2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Globalizmo ir imperializmo kryžkelės

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Per pastarąjį šimtmetį savo veiklą pradėjo daugybė tarptautinių organizacijų: Jungtinių Tautų Organizacija (JTO), Pasaulio prekybos organizacija, NATO, Europos Sąjunga ir kitos įtakingos tarptautinės organizacijos. Jungtinių Tautų Organizacija susikūrė 1945–1948 metais. Jos ištakos – dar 1919 metais pradėjusi veikti Tautų lyga. Per šį šimtmetį tarptautinės organizacijos prisidėjo prie kai kurių tautų išsilaisvinimo ir ginkluotų konfliktų sureguliavimo, tačiau apskritai tarptautinių organizacijų indėlis į imperializmo pažabojimą nėra didelis. Ir šiuo metu vis dar klesti rusų, kinų imperializmas. Be to, šiandien pasaulyje didelę įtaką įgijo globalistinės struktūros, dažnai artimai susijusios su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu. Šios struktūros bando primesti naujas priespaudos formas. Lietuva išsivadavo iš sovietinės blogio imperijos glėbio, bet šiuo metu prokremliškos ir globalistinės organizacijos griauna mūsų šalį, žlugdo ekonomiką, švietimą ir kultūrą.

Pavergto proto sugrįžimo belaukiant

Vytautas Landsbergis

Labiausiai norime pastūmėti Europą link tikresnės tiesos ir didesnio orumo. Žodis nėra bejėgis. Mes, krikščionys, tikime: Tiesos žodis atkeliavo tam, kad nugalėtų ir valdytų šėtoną. Tai tebėra Europos procesas ir jis tebevyks artimiausioje ateityje.

Kita vertus, ši dieviškoji užduotis yra velniškai sunki tokiems paprastiems žmonėms kaip mes. Tačiau atlikti savo pareigą yra prasminga.

Bijokime aukštus reitingus turinčių prezidentų

Gintaras Visockas

Aną savaitę apie svarbius tarptautinius įvykius originaliai diskutavo RTVi laidos „Osoboje mnenije“ svečiai. Šį sykį pats įdomiausias man pasirodė žymaus Rusijos žurnalisto ir rašytojo Viktoro Šenderovičiaus komentaras apie tai, kaip jis vertina paskutinįjį Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus kreipimąsi į tautą, ką byloja Libijos diktatoriaus Muamaro Kadafio reikalavimas, kodėl Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas staiga pareiškė, jog neseniai numiręs Vasilijus Kononovas, kurį latviai teisė kaip karo nusikaltėlį, Antrojo pasaulinio karo metais žudžiusį civilius gyventojus, iš tiesų yra pasididžiavimo vertas raudonasis partizanas.

Pamokslai ar pavyzdys

Algimantas Zolubas

2010 m. balandžio 26 dieną aplinkosaugininkai, žalieji ir susipratę piliečiai iš Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos surengė piketus prie Baltarusijos ir Rusijos ambasadų bei Lietuvos vyriausybės. Protestai buvo nukreipti prieš Lietuvos teritorijoje bei netoli jos planuojamas statyti atomines elektrines (AE) – Visagine (Lietuvoje), Astrave (Baltarusijoje, 40 km iki Vilniaus) ir Kaliningrado srityje (Rusijoje, 10–15 km iki Lietuvos sienos). Protesto akcijas vainikavo eitynės Gedimino prospektu nuo Katedros iki V. Kudirkos aikštės. Praėjus beveik metams į tai sureagavo Seimas.

Būti ar žūti

Dr. Rūta Gajauskaitė,

kriminologė

Antrą kartą Japonija kenčia nuo radioaktyvaus apšvitinimo. Ir abiem atvejais iškyla moralės klausimas – ar JAV vadovų, liepusių numesti bombas ant Hirosimos ir Nagasakio, ar dabartinės Japonijos vyriausybės, leidusios pratęsti 40 metų dirbusios AE  reaktoriaus veikimą.

Su siaubu pasaulis stebi Japonijos katastrofą ir su baime dairosi savo kiemuose – ar mums panaši situacija negresia?  Informacijos juk taip maža. Netgi turima labai nepatikima...

Lietuviai ir latviai: kuo skiriamės ir kuo esame panašūs

Lietuvos radijo korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis kalbino filosofą ir rašytoją Arvydą Juozaitį. Pokalbis buvo perduotas Lietuvos radijo laidoje „Kultūros savaitė“ balandžio 2-ąją. Greitu laiku pasirodys A. Juozaičio kelerių darbo metų rezultatas – knyga „Rygos civilizacija“, kurioje autorius analizuoja dviejų baltų tautų istoriją.