Pamokslai ar pavyzdys

Algimantas Zolubas

2010 m. balandžio 26 dieną aplinkosaugininkai, žalieji ir susipratę piliečiai iš Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos surengė piketus prie Baltarusijos ir Rusijos ambasadų bei Lietuvos vyriausybės. Protestai buvo nukreipti prieš Lietuvos teritorijoje bei netoli jos planuojamas statyti atomines elektrines (AE) – Visagine (Lietuvoje), Astrave (Baltarusijoje, 40 km iki Vilniaus) ir Kaliningrado srityje (Rusijoje, 10–15 km iki Lietuvos sienos). Protesto akcijas vainikavo eitynės Gedimino prospektu nuo Katedros iki V. Kudirkos aikštės. Praėjus beveik metams į tai sureagavo Seimas.

2011 m. kovo 17 dieną Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lietuvoje ir kaimynystėje planuojamų statyti atominių elektrinių saugos. Rezoliucijoje pažymima, kad pastarųjų dienų tragiški įvykiai Japonijoje ir jos atominėse jėgainėse dar kartą patvirtino būtinybę besąlygiškai laikytis tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintų saugumo reikalavimų projektuojant, statant ir eksploatuojant branduolinės energetikos objektus. Priimtoje rezoliucijoje atkreipiamas Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos valdžios institucijų dėmesys į tai, kad pagal Espo konvenciją galutiniai sprendimai dėl planuojamų statyti AE turi būti priimti ir realūs darbai pradėti tik įvertinus poveikį aplinkai, įskaitant procese dalyvaujančių šalių komentarus ir konsultacijų su šiomis šalimis išvadas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija Baltarusijai 2011 m. kovo 14 dieną įteikė notą, kurioje teigiama, kad planuojamos statyti Baltarusijos AE Gardino srities Astravo rajone yra nebaigtas poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesas ir jis nesuderintas su Lietuva. Balandžio 6 dieną Lietuva įteikė Rusijai notą, kuria atsakė į Rusijos pateiktą Kaliningrado srityje planuojamos statyti Baltijos atominės elektrinės PAV ataskaitą ir išreiškė susirūpinimą dėl tarptautinių standartų nesilaikymo, skaidrumo ir bendradarbiavimo vystant tokio masto projektą stokos.

Pamokslų mūsų didieji kaimynai nelabai paiso – jie atsikerta, kad ir mes numatome statydinti AE Latvijos ir Baltarusijos pasienyje. Ar ne geriau būtų apskritai atsisakyti atominės elektrinės statybos kitų valstybių pasienyje? Tokiam sprendimui dabar palankiausias metas, o paskui gal mūsų pavyzdžiu pasektų didžiosios kaimynės, be to, gal tada mūsų balsą kitaip vertintų ir Europos Sąjunga.

Iš tikrųjų ambicingas, energetine nepriklausomybe nuo Rusijos nemotyvuotas projektas, dar neuždarius Visagino AE (branduolinio kuro atliekos nesutvarkytos), yra žalingas Lietuvai. Visagino AE buvo ir išlieka nenaudinga Lietuvai. Naują statydinti – nei ekonomiškai, nei saugumo prasme, kaip teigia iškilūs mokslininkai ir energetikos specialistai, neverta. Juolab kad stambių pramonės objektų nesugebame valdyti (Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą valdo lenkai, lietuviškos naftos įmones – danai, švedai).

Seisminis pavojus kiekvienais metais auga dėl žmogaus poveikio į litosferinį Žemės apvalkalą (tai stambių hidrotechninių įrenginių statyba, naudingų iškasenų gavyba, kenksmingų atliekų požeminės saugyklos ir kt.). Padidinta seisminė rizika susijusi su AE, chemijos kombinatų naftotiekių ir dujotiekių bei kitų ekologiškai pavojingų objektų statyba, nes netgi mažiausias žemės drebėjimas gali suardyti jų normalų funkcionavimą.

Akivaizdu, kad Ignalinos AE buvo statyta neįvertinant, o gal net ignoruojant geologų nuomones. Seismologiniai tyrimai prie Ignalinos AE net nebuvo atliekami, tik 1991 metais pradėti seismologiniai stebėjimai. Taigi, užsimojus statydinti naują AE seismologinių tyrimų iki šiol neatlikome, nevykdėme konsultacijų su kaimyninėmis šalimis, todėl ir ketinimai statydinti AE negali būti teisėti.

Nuo 1616 metų iki šių dienų dabartinėje Baltijos šalių ir Baltarusijos teritorijoje užfiksuota apie 40 žemės drebėjimų iki 7 balų pagal Richterio skalę. Stipriausi drebėjimai šiame regione įvyko 1976 metais Osmusarėje (Estija) – čia užfiksuotas 6–7 balų drebėjimas – bei 2004 metais Kaliningrado srityje įvykęs žemės drebėjimas, kuris Ignaliną pasiekė nusilpęs – nuo 6,3 iki 4 balų.

Kai kas terorizmą įvardija trečiuoju pasauliniu karu. Šios grėsmės taip pat neturėtume ignoruoti. Vargu, ar apsaugotų nuo teroristinio išpuolio didžiulę teritoriją kontroliuojantys keli naikintuvai.

Dėl naujos AE statybos verta ne tik susimąstyti, bet, išgirdus mokslininkų ir visuomenės nuomonę, nepraleisti geros progos jos atsisakyti.

© 2011 „XXI amžius“