Kova su terorizmu: mitai ir tikrovė

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Pastaruoju metu pasaulyje daug kalbama apie kovą su terorizmu. Šias kalbas dar labiau paskatino „Al Qaeda“ lyderio Osamos Bin Ladeno likvidavimo operacija  bei po šios operacijos padažnėję teroro išpuoliai Pakistane ir kitose šalyse. Lietuvoje tikros teroristų organizacijų veiklos pėdsakų beveik nematyti, išskyrus skandalingą klaipėdietės Eglės Kusaitės persekiojimą. Korumpuoti pareigūnai nusprendė, kad jei teroristų nėra, juos reikia sukurti. Taikiniu pasirinkta jauna klaipėdietė, kuri, nors nėra akivaizdžių jos kaltės įrodymų, teisiama kaip teroristė, o pagrindiniai „įrodymai“ – iš Rusijos FSB gauti duomenys. 1999–2009 metais Lietuvoje gyvenęs I. Gulijevas išties palaikė artimus ryšius su teroristų organizacijomis. Šis azerų kilmės verslininkas buvo susijęs su prekyba ginklais ir artimai bendradarbiavo su teroristinių tinklų nariais. Bet I. Gulijevas nebuvo suimtas – jam tik nebuvo pratęstas leidimas gyventi Lietuvoje.

Rusijoje daug kalbama apie terorizmo grėsmes, bet šioje šalyje terorizmo sąvoka yra labai spekuliuojama – tariami teroristai dažnai yra kovotojai už savo tautų laisvę. Už savo tautų laisvę kovoja čečėnų, ingušų, lezginų, balkarų, čerkesų, baškirų ir kitų tautų partizanai bei pogrindinių kuopelių nariai. Pogrindinės struktūros veikia ne tik Šiaurės Kaukazo regione, bet ir Maskvoje, Peterburge, Jekaterinburge, Astrachanėje, Tatarstane, Baškirijoje, Sibiro vietovėse – Tiumenėje, Tobolske, Surgute bei kitur.

Kai kurie Rusijoje įvykdyti tariami teroro aktai iš tiesų buvo jėgos struktūrų viduje vykstančių tarpusavio vaidų rezultatas. 2004 metų birželį Maskvoje nušovus generolą J. Serguniną-Rešetnikovą buvo teigiama, kad tai čečėnų sukilėlių kerštas. Vėliau paaiškėjo, kad tikrieji šio generolo nužudymo užsakovai – visai ne čečėnai. Romų kilmės milicijos generolas J. Serguninas-Rešetnikovas nuo 1980 metų dirbo vidaus reikalų sistemoje, kurį laiką vadovavo vienai įkalinimo įstaigai. 1988 metais jis buvo suimtas už dokumentų klastojimą, nuteistas ir pusantrų metų praleido kalėjime. Nuo 1991 metų J. Serguninas-Rešetnikovas vėl grįžo į valstybės tarnybą, nuo 1994 metų pradžios buvo priimtas dirbti į Rusijos prezidento administracijos Reikalų valdybą. 1996 metais iš valstybės tarnybos pasitraukė į privatų verslą, 2000 metų pavasarį jis vėl buvo pakviestas dirbti į valstybės tarybą ir paskirtas prokremliškos Čečėnijos vyriausybės vidaus reikalų ministerijos departamento vadovu, jam suteiktas milicijos generolo laipsnis. 2001 metų spalio mėnesį J. Serguninas-Rešetnikovas buvo paskirtas Čečėnijos vyriausybės vicepremjeru. Jis dažnai konfliktavo su premjeru S. Iljasovu ir 2003 metų pradžioje abu buvo atleisti iš pareigų. Grįžęs į Maskvą generolas J. Serguninas-Rešetnikovas prisiminė savo šaknis, artimai bendradarbiavo su romų bendrijomis, įkūrė pagalbos fondą mažoms tautoms „Tolerancija“, parašė knygą. Bendraudamas su žurnalistais jis atskleisdavo detalių apie Čečėnijos prokremliškoje vyriausybėje bei Rusijos vidaus reikalų sistemoje ir kariuomenėje tarpstančią korupciją. Kaip paaiškėjo 2008 metais, būtent dėl to, kad pasakojo apie korupciją, jis ir buvo nužudytas. Pas nušautą samdomą žudiką aptiktas ir ginklų arsenalas. Nustatyta, kad iš vieno ginklo buvo nušautas generolas J. Serguninas-Rešetnikovas. Egzistavo ir operatyviniai duomenys, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kas galėjo užsakyti šį nužudymą, bet tyrimas nepajudėjo iš vietos – trūko įrodymų, buvo trukdymų iš korumpuotų valdžios veikėjų pusės.

Tai, kad kai kuriuos teroro aktus įvykdo ne teroristų grupuotės, o patys slaptųjų tarnybų pareigūnai, įrodo ir 1999 metų rudenį įvykę gyvenamųjų namų sprogdinimai Maskvoje, Buinakske ir Volgodonske. Per keturių daugiabučių gyvenamųjų namų sprogdinimus, įvykdytus 1999 metų rugsėjo 4–16 dienomis, 307 žmonės žuvo, per 1700 sužeista. Rusijos FSB pareigūnai iškart pradėjo teigti, kad šiuos teroro aktus organizavo čečėnų sukilėliai. Tačiau vėliau rasta daug įrodymų, kurie leidžia teigti, kad išpuolius organizavo patys FSB pareigūnai. Tai nustatė ir visuomeninė tyrimų komisija, ir kai kurie buvę FSB pareigūnai (kaip M. Trepaškinas), ir užsienio piliečiai (A. Brauderis ir kiti). JAV gyvenantis istorikas ir politikos apžvalgininkas J. Felštinskis šia tema parašė daug straipsnių ir išleido knygą.

Teroro aktai įvykdomi ir Armėnijoje. Čia yra buvę ir kaltinimų dėl tariamo teroro. 1994 metais tuometinis Armėnijos prezidentas L. Ter-Petrosianas uždraudė patriotinę dašnakų partiją, neva kaip teroristinę nusikalstamą organizaciją. 1998 metais šis draudimas panaikintas. 1999 metais Armėnijoje grupė teroristų įsiveržė į šalies parlamentą ir nušovė keliolika aukšto rango valstybės pareigūnų, tarp jų ir Armėnijos premjerą V. Sarkisianą. 2002 metų rugsėjo mėnesį Jerevane nušautas žurnalistas ir visuomenės veikėjas Tigranas Nagdalianas, vienos iš pagrindinių šalies politinių jėgų – dašnakų partijos narys. Kai buvo tiriamas šis išpuolis, keturi T. Nagdaliano nužudymo organizatoriai pabėgo i užsienį, o du aktyviai prisidėję prie nužudymo organizavimo sulaikymo metu pasipriešino ir buvo nušauti. 2003 metų pabaigoje septyni T. Nagdaliano nužudymo užsakovai, organizatoriai ir vykdytojai buvo nuteisti. Įkalinimu iki gyvos galvos nuteistas  vienas iš užsakovų, įtakingas opozicijos veikėjas, 1999 metais nužudyto premjero V. Sarkisiano brolis Aramas Sarkisianas.

Daug kalbama apie įprastas terorizmo formas, bet pasaulyje egzistuoja ir ekonominis terorizmas, ir ekologinis terorizmas. Įdomu pastebėti, kad ekonominis terorizmas dažnai siejasi su ekologiniu terorizmu. Įtakingos korporacijos ir verslo magnatai išnaudoja samdomus darbuotojus, jiems moka grašius, o patys susikrauna didžiulius turtus. Skurstantys darbininkai grimzta į neviltį, plinta alkoholizmas, narkomanija.

Tokie verslo magnatai dažnai daro didžiulę žalą gamtai – jie įkuria aplinkai kenkiančias chemijos ir metalo apdirbimo įmones, neatsakingai organizuoja naftos gavybą, barbariškai kerta miškus. Rusijoje vis dažniau kyla protestai prieš oligarchų įkuriamas aplinkai kenkiančias įmones. Štai kovo–gegužės mėnesiais Chakasijoje vyko mitingai prieš chemijos įmonių statybą. „Solidarumo“ judėjimo koordinatorė Chakasijoje Marina Jablonskaja teigia, kad vietos gyventojai vis aktyviau kyla į kovą prieš oligarchų ir juos remiančių korumpuotų politikų savivalę. Per kelis mėnesius Chakasijoje įvyko penki protesto mitingai, keliolika piketų, parašų rinkimo akcija. Į Chakasiją palaikyti vietos opozicinių jėgų ir aktyvių piliečių iš Maskvos buvę atvykę ir žinomi Rusijos opozicijos veikėjai I. Budraitskis, A. Osovcovas, N. Boltianskaja.

Žvelgiant į pastarojo dešimtmečio terorizmo raidą pasaulyje galima padaryti kelias išvadas: terorizmo grėsmė tikrai reali, pasaulyje veikia galingos teroristinės organizacijos, kurios organizuoja teroristų rengimo stovyklas, vykdo teroro aktus. Bet akivaizdu ir tai, kad terorizmo plitimas yra susijęs su skurdo ir korupcijos plitimu. Teroristinės organizacijos pirmiausia įleidžia šaknis tose šalyse, kur yra didelė korupcija, kur egzistuoja skurdas ir didelė socialinė nelygybė. Be to, „tinkamo“ terorizmo lygio išlaikymu yra suinteresuotos kai kurios slaptosios tarnybos. Nuo teroristų veiklos aktyvumo priklauso ir kai kurių slaptųjų tarnybų padalinių finansavimas: jei teroristų veikla silpnėja, finansavimas mažinamas. Dar nuo carinės ochrankos laikų žinomi atvejai, kai eserų partijai bei kitoms opozicijos jėgoms priklausę ochrankos agentai vykdė teroro aktus. Apie tokių teroro aktų organizavimą – gubernatorių, aukšto rango policijos pareigūnų, politikų nužudymus dažnai žinodavo ir ochrankos veikėjai, kurie po teroro aktų įvykdymo suimdavo tik tiesioginius šių nusikaltimų vykdytojus, o organizatorius palikdavo laisvėje. Ochrankos vadovai ir atsakingi pareigūnai tada gaudavo premijas ir gerą finansavimą, o teroristai veikdavo toliau – taip sukosi užburtas ratas. Ir šiuo metu kai kurios slaptosios tarnybos veikia panašiu principu. Apie tai, kad terorizmo katilas dirbtinai kurstomas, kalbėjo ir 2009 metais miręs žymus Vokietijos filosofas ir visuomenės veikėjas R. Darendorfas, tokios nuomonės laikosi Prancūzijos filosofas ir rašytojas A. Gliuksmanas, žymi britų aktorė ir visuomenės veikėja V. Redgreiv bei kiti žymūs intelektualai. Pasaulyje egzistuoja ir nemažai mitų. Teroristinėmis organizacijomis vadinamos ir organizacijos, kurios neužsiima teroristine veikla – kaip teroristine organizacija kartais įvardijama tarptautinė bendrija „Broliai musulmonai“. Iš tiesų „Broliai musulmonai“ yra radikali islamo organizacija, siekianti politinių tikslų, vykdanti socialinius, humanitarinius ir kultūros projektus. Tad dabarties pasaulyje reikia atidžiai stebėti viešojoje erdvėje pasirodančius pranešimus ir juos „filtruoti“ – negalima visko priimti už gryną pinigą.

© 2011 „XXI amžius“