Globalizmo ir imperializmo kryžkelės

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Per pastarąjį šimtmetį savo veiklą pradėjo daugybė tarptautinių organizacijų: Jungtinių Tautų Organizacija (JTO), Pasaulio prekybos organizacija, NATO, Europos Sąjunga ir kitos įtakingos tarptautinės organizacijos. Jungtinių Tautų Organizacija susikūrė 1945–1948 metais. Jos ištakos – dar 1919 metais pradėjusi veikti Tautų lyga. Per šį šimtmetį tarptautinės organizacijos prisidėjo prie kai kurių tautų išsilaisvinimo ir ginkluotų konfliktų sureguliavimo, tačiau apskritai tarptautinių organizacijų indėlis į imperializmo pažabojimą nėra didelis. Ir šiuo metu vis dar klesti rusų, kinų imperializmas. Be to, šiandien pasaulyje didelę įtaką įgijo globalistinės struktūros, dažnai artimai susijusios su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu. Šios struktūros bando primesti naujas priespaudos formas. Lietuva išsivadavo iš sovietinės blogio imperijos glėbio, bet šiuo metu prokremliškos ir globalistinės organizacijos griauna mūsų šalį, žlugdo ekonomiką, švietimą ir kultūrą.

1918 metais iš Rusijos imperijos glėbio išsivadavusi Suomija per šį šimtmetį patyrė daug permainų. Pastarieji keli dešimtmečiai – Suomijos klestėjimo metai. Nuo 2010 metų vasaros Suomijai vadovaujanti Mari Kiviniemi vyriausybė gerai susitvarko su šaliai iškylančiomis problemomis. 41 metų premjerė M. Kiviniemi politikos olimpe jau matoma apie dešimtį metų: anksčiau ji buvo premjero patarėja, savivaldos ministre. Suomijoje socialinės apsaugos sritis yra prioritetinė – jai skiriama daug dėmesio. Per pastaruosius kelerius metus šalyje nebuvo mažinami nei atlyginimai, nei pensijos, nei socialinės išmokos. Mažus atlyginimus gaunantiems žmonėms pajamos padidėjo dar 60–120 eurų, nes gerokai pakeltas neapmokestinamų pajamų dydis. Pridėtinės vertės mokestis Suomijoje skirtingas – spaudai, knygų leidybai, viešbučių verslui taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas, daugumai maisto produktų – 12 proc., o tam tikroms prekių grupėms – prabangiems rūbams, kosmetikai, metalo gaminiams – 22 proc. PVM tarifas.

Bet ne visiems sekasi taip, kaip suomiams ar stabiliai gyvenantiems čekams ir slovėnams. Yra dar nemažai skurdinamų arba pavergtų tautų. Stambios tarptautinės organizacijos, tarp jų ir JTO, mažai rūpinasi pavergtų tautų likimu. Nors daug kalbama apie tautų apsisprendimo laisvę, kai kurios tautos išlieka imperijų nelaisvėje arba kiek švelnesnėje lyg ir demokratiškai besitvarkančių, bet kitų didesnių tautų priespaudoje. Pavergtos tautos – baskai, čečėnai, ingušai, tibetiečiai ir kai kurios kitos išgyvena skirtingą priespaudą. Jei baskai Ispanijoje susiduria tik su tam tikrais apribojimais, persekiojama baskų pogrindinė patriotinė organizacija ETA, be to, jiems neleidžiama kurti savo nepriklausomos valstybės, tai Rusijoje gyvenantys čečėnai ir ingušai patiria tikrą genocidą – nuo 1994 metų jau nužudyta keli šimtai tūkstančių šioms broliškoms tautoms priklausančių žmonių, daug jų uždaryta į kalėjimus arba pasitraukė iš gimtųjų kraštų – išvyko gyventi į Gruziją, Turkiją, Jordaniją, Katarą, Prancūziją, Vokietiją, Austriją, Belgiją, Didžiąją Britaniją, Švediją, Norvegiją, Lenkiją ir kitas šalis. Ir Lietuvoje gyvena daugiau kaip 2000 pabėgėlių iš Čečėnijos ir Ingušijos. vis dėlto išlieka viltis, kad pavergtos tautos atgaus laisvę – juk ir lietuviai, ir latviai, ir gruzinai, ir kitos tautos išsilaisvino po SSRS žlugimo.

Žinoma, kai kurių tautų likimas skendi miglose. Daug klausimų kyla dėl Rusijos vis dar valdomo Šiaurės Kaukazo didžiausios respublikos – Dagestano – ateities. Šiame krašte gyvena 3 milijonai žmonių. Gyventojų skaičius sparčiai auga (1995 metais čia gyveno tik 2,75 milijono žmonių). Šioje respublikoje nėra vienos dominuojančios tautos. Dauguma Dagestano gyventojų – avarai, lezginai, darginai, kumykai, čečėnai, ingušai, rusai, azerai, armėnai, agulai, lakai, tabasaranai, totoriai, ukrainiečiai, žydai. Avarų kilmės žmonių Dagestane daugiausia – 760 tūkstančių, bet jie nedominuoja. Kitos gausesnės tautos – darginai (430 tūkst.), kumykai (365 tūkst.), lezginai (333 tūkst.), čečėnai (127 tūkst.), rusai (120 tūkst.). Kokia Dagestano ateitis? Yra nemaža tikimybė, kad Dagestanas bus suskaidytas, nes jei šis kraštas išsivaduos iš Rusijos jungo, vargu ar jis išliks vieninga valstybe.

Bet Rusiją valdantis Kremliaus režimas nesiruošia pavergtoms tautoms suteikti galimybę lengviau atsikvėpti – nesirengiama suteikti net autonomijos. O akių dūmimui sudaromos specialios komisijos. Štai sudaryta viena tokia valstybinė komisija dėl galimo Rusijos istorijos falsifikavimo. Jai vadovauja Rusijos prezidento administracijos vadovas S. Naryškinas, jos nariai –  buvęs Čečėnijos prezidentas, teisingumo ministro pavaduotojas A. Alchanovas, istorikas ir žurnalistas N. Svanidzė, Rusijos mokslų akademijos Istorijos instituto direktorius N. Čubarjanas ir kiti.

Komisija pasitelkia ir ekspertus, kurių gretose yra ir į Lietuvą kartais atvykstantis istorikas Aleksandras Diukovas. Vienas iš komisijos ekspertų Aleksandras Filipovas savo knygose teigiamai atsiliepia apie Staliną ir jo valdymą. Tad Kremlius ir jo parankiniai laikosi atviros imperialistinės krypties, garbina ir šlovina diktatorius.

Tuo tarpu Lietuvoje, lyg ir laisvoje šalyje, palaipsniui įsigali kosmopolitinės ir globalistinės jėgos, griaunančios mūsų ekonomiką, švietimą ir mokslą, kultūrą. Dėl aukštojo mokslo sistemos griovimo Lietuvai iškilo didžiuliai pavojai – gresia tiek „protų nutekėjimas“, tiek dar didesnė emigracija. Skleidžiami mitai, kad mažai Lietuvai nereikia 15 universitetų, yra laužti iš piršto. Štai Kipre, kur gyvena 800 tūkstančių gyventojų, veikia šeši universitetai. Tad visuomenę vis bandoma mulkinti, skleidžiant įvairiausius prasimanymus.

Pastaruoju metu pasaulyje didelę įtaką įgijo stambus tarptautinės mafijos susivienijimas, susijęs su įvairių šalių vyriausybėmis bei kontroliuojantis kai kurias stambias korporacijas. Šis susivienijimas organizuoja prekybą ginklais ir narkotikais, cigarečių kontrabandą, kontroliuoja ir stambias oficialaus verslo struktūras – naftos biznio koncernus, metalų gavybos ir perdirbimo korporacijas, statybos įmones, viešbučių tinklus. Šio susivienijimo veikloje dalyvauja vienas įtakingas JAV valdžios pareigūnas, buvę aukšto rango Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Ukrainos valdžios pareigūnai, kai kurių valstybių slaptųjų tarnybų darbuotojai, Šveicarijoje gyvenantis amerikiečių kilmės milijardierius M. Ričas. Šis susivienijimas organizuoja ir stambias aferas, kursto ginkluotus konfliktus ir siekia įgyti vis didesnę įtaką. Greta veikia ir galingos slaptosios ložės. Viena iš tokių organizacijų – „Bnei Brait“ ložė buvo įkurta Niujorke dar 1843 metais. Iš nedidelės ložės „Bnei Brait“ palaipsniui virto galinga tarptautine lože, veikiančia daugiau nei šešiose dešimtyse valstybių. Šiai ložei kadaise priklausė kai kurie bolševikų veikėjai, net buvo teigiama, kad „Bnei Brait“ ložei priklausė ir V. Leninas.

Globalistinės ir imperialistinės struktūros yra artimai susiję, o kartais tiesiog susilieja tarpusavyje. Paskutiniu metu atskleidžiama vis daugiau paslapčių, aiškėja, kurie įtakingi politikai priklauso slaptoms organizacijoms. Štai buvęs Rusijos viceprezidentas, 1993 metų pučo Maskvoje organizatorius A. Ruckojus dar nuo 1990 metų priklauso tarptautinei slaptai organizacijai. A. Ruckojus rezgė įvairias intrigas, pasižymėjo kaip provokacijų meistras, galiausiai 1993 metų  rudenį organizavo ginkluotą maištą ir bandė nuversti B. Jelcino vyriausybę. Slaptos ložės narė yra ir įtakinga Rusijos politikė V. Matvijenko. Slaptoms ložėms bei mafijos tinklams priklauso ir daugelis Italijos, Vokietijos, Ukrainos, JAV, Kinijos, Ispanijos ir kitų šalių politikų. Atrodo, kad ir Lietuvoje daug politinio elito veikėjų yra mafijos klanų bei įtakingų slaptųjų ložių nariai. Žymus Rusijos filosofas ir politologas S. Kurginianas teigia, kad visą pasaulį apraizgęs slaptų organizacijų tinklas bando primesti savo priespaudą ir iš esmės dalijasi pasaulį įtakos zonomis. Iškyla esminis klausimas – ar bus atsilaikyta prieš šių slaptų ir įtakingų klanų diktatą? Tad pastarieji dešimtmečiai pasauliui gali būti lemtingi.

© 2011 „XXI amžius“