Lietuvos įstatymas kelia ginčus ir tarp valstybių

Praėjusį trečiadienį Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašius Seimo priimtą Švietimo įstatymą dėl platesnio lietuvių kalbos vartojimo tautinių mažumų mokyklose dar pablogėjo Lietuvos ir Lenkijos santykiai. Kaip žinoma, Lietuvos lenkų sąjunga ir kai kurie Lenkijos politikai jau prieš įstatymo pataisų priėmimą Seime reiškė nepasitenkinimą švietimo nuostatomis, kurios keičia ligšiolinę tvarką, kai apie 90 proc. dalykų tautinių mažumų mokyklose mokoma tautinės mažumos, o ne valstybine lietuvių kalba. Lietuvos pareigūnai teigė, kad Lenkijos kritikuojamas Švietimo įstatymas negriauna išskirtinai gero švietimo lenkų kalba, o tautinių mažumų atstovams atveria naujas galimybes. Pabrėžiama, kad Lietuvoje lenkų tautinės mažumos atstovai savo gimtąja kalba gali įgyti išsilavinimą nuo darželio iki aukštosios mokyklos ir tautinių mažumų švietimui Lietuvoje sudarytos daug geresnės sąlygos, negu numato visuotinai priimtos tarptautinės tautinių mažumų švietimo normos. Lietuvoje apie 90 proc. dalykų mokoma gimtąja kalba, nors pagal tarptautines normas, gimtąja kalba paprastai mokoma apie 60 proc. dalykų, likusieji – valstybine kalba. Taip pat teigiama, kad naujosiomis nuostatomis lenkams nebus sudarytos blogesnės sąlygos nei turi lietuviai Lenkijoje.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis teigė esąs nusivylęs Lietuvos prezidentės sprendimu pasirašyti Seimo priimtą Švietimo įstatymą. Jis teigė, kad „Lietuvos lenkų nuomone, dėl pataisos gali būti uždaromos lenkų mokyklos“. Lenkijos opozicinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ lyderis, buvęs premjeras Jaroslawas Kaczynskis pakvietė Lenkijos vyriausybę imtis priemonių, kad būtų sumažinta dėl minėto įstatymo Lietuvos lenkams daroma žala.

Senato pirmininkas Bogdanas Borusewiczius pareiškė, kad „įsigaliojus Švietimo įstatymui Lenkijos Senatas padės Lietuvos lenkams prisitaikyti prie naujos situacijos“. Jis pažadėjo reaguoti, jei įstatymas prisidėtų prie lenkų nutautinimo. Žurnalistams B. Borusewiczius teigė: „Esu nusivylęs, bet nesu nustebęs. Iš to, ką kalbėjo prezidentė, žinojau, kad ji pasirašys įstatymą“. Tačiau jis nesureikšmino įstatymo keliamos grėsmės lenkų bendruomenei – pasak Senato pirmininko, įstatymo įsigaliojimas nėra tragedija: „Įstatymas pasirašytas, jis įsigalioja, o Lietuvos lenkai turės prie to prisitaikyti“. Jis pareiškė, kad Lenkijos Senatas jiems padės, pavyzdžiui, remdamas moksleivių pavežėjimo iki mokyklos akciją. Tiesa, jis pažymėjo, kad Lenkijos ir Lietuvos santykiai nėra blogi vien dėl priimto ir pasirašyto įstatymo – jie blogi nuo anksčiau.

Kai kurie Lenkijos leidiniai aktyviai įsijungė į Lietuvos švietimo įstatymo svarstymą. Lenkijos dienraštis „Rzecpospolita“, kritikuodamas naująjį Lietuvos švietimo įstatymą, rašo, kad pasirašiusi įstatymą Lietuvos prezidentė „pasuko lietuviško nacionalizmo keliu, pasislėpusio po teiginiu, jog nori tautinėms mažumoms sudaryti galimybę integruotis“. Dienraštis argumentuoja savo nuostatą prieš priimtą įstatymą taip: „Girdime argumentus, jog Lietuva – šalis, kurioje daugiausia lenkiškų mokyklų. Tai tiesa. Tačiau taip buvo ir sovietmečiu. Nepriklausomos Lietuvos pareiga – nebloginti tautinių mažumų padėties.“ Kreipdamasis į D. Grybauskaitę dienraštis nevengia pagrasinti santykių pablogėjimu ir kitose srityse: „Ponia prezidente, prisiėmėte sau didelę atsakomybę. Nepabandėte pradėti tarpusavio pasitikėjimo tarp mūsų šalių proceso. O be pasitikėjimo nėra ko tikėtis bendradarbiavimo Lietuvai svarbiais klausimais, pradedant atomine elektrine“. Didžiausias Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ irgi įžvelgia grėsmę tautinių mažumų (pavyzdžiui, lenkų) mokykloms: „Labiausiai prieštaringas Švietimo įstatymo pakeitimas tas, kad mažose vietovėse, kur yra lietuvių ir lenkų mokyklos, kai pastarojoje bus mažiau mokinių, bus uždaryta mažumų mokykla, nes lietuvišką išlaiko valstybė, o mažumų – savivaldybė, kuri neturi pakankamai lėšų“. Tačiau žinoma, kad lenkiškos mokyklos sulaukia didelės paramos iš Lenkijos valdžios ir visuomeninių organizacijų. Tą patvirtina ir katalikiškas dienraštis „Nasz Dziennik“, savo publikaciją pavadinęs „D. Grybauskaitė pasirašė nuosprendį lenkiškoms mokykloms“. Publikacijoje iš anksto reiškiama viltis, kad gelbėti „engiamus Lietuvos lenkus“ padės visi užsienyje gyvenantys lenkai.

Lietuvos valdžios sprendimą bandoma paveikti ir per pasaulio lenkų bendruomenes, konkrečiai, per JAV lenkų bendruomenę, kuri turi net 10 mln. lenkų kilmės žmonių. Pranešama, kad bendruomenės paveiktas Jungtinių Valstijų Kongreso atstovų rūmų narys Geraldas Connolly kreipėsi į valstybės sekretorę Hillary Clinton dėl Lietuvoje gyvenančių lenkų skundų. Politikas laiške pranešė apie Lietuvos lenkų skundus dėl draudimo rašyti pavardes gimtąja kalba. G. Connolly taip pat teigia, kad jo rinkėjai yra sunerimę dėl Lietuvos vyriausybės vykdomos švietimo politikos lenkiškų mokyklų atžvilgiu. Pasak Kongreso nario, vietos lenkai bijosi, kad praras tautinį tapatumą. Jis paragino H. Clinton pasidomėti šia problema. Anot Lenkijos agentūros PAP, Lietuvos lenkų situaciją žada nagrinėti ir neseniai įsteigta Amerikos ir Lenkijos patarėjų grupė. Kaip tikina šios organizacijos pirmininko pavaduotojas Jacekas Marczynskis, „Lenkijos valdžia nepakankamai gina savo tautiečius Lietuvoje ir leidžia juos žeminti“.

Į ginčą dėl Lietuvos įstatymų įsikišo net Rusija. Prieš savaitę Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM) pareiškė savo „nuostatą“, kad pastangos mokyti valstybinės kalbos Lietuvoje neturi siaurinti tautinių mažumų kalbinės ir kultūrinės erdvės. Ketvirtadienį Rusijos URM atstovas Aleksandras Lukoševičius sakė: „Mes atidžiai stebime šią situaciją ir manome, kad yra natūralu, jog žmonės, gyvenantys tam tikroje šalyje, turi išmokti jos kalbą. Tačiau daugumos kalbos mokymasis neturi būti susijęs su sąmoningu tautinių mažumų kalbos ir kultūrinės erdvės siaurinimu.“ Pasak ministerijos atstovo, Lietuvos valdžios sprendimas „privertė susirūpinti ne lietuvių, o ypač lenkų ir rusų tautines mažumas, kurios bijo praktiškai įgyvendinamos asimiliacijos ir pasikėsinimo į jų įstatymais užtikrintas teises gauti išsilavinimą gimtąja kalba“. Jis teigė: „Mes ir toliau atkreipsime Lietuvos valdžios dėmesį į šį faktą“.

Savo sprendimą, kuriam labai prieštaravo Lietuvos lenkų bendruomenės vadovai ir Lenkijos vyriausybė, Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė argumentavo tuo, kad įstatymas padės tautinių mažumų atstovams tapti lygiaverčiais Lietuvos piliečiais. „Mano pagrindiniai motyvai yra tai, kad visoms tautinėms Lietuvos mažumoms būtina padėti tapti lygiaverčiais piliečiais, tai yra padėti jiems integruotis į Lietuvą, jaustis lygiaverčiais, būti gerbiamais, mokėti mūsų brangią kalbą“, – sakė prezidentė. D. Grybauskaitė teigė pati mokanti beveik visas tautinių mažumų kalbas ir galinti kalbėti kokybiškai beveik su visais jų kalba. Labai norėčiau, kad tokią pagarbą pademonstruotų ir tautinės mažumos – Lietuvos piliečiai, gyvenantys Lietuvoje“, – sakė Prezidentė. Ji pabrėžė, kad sąlygos, kurias turi tautinės mažumos Lietuvoje, yra geriausios lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis: „Visos kitos sąlygos yra geriausios, kokias turi mūsų mažumos Lietuvoje lyginant su kitomis ES šalimis. Taigi aš tik didžiuojuosi, kad Lietuva suteikia labai geras sąlygas mūsų visoms mažumoms mokytis, augti, kalbėti savo kalba ir gerbti tą šalį, kurioje gyvena“.

© 2011 „XXI amžius“