2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Vasara Latvijai bus lemtinga

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Didelė dalis Latvijos visuomenės palaiko iki šiol šaliai vadovavusį Valdį Zatlerą, išdrįsusį paskelbti sprendimą paleisti Seimą

Jau aiški data, kada Latvijos piliečiai balsuos dėl Seimo paleidimo – referendumas šiuo svarbiu klausimu vyks liepos 23 dieną. Birželio 2 dieną Seime vyko šalies prezidento rinkimai – naujuoju Latvijos prezidentu išrinktas sovietmečio laikų nomenklatūros veikėjas, bankininkas Andris Bėrzinis. Jis rinkimuose kelių balsų persvara nugalėjo iki šiol šaliai vadovavusį Valdį Zatlerą. Nors didelė dalis Latvijos visuomenės palaiko V. Zatlerą, korumpuotas Seimas prezidentu išrinko nomenklatūrinės gvardijos atstovą. Kai kas Lietuvoje painioja naująjį prezidentą su bendrapavardžiu A. Bėrziniu, buvusiu ministru ir premjeru. Pastarasis yra labiau žinomas politikas, o naujasis prezidentas daugiau žinomas kaip bankininkas ir artimas stambiausių Latvijos oligarchų bičiulis.

Kova su terorizmu: mitai ir tikrovė

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Pastaruoju metu pasaulyje daug kalbama apie kovą su terorizmu. Šias kalbas dar labiau paskatino „Al Qaeda“ lyderio Osamos Bin Ladeno likvidavimo operacija  bei po šios operacijos padažnėję teroro išpuoliai Pakistane ir kitose šalyse. Lietuvoje tikros teroristų organizacijų veiklos pėdsakų beveik nematyti, išskyrus skandalingą klaipėdietės Eglės Kusaitės persekiojimą. Korumpuoti pareigūnai nusprendė, kad jei teroristų nėra, juos reikia sukurti. Taikiniu pasirinkta jauna klaipėdietė, kuri, nors nėra akivaizdžių jos kaltės įrodymų, teisiama kaip teroristė, o pagrindiniai „įrodymai“ – iš Rusijos FSB gauti duomenys. 1999–2009 metais Lietuvoje gyvenęs I. Gulijevas išties palaikė artimus ryšius su teroristų organizacijomis. Šis azerų kilmės verslininkas buvo susijęs su prekyba ginklais ir artimai bendradarbiavo su teroristinių tinklų nariais. Bet I. Gulijevas nebuvo suimtas – jam tik nebuvo pratęstas leidimas gyventi Lietuvoje.

Baltiškosios istorijos pabaiga

Gintaras Visockas

Mes, lietuviai, stengiamės krutėti, dirbti, kovoti, bet dėl galutinio rezultato kažkodėl mažiausiai sukame galvas. Labai dažnai mums rūpi tik galimybė parodyti aplinkiniams, jog dirbame ir plušame vardan tos Lietuvos, arba stengiamės pasiteisinti sau patiems, jog nesėdime sudėję rankų. Pavyzdžiui, pristeigiame dešimtis neva tautiškų, patriotiškų, lietuviškų internetinių svetainių, ir jau džiūgaujame, esą pagrindinis darbas užbaigtas. O kad tų svetainių niekas neskaito arba jas skaito labai siauras bendraminčių ratelis, mums tarsi nė motais.

Jaunųjų katalikų sąjūdis: pasirengimas būsimai kovai

Ramūnas Labanauskas

1940 m. birželio 15-ąją įvykdyta Lietuvos Respublikos okupacija, nors buvo staigi ir netikėta, intelektualiuose visuomenės sluoksniuose buvo numatyta iš anksto ir jai buvo rengiamasi. Vadinamieji jaunieji katalikai – viena svarbiausių aktyviosios katalikų visuomenės  dalies jėgų – derino santykius su viduje esančiais komunistais ir rengė visą tautą neišvengiamiems likimo iššūkiams, puoselėdami socialinį solidarumą, stiprindami tautinį sąmoningumą, organizuotumą, kovingumą, rengėsi ginti laisvę ginklu. Tam turėjo pasitarnauti ir jaunųjų katalikų siekiama šalies modernizacija, industrializacija, urbanizacija. „XXI amžiaus horizontuose“ spausdiname pirmąjį rašinį apie jaunųjų katalikų darbą ir jų nuostatas ugdant tautą būsimam pasipriešinimui. Kitame rašinyje, kuris bus spausdinamas po savaitės priede „Už laisvę“, rašysime apie jaunųjų katalikų ir kitų katalikų politinių-visuomeninių jėgų Birželio sukilimo rengimą ir dalyvavimą jame.

Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje A. Valionio atsistatydinimas

Chronologinė įvykių seka pagal Latvijos ir Lietuvos žiniasklaidos pranešimus

Gegužės 28 diena. Vakare Latvijos prezidentas Valdis Zatleras kreipėsi į tautą, prašydamas leidimo nutraukti Seimo įgaliojimus.  Savo sprendimo motyvu prezidentas įvardijo neseniai Latvijos Seimą sukrėtusį skandalą, kai parlamentas nedavė leidimo atlikti kratą įstatymų leidėjo Ainaro Šleserio namuose. V. Zatleras kreipėsi į Latvijos Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad būtų paskelbtas referendumas dėl Seimo įgaliojimų nutraukimo. Prezidentas savo sprendimą priėmė po to, kai tą dieną dėl padėties šalyje buvo susitikęs su premjeru Valdžiu Dombrovskiu, Seimo pirmininke Solvita Aboltina ir kitais aukštais pareigūnais. Deja, derybos akivaizdžiai buvo bevaisės.