Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje A. Valionio atsistatydinimas

Chronologinė įvykių seka pagal Latvijos ir Lietuvos žiniasklaidos pranešimus

Gegužės 28 diena. Vakare Latvijos prezidentas Valdis Zatleras kreipėsi į tautą, prašydamas leidimo nutraukti Seimo įgaliojimus.  Savo sprendimo motyvu prezidentas įvardijo neseniai Latvijos Seimą sukrėtusį skandalą, kai parlamentas nedavė leidimo atlikti kratą įstatymų leidėjo Ainaro Šleserio namuose. V. Zatleras kreipėsi į Latvijos Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad būtų paskelbtas referendumas dėl Seimo įgaliojimų nutraukimo. Prezidentas savo sprendimą priėmė po to, kai tą dieną dėl padėties šalyje buvo susitikęs su premjeru Valdžiu Dombrovskiu, Seimo pirmininke Solvita Aboltina ir kitais aukštais pareigūnais. Deja, derybos akivaizdžiai buvo bevaisės.

Lietuvos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės pirmininkas, konservatorius Saulius Pečeliūnas negailėjo kritikos tokiam V. Zatlero sprendimui. Parlamentaras Latvijos prezidento siekį paleisti vos septynis mėnesius išdirbusį Seimą atvirai vadina kvailu. „Neprotingas žingsnis. Visiškai. Matyt, jis nori, kad įvyktų kiek nors anksčiau nei prezidento rinkimai Seime. Matyt, toks sumanymas. Bet klausimas, ar įvyks toks referendumas“, – sakė S. Pečeliūnas. „Parlamento rinkimai ką tik įvyko. Dar jis nieko negalėjo blogo pridirbti, atvirai pasakius. Jeigu dėl tokių faktų... Patys matėte, kiek pas mus tokių faktų įvyko – pradedant Sacharuku ir baigiant Lementausku. Mes šiek tiek kita, man atrodo, geresne logika vadovaujamės. Tai nesolidus žingsnis. Tikrai nesolidus. Tokie dalykai pasitikėjimo Latvijai neprideda. Tai yra nestabilumas. Tada investicijos sustoja, visi laukia, kas bus. Jis dėl savo kažkokių asmeninių motyvų žaidžia su ugnimi. Šaliai toks jo sprendimas yra žalingas“, – teigė parlamentaras.

Tos dienos vakarą Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Valionis teigė, esą tokiu savo sprendimu V. Zatleras iš savęs atima net teorinius šansus išlaikyti prezidento postą. Referendumas turėtų įvykti maždaug po dviejų mėnesių, tad šalies prezidentą teisėtai tvirtins šios kadencijos parlamentas. Net jeigu referendumas įvyks, o dauguma latvių pasisakys už Seimo paleidimą, parlamento įgaliojimai nutrūks tik dar po dviejų mėnesių – maždaug spalį. A. Valionis prognozavo, kad referendumas įvyks, taip pat labai tikėtina, kad dauguma jo dalyvių palaikys V. Zatlero siūlymą ir pasisakys už Latvijos Seimo paleidimą. Anot ambasadoriaus, rusų tautybės elektoratas Latvijoje, kaip ir Lietuvos tautinės mažumos, yra labai aktyvus. Esą tai gali atsispindėti tiek referendume, tiek išankstiniuose Seimo rinkimuose, jeigu jie įvyks. „Daug kas čia taip kalba, – sakė A. Valionis, paklaustas, ar V. Zatlero sprendimas didina tikimybę, kad prorusiškų jėgų įtaka Latvijos valdyme padidės. – Sunku pasakyti, bet labai gali būti. Rygoje daugiau kaip pusė gyventojų yra ne latviai.“ Ambasadoriaus teigimu, tikėtina, kad daugiau balsų išankstiniuose rinkimuose surinktų ne dabartiniai valdantieji, o opozicinės partijos. Diplomato žodžiais, reakcijos į V. Zatlero sprendimą Latvijoje įvairios, tauta pasidalijusi. „Vieni keikia V. Zatlerą, kiti – Seimą, treti sako, kad visi blogi“, – sakė A. Valionis. Pasak ambasadoriaus, V. Zatleras savo veiksmais įstatymų nepažeidžia, tačiau parlamentui paskelbtas karas skleidžia prastą kvapą. „Unikalus, manyčiau, atvejis. Bet politikoje viskas būna pirmą kartą. Čia bus precedentas Baltijos šalyse. Deja, gana įdomus. Prezidentas taip pasielgia kelios dienos iki savo rinkimų. Čia kažkokia perversmo dvasia... Viskas konstituciškai, bet prezidento intencijos kvepia nelabai gražiai“, – savo išvadas apie įvykius Latvijoje dėstė A. Valionis. Pasak jo, į galvą ateina vienintelis įmanomas V. Zatlero elgesio paaiškinimas – politinis kerštas. „Kerštas tiesiog. Žmogus pasirodė, manau, menkesnis nei turėtų būti prezidentas“, – konstatavo A. Valionis.

Gegužės 29 diena. Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris apie naujus Latvijos Seimo rinkimus sakė: „Tai, be abejo, jų vidaus reikalas, tačiau tai šiek tiek keistas sprendimas“. Nauji parlamento rinkimai tepraėjus pusmečiui nuo kadencijos pradžios Latvijai stabilumo nepriduos. „Man atrodo, tai yra per didelė prabanga Latvijos demokratijai, tai išjudins stabilumą Latvijoje, juo labiau kad Latvijoje yra pakankamai daug besivaržančių jėgų“, – sakė E. Zingeris.

Gegužės 30 diena. Latvijos užsienio reikalų ministerija paprašė A.Valionį pasiaiškinti dėl jo komentaro. Pasak Latvijos URM atstovo spaudai Alvio Silio, Lietuvos ambasadoriaus paprašyta pasiaiškinti, nes „komentarai, kurie buvo paskelbti, yra nepriimtini.“ URM Politikos direktorius Andris Razanas susitiko su A.Valioniu, o Lietuvos ambasadorius paaiškino, jog paviešintas komentaras yra ne jo nuomonė, o interpretacija. Latvijos užsienio reikalų ministras Girtas Valdis Kristovskis žurnalistams sakė, kad ambasadorius buvo iškviestas ir į Prezidentūrą. Pasak jo, Latvijos URM lauks prezidento pozicijos po šio susitikimo ir tuomet nuspręs, kokios pozicijos laikysis Lietuvos ambasadoriaus veiksmų atžvilgiu.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija iškvietė A. Valionį į Vilnių konsultacijoms. „Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis gegužės 30 dieną įspėjo Lietuvos ambasadorių Latvijoje A. Valionį, kad Lietuvos diplomatai, nors ir disponuoja teise komentuoti vienus ar kitus klausimus, tačiau jų pareiga daryti tai korektiškai, su pagarba kitos valstybės suverenumui ir jos politikams“, – rašoma URM paskelbtame pranešime. Pasak pranešimo, URM Generalinė inspekcija artimiausiu metu dėl A.Valionio pasisakymo pagal numatytas procedūras atliks tyrimą, o pats ambasadorius artimiausiu metu bus iškviestas konsultacijoms į Lietuvą.

Popiet Lietuvos ambasadorius A.Valionis paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, kad buvo paskelbti ne jo pasakyti žodžiai. „Apgailestauju dėl klaidų, kurios yra susijusios su mano interviu Delfi portalo reporteriui, o ypač su vertimu į rusų kalbą įdedant į mano lūpas žodžius, kurių aš nesakiau. Prašau priimkite mano nuoširdų atsiprašymą dėl šio nemalonaus nesusipratimo“, – rašoma A. Valionio pareiškime. Tačiau interviu įrašas rodė, kad ambasadorius A. Valionis žurnalistams pasakė būtent tai, ką jie pranešė, o ne tai, ką jis Lietuvos ir Latvijos diplomatijos vadovams aiškino po interviu.

Visaliaudinis referendumas dėl Latvijos prezidento Valdžio Zatlero inicijuoto Seimo paleidimo įvyks liepos 23-iąją. Tokį sprendimą pirmadienį priėmė Centrinė rinkimų komisija. Referendumo klausimas skambės taip: „Ar jūs esate už 10-ojo Seimo paleidimą?“ Galimi du atsakymai: „už“ arba „prieš“. Pagal įstatymą referendumas turi būti surengtas ne anksčiau kaip po mėnesio ir ne vėliau kaip po dviejų mėnesių nuo tos dienos, kai Centrinei rinkimų komisijai perduodama prezidento iniciatyva. Pagal konstituciją, Seimas bus paleistas, jeigu „už“ balsuos daugiau kaip pusė referendumo dalyvių.

Gegužės 31 diena. Premjeras Andrius Kubilius ambasadoriaus Latvijoje A. Valionio žodžius apie situaciją kaimyninėje šalyje pavadino nelabai atsargiais, tačiau teigė tikintis, kad šis nesusipratimas baigsis. „Be abejo, ambasadoriai turi kalbėjimo ir elgesio kodeksą, kurio privalo laikytis“, – Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.

Ambasadorius A. Valionis pasiprašė atšaukiamas iš pareigų. Apie savo apsisprendimą trauktis jis pranešė po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite. „Aš apgailestauju, kad įvyko šis apmaudus incidentas, aš atsiprašiau Prezidentės akivaizdoje, aš atsiprašiau Latvijos prezidento, kurį mano žodžiai įžeidė, na, ir tokiu būdu manau, kad tolesnis mano darbas Latvijoje neturi būti tęsiamas“, – sakė A. Valionis. Paklaustas, ką dabar veiks, A. Valionis sakė lauksiąs atleidimo, o vėliau pagalvos.

Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad dėl tolesnio A. Valionio likimo spręs ministras ir ministerijos Atestacijos komisija. Pasak jos, su A.Valioniu yra sudaryta diplomato tarnybos sutartis. Jo atšaukimas prilyginamas diplomato grąžinimui į ministeriją.  Lietuvos diplomatinį atstovą Vyriausybės teikimu atšaukia prezidentas savo dekretu. Kadangi A.Valionis pats pasitraukė iš pareigų, URM Generalinės inspekcijos tyrimas bus nutrauktas. „Priimdamas sprendimą atsistatydinti ambasadorius pats įvertino savo pasisakymus ir tolesnis URM Generalinės inspekcijos tyrimas netenka prasmės, todėl bus nutrauktas“, – teigiama komentare.

Birželio 1 diena. Seimo pirmininkė Irena Degutienė sakė, jog tiek Lietuvos diplomatams, tiek ir valdžios atstovams reikėtų būti atsargesniems viešai vertinant Latvijoje susiklosčiusią situaciją: „Tai yra Latvijos vidaus reikalas ir visi Lietuvos oficialių asmenų komentarai turi būti daromi atsižvelgiant į Latvijos politinį suverenumą. Aš tikrai nenoriu leistis į asmenines interpretacijas, teisingai, neteisingai pasielgta, yra toks Latvijos prezidento sprendimas, duotos galimybės Latvijos žmonėms referendumu pareikšti savo nuomonę, ir aš gerbiu Latvijos žmonių apsisprendimą”, – interviu Žinių radijui sakė parlamento vadovė. Vertindama diplomatinį skandalą, kurį sukėlė Lietuvos ambasadorius Latvijoje, Seimo pirmininkė sakė diplomato žodžius buvus ne vietoj ir ne laiku. „Tai, ką jis pasakė, tikrai nesiderina su ambasadoriaus pozicija ir pareigom“, – kalbėjo I. Degutienė.

A. Valionis pareiškė, kad nereikėjo viešai vertinti to, kas darosi kaimyninėje šalyje. Interviu dienraščiui „Lietuvos rytas“ diplomatas teigė, kad kalbėdamas su žurnalistu dėstė ne savo ar Lietuvos, o Latvijos politologų vertinimus, ir apgailestauja pokalbio metu to nepabrėžęs. Klausiamas, kodėl būdamas tik diplomatu ėmėsi vertinti šalies, kurioje reziduoja, vidaus reikalus, A. Valionis atsakė negalintis paaiškinti: „Tiesiog nežinau ir negaliu paaiškinti. Lyg į kokią juodą duobę būčiau įkritęs.“

Prezidentė Dalia Grybauskaitė žurnalistams teigė, jog tikisi, kad iš pareigų pasitraukusio ambasadoriaus žodžiai nepakenkė dvišaliams santykiams su Latvija. „Manau, kad mes labai greitai sureagavome ir labai tikiuosi, kad tai bus pavyzdys ir taisyklė kiekvienam Lietuvos ambasadoriui, primenanti, kad diplomatinis atstovas atstovauja valstybei, turi kalbėti tik tai, kas yra oficialiai sutarta, ir kištis į vidaus politiką jokiu būdu negalima ir neleistina. Kiekvienas turi prisiimti atsakomybę už tokius veiksmus“, – tvirtino D. Grybauskaitė.

Birželio 2 diena. Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) vicepirmininkas Petras Auštrevičius ir Užsienio reikalų komiteto (URM) vicepirmininkas Justinas Karosas pasveikino Latviją išrinkus naują šalies prezidentą ir tikisi tolesnio šalių bendradarbiavimo.

© 2011 „XXI amžius“