2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Apie pareigą tėvynei išrikiuoti raitelius

Minint publicisto, politologo, kovotojo Viliaus Bražėno 98-ąsias gimimo metines

Vilius Bražėnas (1913–2010) Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Neiškenčiu nepataręs Lietuvos inteligentijai dėti pastangas dekolonizuoti nuo sovietinės kolonizacijos likučių tautos dvasią, kas palengvintų ir kitų problemų sprendimą. Tai būtų pareiga ypač tų, kurie savanoriškai ar priverstinai buvo prisidėję prie dvasinės kolonizacijos vykdymo.

Vilius Bražėnas

Ona Voverienė

Berluskonizmo pinklės

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Šiuo metu pasaulyje egzistuoja kelios skirtingos santvarkos – demokratija, oligarchija arba nuožmi tironija. Oligarchinė santvarka yra įsigalėjusi daugelyje Azijos šalių, kai kuriose Afrikos, Lotynų Amerikos ir Rytų Europos valstybėse. Pastaruoju metu į oligarchijos miglas jau grimzta ir Italija. Šalies premjero Silvijo Berluskonio vadovaujamo klano įsigalėjimas verslo pasaulyje bei valdžios olimpe susijęs ir su įsigalėjimu informacinėje erdvėje. Per dešimtmetį nuo 2000 metų Italijoje regimas ryškus oligarchijos renesansas. Politinėje sferoje labai ryškios klaninės tendencijos, šalies ekonomika patiria nuosmukį, o korupcijos indeksas per pastaruosius kelerius metus vis blogėja. Ryškus S. Berluskonio ir jo klano dominavimas atkreipia politikos apžvalgininkų dėmesį, o panašiems reiškiniams valstybėje apibūdinti jau vartojamas berluskonizmo terminas. Lietuvoje visiško atitikmens Berluskonio fenomenui nėra, tačiau Brazauskų šeimos įtaka Lietuvoje savo laiku irgi buvo didžiulė.

Tikros ir menamos kovos virtualiojoje erdvėje

Gintaras Visockas

Paskutinieji įvykiai Artimuosiuose Rytuose sukūrė mitą, esą diktatoriškus Egipto ir Tuniso režimus pavyko nuversti su socialinių interneto tinklalapių Twitter  ir Facebook  pagalba. Neva Twitter  ir Facebook  savo galybę pirmą sykį pademonstravo dar 2009-aisiais, kai socialiniai neramumai vos neišjudino diktatoriškos Irano valdžios.

Vakaruose jau manoma, jog reikiamu momentu internetinės technologijos  autoritarinėse šalyse gali labai nesunkiai sukurti stiprią opoziciją. Taigi Vakarų ekspertai, įskaitant ir žvalgybų analitikus, jau beveik neabejoja, kad stipri opozicija, galinti paimti valdžią rinkimų arba gatvių protestų pagalba, sukuriama be didesnio vargo. Tereikia pagalbon pasitelkti Twitter ir Facebook ir pergalė garantuota.

Privalu pasirūpinti Lietuvos gyventojų saugumu

Edmundas  Simanaitis

Atominiai reaktoriai sustabdyti

Ignalinos atominė elektrinė (AE) turėjo vienus galingiausių reaktorių pasaulyje. Sovietinės konstrukcijos  reaktoriaus galia – 1500 MW. Minėtoji AE  gamino daugiau nei du trečdalius Lietuvai reikalingos elektros energijos. Černobylio katastrofa parodė, kad sovietinio tipo reaktoriai saugumo požiūriu nėra patikimi. Todėl Lietuvai rengiantis stoti į Europos Sąjungą (ES) buvo iškelta būtinoji stojimo sąlyga – sustabdyti reaktorių veikimą. Sąlyga nebuvo pažeista. Reaktoriai sustabdyti ir Lietuvos Respublika tapo ES  nare. Beje, tokio tipo nesaugių sovietinių reaktorių eksploatacija nutraukta Bulgarijoje ir Slovakijoje.  

Libijos krizė užsitęsė

Padėtis Libijoje išlieka sudėtinga: tarptautinės karinės pajėgos toliau atakuoja M. Kadafio pajėgas, iš oro bombarduojami įvairūs objektai, iš karinių laivų leidžiamos raketos. Vyksta permainingos kovos tarp sukilėlių ir M. Kadafio pajėgų. Balandžio 3-iosios ryte sukilėliai vėl perėmė Marsa del Bregos miesto kontrolę. Šį miestą kurį laiką valdė sukilėliai, vėliau po nuožmių kovų kurį laiką kontroliavo M. Kadafio karinės pajėgos ir negrų smogikų būriai. Balandžio 2–3 dienomis virė atkaklios kovos dėl Zintano miesto. Kovos prie Zintano miesto, kuris yra už 160 kilometrų nuo sostinės Tripolio, prasidėjo dar balandžio 1 dieną. Balandžio 2 dieną į Zintaną jau prasiveržė Kadafio pajėgų tankų kolona. Ši kolona veržėsi į miesto gilumą, bet buvo priversta sustoti, o po to atsitraukti, nes kita tankų kolona ir kartu vykę pėstininkų daliniai buvo subombarduoti britų ir prancūzų aviacijos. Tačiau balandžio 3 dieną kovos vėl prasidėjo, nes į miestą nedidelėmis grupelėmis prasiveržė M. Kadafiui pavaldžių specialiųjų pajėgų kariai. Nuo kovo 30 dienos M. Kadafio pajėgų artilerija apšaudo ir sukilėlių kontroliuojamą Jafrano miestą, esantį už 20 kilometrų nuo Zindano. Per artilerijos apšaudymus jau žuvo septyni Jafrano gyventojai.

Pranešama apie galimą Šiaurės Kaukazo cukilėlių vado žūtį

Pastaruoju metu Rusijos Šiaurės Kaukazo regione nuolat vyksta susirėmimai tarp Rusijos federalinės kariuomenės dalinių bei specialiųjų padalinių ir už savo tautų laisvę kovojančių partizanų būrių. Kovo 28 dieną pranešta, kad Rusijos specialiosios pajėgos Ingušijoje nukovė 17 partizanų. Nukautųjų asmenybės, išskyrus kelis kūnus,  jau atpažintos. Teigiama, kad tarp neatpažintųjų gali būti ir vienas pagrindinių partizanų lyderių Kaukazo emyras Doku Umarovas. Ar tikrai D. Umarovas žuvo, paaiškės tik po išsamios ekspertizės. Tarp žuvusiųjų yra D. Umarovo artimos aplinkos žmogus Aslanas Butukajevas, vadinamas emyru Chamzatu. Žuvo ir dar keli žymesni modžahedų (taip save vadina Šiaurės Kaukazo partizanai) vadai. Beje, sausio pabaigoje tarptautinės agentūros išplatino interviu su D. Umarovo broliu Vacha Umarovu. Šiame interviu V. Umarovas teigia: „Modžachedai pradėjo ekonominį karą prieš Rusiją, stengiamasi pakenkti svarbiems energetiniams objektams. Beje, galiu pasakyti, kad kovotojus už laisvę palaiko daug Šiaurės Kaukazo gyventojų, tarp jų net aukšto rango oficialiosios valdžios atstovų. Ir kai kurie Kadyrovo vyriausybės ministrai ir įtakingi valdininkai slapta palaiko ryšius su modžahedais. Jie perduoda ir slaptą informaciją, ir pinigus“. V. Umarovas nuo 2005 metų gyvena Turkijos sostinėje Stambule ir yra vienas iš pagrindinių asmenų, per kuriuos D. Umarovas ir kiti šiam lyderiui artimi partizanų karo vadai perduoda informaciją į Vakarus.

Lietuvos įstatymas kelia ginčus ir tarp valstybių

Praėjusį trečiadienį Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašius Seimo priimtą Švietimo įstatymą dėl platesnio lietuvių kalbos vartojimo tautinių mažumų mokyklose dar pablogėjo Lietuvos ir Lenkijos santykiai. Kaip žinoma, Lietuvos lenkų sąjunga ir kai kurie Lenkijos politikai jau prieš įstatymo pataisų priėmimą Seime reiškė nepasitenkinimą švietimo nuostatomis, kurios keičia ligšiolinę tvarką, kai apie 90 proc. dalykų tautinių mažumų mokyklose mokoma tautinės mažumos, o ne valstybine lietuvių kalba. Lietuvos pareigūnai teigė, kad Lenkijos kritikuojamas Švietimo įstatymas negriauna išskirtinai gero švietimo lenkų kalba, o tautinių mažumų atstovams atveria naujas galimybes. Pabrėžiama, kad Lietuvoje lenkų tautinės mažumos atstovai savo gimtąja kalba gali įgyti išsilavinimą nuo darželio iki aukštosios mokyklos ir tautinių mažumų švietimui Lietuvoje sudarytos daug geresnės sąlygos, negu numato visuotinai priimtos tarptautinės tautinių mažumų švietimo normos. Lietuvoje apie 90 proc. dalykų mokoma gimtąja kalba, nors pagal tarptautines normas, gimtąja kalba paprastai mokoma apie 60 proc. dalykų, likusieji – valstybine kalba. Taip pat teigiama, kad naujosiomis nuostatomis lenkams nebus sudarytos blogesnės sąlygos nei turi lietuviai Lenkijoje.