Berluskonizmo pinklės

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Šiuo metu pasaulyje egzistuoja kelios skirtingos santvarkos – demokratija, oligarchija arba nuožmi tironija. Oligarchinė santvarka yra įsigalėjusi daugelyje Azijos šalių, kai kuriose Afrikos, Lotynų Amerikos ir Rytų Europos valstybėse. Pastaruoju metu į oligarchijos miglas jau grimzta ir Italija. Šalies premjero Silvijo Berluskonio vadovaujamo klano įsigalėjimas verslo pasaulyje bei valdžios olimpe susijęs ir su įsigalėjimu informacinėje erdvėje. Per dešimtmetį nuo 2000 metų Italijoje regimas ryškus oligarchijos renesansas. Politinėje sferoje labai ryškios klaninės tendencijos, šalies ekonomika patiria nuosmukį, o korupcijos indeksas per pastaruosius kelerius metus vis blogėja. Ryškus S. Berluskonio ir jo klano dominavimas atkreipia politikos apžvalgininkų dėmesį, o panašiems reiškiniams valstybėje apibūdinti jau vartojamas berluskonizmo terminas. Lietuvoje visiško atitikmens Berluskonio fenomenui nėra, tačiau Brazauskų šeimos įtaka Lietuvoje savo laiku irgi buvo didžiulė.

Ekonominė padėtis Italijoje gana prasta. Šalyje yra 9,5 procento bedarbių, o minimalios algos dydis – 800 eurų. Daug žmonių dirba už 1000–1300 eurų. Tokių pajamų gyvenant provincijos miesteliuose ar didesniuose miestuose – Veronoje, Bolonijoje ar kituose dar pakanka, bet sostinėje Romoje tokios pajamos yra ryškiai per mažos. Tiesa, valstybės įstaigose ir savivaldybėse prisilaikoma socialinės lygybės principų. Štai netoli Florencijos ir Bolonijos miestų esančių nedidelių miestelių merų atlyginimai – 1050–1100 eurų. Jie turi po keletą pavaldinių, gaunančių 850–950 eurų atlyginimus. Tad Italijoje nėra tokių didžiulių atlyginimų skirtumų kaip  daugelyje Lietuvos valdžios įstaigų. Italijoje 2000–2500 eurų alga laikoma labai gera. Olandijoje ar Skandinavijos šalyse tokio dydžio atlyginimai laikomi vidutiniais. Iki šiol egzistuoja ryškūs skirtumai tarp Šiaurės ir Pietų Italijos. Štai Pietų Italijoje nemažai žmonių gauna labai mažas algas – vos 600–700 eurų į rankas. Jie dirba pilnu krūviu, bet oficialiai gauna atlyginimus tik už pusę etato, o dalį algos gauna vokeliuose.

Silvijo Berluskonis gimė 1936 metų rugsėjo 29 dieną Milane. Verslą pradėjo 1962 metais. Nuo 1971 metų S. Berluskonis tapo slaptos organizacijos – P-2 ložės nariu. Pastaruoju metu jo turtas vertinamas 11 milijardų eurų, jis valdo net septynis televizijos kanalus, keturias radijo stotis, daug laikraščių ir žurnalų. Didelė dalis S. Berluskonio verslo susijusi su statybomis ir prekyba statybinėmis medžiagomis.

Oligarchinis valdymo modelis įsigalėjęs ir Ukrainoje. Ir šioje šalyje vis didesnę įtaką įgyja stambias žiniasklaidos priemones valdantys oligarchai. Štai Ukrainos saugumo tarnybai vadovaujantis oligarchas V. Choroškovskis valdo septynis televizijos kanalus, kelias radijo stotis ir grupę laikraščių ir žurnalų. Šio oligarcho įtaka didžiulė. Ukrainoje kartais net svarstoma, ar Janukovyčius pasirinko Chroroškovskį, ar Choroškovskis Janukovyčių. Tiesa slypi per vidurį – Janukovyčių į prezidentus iškėlė įtakingų oligarchų grupė. Ukrainos regionuose didžiulę įtaką turi oligarchų klanai. Štai Odesos srityje didelę įtaką turi oligarchai Markovai: žymus statybų verslo, atliekų tvarkymo verslo ir naftos biznio magnatas Igoris Markovas ir jo pusbrolis Artiomas Markovas. Jie kontroliuoja visoje Odesos srityje matomą vietinį televizijos kanalą, populiarią vietinę radijo stotį ir kelis laikraščius. Markovų klanas išsisuka nuo bausmių. Dėl I. Markovo ir jo klano narių atliktų aferų buvo atliekama daug tyrimų, tačiau beveik visi šie tyrimai nutraukti. Kai kuriuose Ukrainos laikraščiuose pasirodė informacija apie galimus slaptus I. Markovo susitarimus su Odesos srities vyriausiojo prokuroro pavaduotoju Michailu Čiornu. O štai Lvovo srityje klesti vadinamasis Balogos klanas. Jo vadeiva žymus oligarchas Viktoras Baloga veikia kartu įtakingais kriminaliniais lyderiais I. Tokariu ir G. Kernesu. Balogos klanas valdo daugybę žiniasklaidos priemonių – kelias populiarias radijo stotis, keletą laikraščių, daug interneto portalų.

Oligarchinė santvarka ilgai egzistavo ir Moldovoje, kur prezidento V. Voronino šeimos klanas turėjo didžiulę įtaką. Prezidento Voronino sūnus iki šiol valdo „Finkombank“ – stambiausią Moldovos banką. Be to, prezidento sūnus ir keli artimi V. Voronino giminaičiai valdo dar kelių Moldovos ir Ukrainos bankų akcijas. Šiam klanui priklausė ir kai kurios klestinčios importo firmos. Tačiau naujoji Moldovos valdžia siekia pažaboti oligarchiją. Išsigandę atpildo dėl įvykdytų aferų kai kurie Voronino klano nariai net pabėgo iš šalies. Šiuo metu Moldovoje gyvena 3,5 milijono žmonių. 75 proc. šalies gyventojų sudaro moldavai, 8,5 proc. – ukrainiečiai, 6 proc. – rusai, 4,5 proc. gyventojų – gagaūzai. Daug moldavų dirba Rusijoje ir Pietų Europos kraštuose – Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje. Šiuo metu bedarbystės lygis Moldovoje siekia 9,7 proc., tačiau po truputį mažėja, nes dar 2010 metų pradžioje bedarbių buvo gerokai daugiau – net 13,8 proc. Moldovoje mažėja ir korupcijos lygis.

Beje, S. Berluskonis ir kai kurie jo bendražygiai priklausė garsiajai P-2 ložei. Ši ložė apraizgė visą Italiją  korupcijos voratinkliu, su P-2 susiję asmenys organizavo ir teroro aktus bei nužudymus. Buvo nužudyti gerai žinomi asmenys – Italijos centrinio banko inspektorius M. Ambrozelis, žurnalistas A. Pekorelis, bankininkas M. Sindona ir kai kurie kiti ložės veiklai pavojų kėlę žmonės. Ložei P-2 ilgai priklausęs Pjeras Karpis parašė ir išleido memuarus. Šioje knygoje jis atskleidžia daug įdomių faktų apie ložės ir jos vadeivos, buvusio fašistinės Italijos laikų karininko Ličo Dželio veiklą.

Lietuvoje garsiąją italų ložę P-2 labai primena „valstybininkų“ klanas. Mūsų šalyje jau visą dešimtmetį veikia slapta nusikalstama organizacija. Šio klano nariai palaiko ryšius su tarptautinės mafijos vadeivomis ir Rusiją valdančio Kremliaus režimo atstovais. Kai kurie faktai skandalingi – štai  keli įtakingi Lietuvos valdžios pareigūnai Kipre slapta susitikinėjo su KGB generolu V. Jakuninu. Kai kurie naujausių laikų Lietuvos istorijos įvykiai irgi yra labai mįslingi – kad ir G. Kirkilo vyriausybės sudarymas 2006 metais.

© 2011 „XXI amžius“