Vasara Latvijai bus lemtinga

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Didelė dalis Latvijos visuomenės palaiko iki šiol šaliai vadovavusį Valdį Zatlerą, išdrįsusį paskelbti sprendimą paleisti Seimą

Seimas prezidentu išrinko nomenklatūros atstovą Andrį Berzinį

Jau aiški data, kada Latvijos piliečiai balsuos dėl Seimo paleidimo – referendumas šiuo svarbiu klausimu vyks liepos 23 dieną. Birželio 2 dieną Seime vyko šalies prezidento rinkimai – naujuoju Latvijos prezidentu išrinktas sovietmečio laikų nomenklatūros veikėjas, bankininkas Andris Bėrzinis. Jis rinkimuose kelių balsų persvara nugalėjo iki šiol šaliai vadovavusį Valdį Zatlerą. Nors didelė dalis Latvijos visuomenės palaiko V. Zatlerą, korumpuotas Seimas prezidentu išrinko nomenklatūrinės gvardijos atstovą. Kai kas Lietuvoje painioja naująjį prezidentą su bendrapavardžiu A. Bėrziniu, buvusiu ministru ir premjeru. Pastarasis yra labiau žinomas politikas, o naujasis prezidentas daugiau žinomas kaip bankininkas ir artimas stambiausių Latvijos oligarchų bičiulis.

Andris Bėrzinis gimė 1944 metų gruodžio 10 dieną Latvijoje. 1971 metais baigė Rygos politechnikos institutą. 1971–1975 metais dirbo inžinieriumi „Elektrono“ įmonėje. Vėliau užėmė aukštesnes pareigas, o 1980 metais buvo paskirtas „Elektrono“ direktoriumi. 1972 metais A. Berzinis įstojo į komunistų partiją. 1987–1990 metais ėjo Latvijos buitinių paslaugų ministro pavaduotojo pareigas. 1990 metais A. Bėrzinis buvo išrinktas į Latvijos Aukščiausiąją tarybą, 1993–2004 metais ėjo Latvijos „Unibanka“ prezidento pareigas. 2004–2006 metais dirbo „Skandinaviska Enskilda Bank“ prezidento patarėju, o 2006–2009 metais buvo bendrovės „Latvenergo“ valdybos pirmininku. Dar 2010 metų rudenį kilo abejonių dėl to, kaip A. Bėrzinis panaudojo iš ES paramos lėšų gautus 178 tūkstančius latų. Šie pinigai buvo paimti neva kaimo turizmo verslui vystyti, bet paaiškėjo, kad už šiuos pinigus įrengtoje prabangioje sodyboje gyvena pats A. Berzinis. Įdomus ir faktas, kad naujasis prezidentas gauna 4 tūkstančių latų pensiją ir yra vadinamas „turtingiausiu Latvijos pensininku“. Tokia pensija (mūsų pinigais – beveik 20 tūkstančių litų) tikrai didžiulė, nes daugelis įtakingų sovietinės nomenklatūros veikėjų gauna kur kas mažesnes 1,2–2 tūkstančių latų pensijas.

Kaimyninėje Latvijoje gyvena kiek mažiau žmonių nei mūsų krašte. Oficialiai teigiama, kad šiuo metu Latvijoje yra 2 milijonai 236 tūkstančių gyventojų. Tokių duomenų tikslumu pagrįstai abejojama ir manoma, kad šiuo metu šalyje realiai gyvena apie 1,9 milijono gyventojų, o likusieji keli šimtai tūkstančių – jau 4–8 ir daugiau metų užsienyje gyvenantys žmonės, išlaikę Latvijos pilietybę ir formaliai registruoti gimtajame krašte. Daug latvių emigravo į Airiją, Vokietiją, Švediją, Norvegiją, JAV bei kitas užsienio valstybes. Dar nuo 2000 metų daug Latvijos gyventojų išvyko į Vokietiją (teigiama, kad čia gyvena apie 80 tūkstančių išeivių iš Latvijos), o štai į Ispaniją, kurioje gyvena per 100 tūkstančių lietuvių, latvių išvyko tik apie 20 tūkstančių. Pastaruoju metu Latvijoje bedarbių skaičius kiek mažėja, bet bedarbystė yra viena iš pagrindinių šalies problemų, greta didelės korupcijos ir skurdo.

Ekonomikos srityje susiformavę nemaži skirtumai – Latvijoje kiek pigesnis kuras (30–50 centų nei Lietuvoje), pigesni ir kai kurie maisto produktai (jų kainos mažesnės 5–15 proc.). Nuo šių metų pradžios keliami atlyginimai pedagogams ir kultūros darbuotojams.

Per pastaruosius metus kai kurie teisėsaugos pareigūnai pradėjo ryžtingai kovoti su korupcija, bet Latvijoje įsigalėję oligarchai ir korumpuoti politikai bei pareigūnai įnirtingai priešinasi. Nuo gegužės 20 dienos pradėta vykdyti stambi kovos su korupcija kampanija – pradėta net keliolika ikiteisminių tyrimų, atlikta daugybė kratų. Bet tikroji oligarchų įtaka paaiškėjo, kai Seime buvo balsuojama dėl neliečiamybės panaikinimo A. Šleseriui – prieš tokį sprendimą balsavo oligarchas Andris Škelė, artimai susiję asmenys – milijonierius Edgaras Zalansas, Iveta Grigulė bei dar keli parlamentarai. 37 Seimo nariai balsavo už neliečiamybės panaikinimą, 36 susilaikė. Tarp susilaikiusių – keli įtakingi oligarchai ir didelė grupė su jais artimai susijusių politikų. Pats A. Šleseris nedalyvavo balsavime. Teisėsaugos pareigūnai suranda vis daugiau įrodymų, kad oligarchas ir Seimo narys A. Šleseris grobstė pinigus kartu su A. Škele ir A. Lembergu iš Rygos uostui skirtų valstybės biudžeto lėšų. Aiškėja ir sensacingi duomenys, kad visi jie kartu su keliais bičiuliais valdo Rygos uostą per ofšorines firmas. Kratos A. Škelės firmos UVK patalpose Rygoje vyko net kelis kartus, čia aptikti ir slapti seifai.

Teisėsaugos pareigūnus sudomino aplinkybės, kad firmos patalpose dažnai vykdavo ir Rygos uosto valdybos posėdžiai. Kovos su korupcija biuro pranešime rašoma, kad kartu su A. Šleseriu nusikalstamus veiksmus organizuoja ir verslininkas, holdingo „Diena“ savininkas V. Kaziolsas, Rygos uosto akcininkas, uostą valdančios įmonės komercijos direktorius R. Kliavinis ir V. Kaziolso interesams atstovaujanti juristė B. Krievinia-Sutora. 2010 metų rudenį pasitraukęs iš Rygos vicemero posto ir išėjęs dirbti į Seimą A. Šleseris turėjo palikti ir Rygos uosto valdybos pirmininko pareigas. Tada į šias pareigas jis  prastūmė savo „įpėdinį“ – partijos kolegą, naująjį Rygos vicemerą A. Ameriką. Gegužės pabaigoje kratos atliktos ir A. Ameriko kabinete bei namuose. Birželio 3 dieną paaiškėjo, kad žinomas oligarchas V. Krupnikovas pabėgo į Rusiją: tos dienos popietę jis turėjo atvykti į apklausą prokuratūroje, bet taip ir nepasirodė. Nustatyta, kad birželio 3-iosios ankstų rytą automobilis, kuriame važiavo V. Krupnikovas, kirto Latvijos ir  Rusijos sieną. V. Krupnikovas turėjo būti apklausiamas dėl šešėlinio politikų finansavimo ir įtarimų dalyvavus pinigų plovimo operacijose. Oligarchas artimai bendrauja su A. Šleseriu ir kitu įtakingu oligarchu V. Belokoniu. Greta jų veikia Latvijos politikos olimpo „pilkuoju kardinolu” vadinamas V. Melnikas.

Šiuo metu Latvijos politikos olimpe didelę įtaką turi dar sovietmečio pabaigoje – nepriklausomos Latvijos valstybės egzistavimo pradžioje (1989–1992 metais) įsikūrusio „Valmieros“ klano nariai – A. Škelė, V. Birkavas, A. Ruselis, E. Krastinis, A. Berzinis ir dar keliolika asmenų. Vienas liudininkas teigia: „1993 metais „Valmieros“ klano nariai demonstravo dideles ambicijas ir jau tada privačiuose pokalbiuose sakė, kad Latviją valdys jie“. Jau 1998–1999 metais šio klano narių įtaka Latvijoje buvo didžiulė. Žinoma, A. Škelės ir V. Birkavo reputacijai gerokai pakenkė nuo 1999 metų rudens įsiliepsnojęs pedofilijos skandalas, bet šie veikėjai išsilaikė politikos olimpe. „Valmieros“ klano nariai ėjo ministrų, ministrų pavaduotojų pareigas, o dabar valdo stambius bankus ir klestinčias verslo įmones.

Pastaruoju metu Latvijoje daug svarstoma apie  Latviją sukrėtusį korupcijos skandalą ir ryžtingą V. Zatlero sprendimą paleisti Seimą. A. Škėlei, A. Šleseriui ir kitiems oligarchams artimi žurnalistai ir visuomenės veikėjai triukšmauja, kad neva tokie skandalai naudingi Rusijai, kad prokremliškos jėgos nori kurstyti neramumus ir įgyti didesnę įtaką Latvijoje. Akivaizdu, kad šie oligarchai pralobo vykdydami kriminalines aferas ir pindami korupcijos voratinklį, be to, jie palaiko artimus ryšius su A. Usmanovu, G. Lučianskiu ir kitais Rusijos oligarchais, bendradarbiauja su V. Putino patarėju, Molotovo anūku V. Nikonovu. Politikos apžvalgininkė J. Jekaterinečeva teigia: „Latvijos politinis elitas yra labai kriminalizuotas, o tai, kad kai kurie įtakingi politikai yra įsivėlę į didžiules aferas, jau seniai vieša paslaptis. Bet dabar yla jau lenda iš maišo – jų nusikaltimai pradedami atskleisti. Tada šie veikėjai ir šaukia, kad juos persekioja, kuria sąmokslo teorijas“. Dažnai Lietuvoje besilankanti filosofė G. Tabačkova mano, kad „tokia padėtis, kai Latviją valdė žmonės be sąžinės, be teisingumo jausmo, negalėjo tęstis amžinai. Kriminaliniai politikai – A. Škelė, A. Šleseris, V. Birkavas, A. Lembergas ir kiti panašūs veikėjai, artimai susiję V. Belokoniu bei kitais asmeninis, priskiriami galingam tarptautinės mafijos tinklui. Šiuo metu Latvijoje vyksta pažangių politikų ir visuomenės veikėjų vienijimosi procesas, žmonėms jau pabodo grobuoniškų ir savanaudžių politikų valdymas“. Latvijos žurnalistų sąjungos vadovas Juris Paideris sako: „Latvijos valdžią užgrobė klanai, kurie mus apiplėšia ir klesti daugumos piliečių sąskaita. Dėl tokių klanų valdymo Latvija kartu su dar keliomis valstybėmis atsidūrė ES dugne“. Beje, A. Škelė, A. Šleseris ir A. Lembergas artimai bendradarbiauja su E. Savisaaru, V. Velmanu ir kitais prokremliškais Estijos politikais.

Prognozės dėl Latvijos ateities miglotos. Kaimyninėje šalyje regima gili politinė krizė. Iš posto besitraukančio Lietuvos ambasadoriaus A. Valionio pareiškimai apie neva negražius prezidento V. Zatlero veiksmus nėra atsitiktiniai – A. Valionis yra KGB rezervistas ir liūdnai pagarsėjusio „valstybininkų“ klano narys. Šis klanas yra artimai susijęs su Latvijos oligarchų klanais. Daugumas Latvijos partijų – tai klaninės partijos, šiek tiek konkuruojančios tarpusavyje, bet iš esmės sudarančios slaptus sandėrius ir tarnaujančios oligarchų interesams. Pažangūs politikai ir visuomenės veikėjai pastaruoju metu pradėjo kurti naujas politines jėgas, nes jau nebetikima, kad korupcijos voratinklio apraizgytos pagrindinės Latvijos partijos gali vykdyti esmines reformas ir išvesti šalį iš krizės. Liepos 23-iosios referendumas dėl Seimo paleidimo itin svarbus – jei Seimas nebus paleistas, šalis įklimps į dar didesnę krizę, o kitu atveju rudenį Latvijoje vyks priešlaikiniai rinkimai, po kurių į valdžią gali ateiti reformatoriai.

© 2011 „XXI amžius“