazo tautų atžvilgiu vykdytos agresyvios politikos žlugimas. 2000–2002 metais vykdytas čečėnų partizanų būrių puolimas nedavė didelių rezultatų – palaipsniui visame Šiaurės Kaukaze atsirado už laisvę kovojančių partizanų būriai ir greta oficialios, prokremliškos valdžios pradėjo formuotis ir alternatyvi valdžia. Kremliaus ideologų – A. Dugino, D. Rogozino, V. Nikonovo, G. Pavlovskio ir aršių kariuomenės bei FSB generolų sukurta strategija nepasiteisino. O pastaruoju metu Rusijos patriotai – J. Ševčiukas, Z. Prilepinas, I. Budraitskis, N. Boltianskaja ir jų bendražygiai kovoja su išdavikais – V. Putinu, I. Sečinu, V. Jakuninu, O. Deripaska ir kitais Rusijos valdančiosios vertikalės viršūnėse įsitvirtinusių klanų nariais. Rusiją valdantis Kremliaus režimas nuskurdino, pažemino šalį – jau apie 35 procentus šalies gyventojų atsidūrė žemiau skurdo ribos. Kai kuriuos Sibiro regionus užvaldo kinai, šalyje siautėja fašistų gaujos ir totalitarinės sektos. Štai Sibire scientologų sektos nariai įžūliai reketuoja verslininkus. Rusijos kalėjimuose kali daugybė politinių kalinių – tai „Jukos“ akcininkai ir darbuotojai M. Chodorkovskis, P. Lebedevas, A. Pičiuginas, žurnalistas O. Lurjė, mokslininkas I. Danilovas, čečėnų karo vadai R. Machauris, V. Tazijevas ir dar daug už laisvę kovojusių čečėnų, ingušų ir kitų Kaukazo tautų partizanų. Kai kurie opozicijos aktyvistai pagrobiami ir uždaromi į psichiatrines ligonines, ten laikomi uždaryti už grotų ir spygliuotų vielų, mušami ir kankinami. Žurnalistas I. Murtazinas sausio 31 dieną paleistas iš kalėjimo, kuriame praleido beveik dvejus metus. Nuo 2010 metų spalio kalinami ir meno grupės „Voina“ („Karas“) nariai O. Vorotnikovas ir I. Nikolajevas. Į valdžios nemalonę jie pateko dėl viešose vietose rengtų spektaklių, kurių turinys buvo nukreiptas prieš V. Putiną ir FSB. Vakarų spaudoje iki šiol aprašomos įtakingų valdžios pareigūnų vykdytos represijos prieš Rusijoje veikusį užsienio verslininkų įsteigtą koncerną „Capital Hermitage“. Buvo vykdomos neteisėtos kratos, valdžios pareigūnai iš koncerno pagrobė didžiules pinigų sumas, o „Capital Hermitage“ juristas S. Magnitskis buvo suimtas, sumuštas ir 2009 metų lapkritį kalėjime nužudytas. Tad kalbėti apie demokratiją ar teisines normas dabartinėje Rusijoje neverta – čia įsigalėjo kriminalo valdžia, atvirai siautėja fašistų gaujos, mušami ir naikinami žurnalistai, opozicijos veikėjai, žmogaus teisių gynėjai, už laisvę kovojantys kaukaziečiai.

© 2011 „XXI amžius“